NATYRA E MENDJES
Sipas fizikės,
realiteti objektiv ėshtė vetėm lėvizje e vazhdueshme e llojeve tė
ndryshme tė energjisė, tė cilat njeriu i regjistron falė organeve shqisore
dhe sistemit nervor. Kėshtu qė, ēdo gjė qė pėrjetojmė gjatė gjithė kohės,
vjen deri tek ne nėpėrmjet shqisave. Shqisat: tė pamurit, tė dėgjuarit, tė
nuhaturit, tė shijuarit, tė prekurit si dhe shqisa e gjashtė ( e padefinuar
ende), janė tė ndėrtuara pėr tė kapur llojet e veēanta tė ngacmimeve, pėr
tė cilat ne bėhemi tė vetėdijshėm pėrmes proceseve tė ndijimit dhe
pėrceptimit. Sipas psikologjisė sė sotme, ndijimi konsiderohet si proces
pasiv, pėrmes sė cilit ngacmimet kapen nga receptorėt ndijues dhe
shndėrrohen nė impulse nervore, ndėrsa pėrceptimi si njė proces mė aktiv,
nė tė cilin impulset nervore pėrcillen pėrmes sistemit nervor deri nė tru,
ku bėhet organizimi dhe interpretimi i tyre.
Pasi qė mjedisi ku jetojmė ėshtė i mbushur me
ngacmime tė llojllojshme, ne, nė ēdo moment, pėrjetojmė njė numėr tė madh
tė tyre. Meqenėse smund ti pėrgjigjemi njėkohėsisht, kėtij numėri kaq tė
madh tė ngacmimeve tė jashtme, ne i zgjedhim dhe u kushtojmė vėmendje vetėm
njė numėri tė kufizuar tė tyre, tė cilat kanė ndikim mė tė thellė nė jetėn
tonė. Kėshtu qė, gjatė eksperiencės, ne mėsohemi qė ti kapim vetėm tė
dhėnat qė kanė tė bėjnė me qėllimet tona, dhe ky frymėzim dhe ndikim nė
psikėn tonė quhet sugjestion.
Me tė arritur ngacmimet nė tru, siē thamė, ato
organizohen dhe interpretohen. Ne e posedojmė, sipas psikologjisė, natyrėn e
dyfishtė tė mendjes: vetėdijen (mendja e ndėgjegjshme) dhe ndėrdijen (mendja
e pandėrgjegjshme). Kėtu nuk janė nė pyetje dy mendje tė ndryshme, por dy
fusha tė aktivitetit brenda mendjes.
Pėr ta kuptuar mė mirė funksionin e mendjes
suaj - thotė Xh. Marfi, paramendojeni atė si njė kopsht. Ju jeni kopshtari
qė tėrė ditėn diēka mbjell (mendon v.j.). Atė qė e keni mbjellur nė ndėrdije,
do ta korrni nė trupin tuaj nė marrėdhėnie me botėn e jashtme. Me fjalė tė
tjera: ju jeni mendimi juaj.
Ndėrdija mund tė krahasohet me tokėn ku rriten
tė gjitha llojet e bimėve, si ato tė mirat, ashtu edhe ato tė dėmshmet.
Dikush korr fruta e dikush baroja. Secili mendim, qoftė i juaji apo i
imponuar, ėshtė shkas, ndėrkaq tė tjerat janė vetėm pasoja. Mu pėr kėtė
duhet tu kushtohet rėndėsi mendimeve, sugjestioneve, pavarėsisht se a janė
tuajat apo tė huaja, sepse, kur ato i pranon vetėdija, kalojnė nė ndėrdije,
pastaj si forcė krijese, nga thellėsitė e ndėrdijes udhėheqin veprimet e
individit. Kėshtu qė, tek ata individė qė janė mė tė ndieshėm emocionalisht,
edhe sugjestionet mė tė thjeshta bėjnė efektin e vet, qoftė pozitiv, qoftė
negativ.
