Sot nuk ekziston asnjė mjek qe pak a shumė nuk i
jap rėndėsi sugjestionit. Disa, duke pasur respekt ndaj vetvetes dhe
profesionit tė vet, vlerėn e sugjestionit dhe autosugjestionit e paraqet si
diē tė parėndėsishėm, ndėrsa tė tjerėt, sugjestionit dhe autosugjestionit i
japin rėndėsi tė madhe si mundėsi pėr shėrimin e sėmundjeve.
Mjeku amerikan Herbert Parkin nė hyrje tė librit
tė vet Autosugjestioni thotė:
Pas katėrmbėdhjetė viteve tė pėrdorimit tė
terapisė sugjestive nė shėrimin e sėmundjeve, vėrtetė mėsuara e
autosugjestionit ėshtė mė e rėndėsishme se tė gjitha studimet qe behėn nė
lėmin shėruese.
Mund tė theksojmė shumė citate tė tilla tė
mjekeve tjerė dhe atyre qe nuk janė mjek e merren me kėtė veprimtari dhe
ithtar qe kėrkojnė shėrim me ndihmėn e sugjestionit, respektivisht
autosugjestionit. Numėr tė madh shembujsh qe janė shėruar sėmundjet e
ndryshme nga praktika e Emil Kue-sė, qe janė theksuar nė kėtė libėr,
mjaftojnė pėr tė bindė lexuesin nė forcėn e autosugjestionit. Me pak
pėrkujdesje dhe durim, duke ju pėrmbajt kėshillave nė mėnyrė tė pėrpiktė qe
janė dhėnė nė kėtė libėr, ēdo njeri vetė mund tė bindet.
Kėtu vetvetiu shtrohet pyetja:
Tė cilat sėmundje mund tė shėroi sugjestioni
respektivisht autosugjestioni?
Nė rrethin e mjekeve dhe jo mjekeve, dhe nė
popullatė si tėrėsi, qėndron mendimi se sugjestioni, sidomos
autosugjestioni, mund tė shėroi vetėm disa nga sėmundjet psikike, nuk mund
tė aplikohet atje ku janė tė verifikuara sėmundjet organike. Aty ka mundėsi
qe eventualisht tė amortizohen dhembjet.
Qe ky mendim nuk ėshtė i sakėt vėrtetojnė rastet
e ndryshme qe janė shėruar sėmundjet psikike dhe ato organike me anė tė
sugjestionit, ku janė cekė nė kėtė libėr. Kėshtu qe me sugjestion dhe
autosugjestion jo vetėm qė shėrohen sėmundjet psikike, por edhe tė gjitha
sėmundjet tjera qe mund tė shėrohen.
Nė pyetjen e drejtpėrdrejt se a shėron tė gjitha
sėmundjet autosugjestioni? Emil Kue ėshtė pėrgjigjur:
Nėse kjo pyetje parashtrohet kur ėshtė fjala
pėr shėrim me ndihmėn e autosugjestionit, ēfarė pėrgjigje kishit pritė nė
pyetjen e ngjashme mbi mundėsitė tjera shėruese qe aplikohen nė medicinė? A
thua se ka mundėsi qe me ilaēe mund tė shėrohen tė gjitha sėmundjet?
Pėrgjigja nė kėtė pyetje ėshtė e njohur, pasi qe
dihet se me ilaēe nuk mund tė shėrohen tė gjitha sėmundjet. Pėrkundėr kėsaj,
janė tė njohura shumė raste ku autosugjestioni ka triumfuar nė shėrimin e
plotė edhe tė atyre sėmundjeve, qe mjekėt bindshėm janė zotuar se nuk ka
mundėsi tė shėrohen. E vėrtetė ėshtė qe ka raste kur autosugjestioni nuk ka
kontribuar nė shėrimin e plotė, mirėpo ka arriftė qe gjendja e re e tė
sėmurit tė barazohet barabar me shėrim.
Me autosugjestion mund tė shėrohen tė gjitha
sėmundjet qe sot i shėron medicina bashkėkohore. Vetėm nuk mund tė aplikohet
nė raste kur duhet njė intervenim i shpejtė i mjekut. Kjo metodė shėron,
gjithashtu edhe pėrmirėson gjendjen e tė sėmurit edhe tė ato sėmundje ku
medicina bashkėkohore nuk ka pasur mundėsi tė mjaftuar pėr shėrimin e ndonjė
sėmundje.
Autosugjestioni i aplikuar sipas metodės sė Emil Kues, shėron
sėmundje psikike dhe organike me njė kusht: i sėmuri duhet tė i pėrmbahet nė
mėnyrė sa mė tė pėrpiktė udhėzimeve tė dhėna nė kėtė libėr. Mirėpo nga
autosugjestioni nuk mund tė kėrkohet e pamundura.
Nga kjo vjen nė pėrfundim se autosugjestioni
ėshtė metodė universale pėr shėrimin e sėmundjeve. Autosugjestioni i takon
hapėsirės sė hulumtimit shpirtėror dhe pėrkryerjes andaj aplikimi i tij
ėshtė aktual nė shoqėrinė bashkėkohore dhe do tė jetė nė tė ardhmen, sepse
ajo nuk varet nga pėrparimi material dhe teknologjik i botės.
Autosugjestioni i nėnkuptuar nė kėtė mėnyrė, Kue
nė kėtė libėr e paraqet si njė metodė universale pėr shėrim, jo vetėm se mė
te mund tė shėrohet apo tė pėrmirėsohet gjendja e sėmundjes, por edh pse i
sėmuri mund tė shėrohet pa ndihmėn e askujt. Rezultatet e punės sė Emil Kues
nė mėnyrė tė qartė i shprehė kėto dy veti tė universalitetit autosugjestiv.
Kjo nuk ėshtė e vėshtirė tė kuptohet nėsė nė mėnyrė serioze interesohem pėr
kėtė metodė.
Mė nė fund kur flitet pėr autosugjestion si
ilaē, duhet cekė edhe njė veti qe gati asnjė ilaē tjetėr nuk e posedon.
Autosugjestioni ėshtė mėnyrė shėruese e parrezikshme. Nėse nuk pėrdoret nė
mėnyrė tė rregullt nuk do tė ndihmon, mirėpo as qe ka me ndikuar nė mėnyrė
negative nė tė sėmurin. Ėshtė e njohur qe shumė ilaēe ndikojnė kundėr
sėmundjeve tė caktuara, mirėpo njėkohėsisht shkaktojnė efekte tė
padėshiruara. Te autosugjestioni ky rast nuk ka ndodhė kurrė. Nėse nuk
pėrdoret sipas rregullave, ai mund tė ndihmoi nė njė intensitet mė tė ultė
sesa qe pritet, nė instancė tė fundit suksesi mund tė dėshtoi. Nė esencė,
autosugjestioni kurrė nuk ėshtė i dėmshėm pėr njeriun. Vetia e tij aspak nuk
ėshtė mė e parėndėsishme nga ato dyja qe janė cekur mė parė.
Prindėrit dhe edukatorėt gjithnjė kujdesėn qe me
anė tė edukatės nga fėmija i vet