Duhet ta kemi parasysh se, pėr pranimin e
sugjestioneve, rolin kryesor e luan vetėdija. Kėtė e vėrtetojnė edhe
eksperimentet e shumta qė i kanė bėrė psikologėt dhe ekspertet me anė tė
hipnozės. Pra, ndėrdija i pranon si tė gatshme tė gjitha sugjestionet qė
vijnė nga vetėdija. Qofshin tė mira apo tė liga, tė vėrteta apo tė
pavėrteta etj. P.sh: nė qoftė se hipnotizuesi (pasi qė nėn hipnozė
sugjestioni pranohet plotėsisht) i sugjeron mediumit ta pranojė identitetin
e njė individi tjetėr, ose tė shndėrrohet nė fėmijė etj., ai pa kundėrshtim
do ta pranojė rolin e imponuar. Ngjashėm do tė ndodhė p.sh. edhe nė qoftė se
mediumit i sugjerohet se po i kruhet koka, po i dhembė dhėmbi, po kollitet
etj. Kėta shembuj na tregojnė sesa ėshtė e fortė forca e sugjestionit apo
autosugjestionit tė pranuar si tė vėrtetė. Prandaj, pėrmbajuni atyre
sugjestioneve qė i kontribuojnė fatit, shėndetit dhe kėnaqėsisė suaj.
ĒĖSHTĖ SUGJESTIONI DHE AUTOSUGJESTION?
Njerėzit sugjestionin
e pėrcaktojnė nė mėnyra tė ndryshme. Prof. Ch. Baudauin thotė: Sugjestioni
ėshtė krijim i njė ideje nėpėrmjet ndėrdijes, ndėrsa psikologu Fritz
Lambert konsideron: Gjithēka qė nė ne ndikon shpirtėrisht, ėshtė
sugjestion, sepse nė momentin kur i nėnshtrohemi ndikimit shpirtėror lind
besimi qė i pėrgjigjet atij ndikimi. Kurt Tepperwein thotė: Sugjestioni
ėshtė thelbi i ēdo ndikimi hipnotik. Prof. G. Lazanov nė librin e tij Sugestiologia,
botuar nė Sofje mė 1971, paraqet 27 karakteristika, me tė cilat autorė tė
ndryshėm u munduan ta pėrcaktojnė konceptin e sugjestionit.
Me sugjestion, kryesisht dhe mė sė shpeshti,
nėnkuptohet pranimi i njė ideje apo mendimi tė huaj. Sipas fjalorit, fjala
sugjestion, qė rrjedh nga latinishtja, do to tė thotė frymėzim, zgjuarje e
mendimeve tė caktuara nė mendjen e dikujt, gjegjėsisht, pranim nė procesin
mendor, nė kuadėr tė sė cilit ndonjė mendim pranohet, adaptohet a
jetėsohet.
Njerėzit reagojnė nė mėnyra tė ndryshme ndaj
sugjestionit tė njėjtė, varėsisht nga dėshira, besimi dhe vullneti i tyre.
Ja njė shembull klasik nga libri i Xh. Marfit Forca e ndėrdijes: Merreni
me mend sikur i afroheni ndonjė udhėtari tė zbehtė nė anije dhe i thoni:
-Dukeni shumė keq. Sa i zbehtė qė jeni?! Sigurisht vuani nga sėmundja e
detit. Mė lejoni tju pėrcjell deri nė kabinėn tuaj... Udhėtari me siguri
edhe mė shumė do tė zbehet. Sugjestioni juaj ėshtė bashkuar me frikėn e
tij. Por, po nėse i drejtoheni p.sh. marinarit me tė njėjtat fjalė,
varėsisht nga temperamenti, marinari do tju buzėqesh ose do tju fyej. Nė
kėtė rast, sugjestioni ka hasur nė rezistencė, sepse nė mendjen e marinarit
bashkohet bindja e tij e fortė se nuk mund tė sėmurėt nga sėmundja e detit.
Nė kėtė rast, marinari nuk i frikohet sėmundjes sė detit; ai ėshtė i bindur
se kurrė nuk mund tė mposhtet, prandaj, sugjestioni negativ tek ai nuk ka
mundur tė ngjallė frikė. Ndėrsa, tek udhėtari i parė, sugjestioni nė plan
tė parė e vė frikėsimin e tij tė fshehur nga tė menduarit, dhe mu kjo
forcė e brendshme e drejton jetėn e secilit prej nesh.
Por edhe diēka duhet ta kemi tė qartė:
sugjestioni ndikon vetėm atėherė, kur me ndihmėn e autosugjestionit pranohet
si i vėrtetė. Pra, qė tė pranohet sugjestioni, duhet atė ta pranojmė, dhe nė
imagjinatėn tonė, ta transformojmė nė autosugjestion. Kėshtu qė, ēdo
sugjestion, i cili vie nga jashtė, nė fakt ėshtė autosugjestion, dhe tė
gjitha paraqitjet hipnotike janė pasojė e sugjestioneve, gjegjėsisht,
autosugjestioneve.
Nga jeta e pėrditshme e dimė se ndikimi i
faktorit psikik nė organizmin e njeriut (pėrgjithėsisht), si dhe nė organet
veē e veē, ėshtė shumė i madh. Posaēėrisht janė tė ndieshme enėt e gjakut.
Kur njeriu ka frikė ose gėzim tė papritur, mund tė ketė si pasojė
apopleksinė etj. Tė gjithė e kemi tė qartė se, para ndryshimit tė disponimit,
ndryshohet ngjyra e fytyrės. Pastaj, njė fėmijė ėshtė nė gjendje ta
ndėrpresė tėrė orkestrėn, nė qoftė se para tyre befas lėpin njė limon.
Gjithashtu, na ėshtė e njohur se, nėse dikush tėrheq pirunin nėpėr pjatė,
mund tė na nxisė tė dridhura nėpėr trup, ndonjėherė edhe vetėm mendimi nė
njė gjė tė tillė e bėn efektin e njėjtė. Apo, nė qoftė se nė njė sallė
koncerti dikush papritmas bėrtet ikni zjarri!, nuk ėshtė rast i rrallė
kur, jo vetėm individėt, por edhe masėn e gjėrė e kaplon paniku, ashtu qė
tė gjithė fillojnė tė ikin dhe bėrtasin. Ose, nė aeroplan ku ėshtė frika e
pranishme vazhdimisht, njė provokim mė i vogėl, nxit panik marramendės etj.
Nė qoftė se nė rastet e lartpėrmendura, tė
pranishmit sė pari pyesin: ku ėshtė zjarri? Ku ėshtė defekti? Nė cilėn
pjesė?, atėherė, ai mė nuk ėshtė sugjestion i suksesshėm, pra nuk ėshtė
pranuar nga masa, sepse ėshtė pėrzier gjykimi kritik normal dhe ka krijuar
rrugėn e gjykimit normal.
Kur tregėtari lavdėron mallin, i riu i fletė
vajzės, nėna e ledhaton fėmijėn etj., tė gjitha kėto, diku mė shumė e diku
mė pak, nė mėnyrė tė vetėdijshme apo tė pavetėdijshme, kryejnė ndikim
sugjestiv. Sesa do tė jetė i suksesshėm sugjestioni, nė radhė tė parė
varėt nga sugjestibiliteti i personit (ose grupit), si dhe nga cilėsitė
sugjestive tė sugjestionit. Pa marrė parasysh se pėr ēfarė flet dhe me
ēfakte disponon, ne mė shumė do tu besojmė atyre fjalėve qė mund tė na i
thotė ndonjė personalitet i lartė apo ndonjė person mė i vjetėr, sesa kur
ato rrjedhin nga goja e ndonjė personi tė ri ose tė rėndomtė.
Pėr ne, gjithsesi sugjestioni ėshtė me interes
si mundėsi mė e shpejtė dhe mė e mirė pėr mėsim dhe shėrim. Nė librin e
tij, Lazanov mė sė shumti ndalet nė sugjestopedi - mėsim me ndihmėn e
pėrdorimit tė sugjestionit, sepse atėherė mund ti zbulojmė, jo vetėm
rezervat e personalitetit tonė nė lidhje me kujtesėn, por edhe shumė mundėsi
tė tjera si p.sh.: mund tė aktivizohen procese tė ndryshme intelektuale,
mund tė formohen shprehitė e tė folurit bukur etj. Lazanovi gjithashtu
thekėson rezultatet e programit tė madh kėrkimor, tė ndėrmarrur nė
bashkėpunim me UNEKS-in, lidhur me mėsimin e gjuhėve tė huaja. Rezultatet
ishin befasuese, sepse shpejtonin procesin e mėsimit tė gjuhėve tė huaja pėr
pesė-gjashtė herė.
|
Mėnyrat e mėsimit janė tė ndryshme dhe gjasojnė
me ato tė hipnozės. Por te mėsimi me sugjestopedi, pjesėmarrėsi nuk futet
nė gjendje hipnotike, por mbetet nė gjendjen e quajtur alfa, as gjumė as
hipnozė. Gjatė ēdo seance shpejtohet mėsimi i gjuhėve tė huaja dhe gjithnjė
rritet kapaciteti i tė mbajturit mend. Ka raste, thotė Lazanov, kur
pjesėmarrėsi i ka mbajtur nė mend mbi 100 fjalė gjatė njė seance, derisa
mesatarja e tė mbajturit mend tė fjalėve tė huaja ėshtė 50.
Pėrdorimi i sugjestionit ėshtė i madh edhe nė
mjekėsi pėr shėrimin e neurozave, astmės, alergjisė, tė thatit nė bark etj.,
nė pėrgjithėsi te tė gjitha sėmundjet psikofiziologjike. Sidomos Freudi dhe
shumė tė tjerė pas tij, e kanė pėrdorur kėtė mėnyrė tė shėrimit. Freudi,
siē e kemi cekur edhe disa herė, pasi vėren se tė gjithė pacientėt nuk mund
ti hipnotizojė, e zhvillon metodėn e njohur tė psikoanalizės e cila, krahas
metodave tjera, pėrdoret edhe sot e kėsaj dite si terapi shumė e
suksesshme, e qė ėshtė e bazuar plotėsisht nė mėnyrėn e shėrimit verbal, pra
nėpėrmjet sugjestionit. Njė metodė tė tillė e pėrdoren edhe E. Caue,
Schlutzi etj.
Gjithashtu, me anė tė sugjestionit ėshtė
arritur (pa anestezi) operim pa dhembje te pacientėt. Pėr intervenim
kirurgjik pacienti ėshtė pėrgatitur 20 ditė me radhė, me anė tė bisedave dhe
sugjestioneve pėr operim pa dhembje. Mė nė fund, intervenimi ėshtė kryer
plotėsisht me sukses, pa dhembje, dhe me njė shėrim tė shpejtuar pas
intervenimit. Ky intervenim kirurgjik u xhirua edhe nė film dhe u paraqit nė
Kongresin Ndėrkombėtar pėr Mjekėsi Psikosomatike, qė u mbajt nė Romė, nė
vitin 1967.
Nėpėrmjet bisedave
dhe sqarimeve bindėse, tė zhvilluara nė ambiente tė posaēme duke i folur me
zė tė ulėt pacientit qė gjendet i shtrirė dhe i relaksuar, mjeku ndikon nė
psikėn e tij nė mėnyrė sugjestive. Shėrimi zgjatė disa ditė, varėsisht nga
sėmundja.
|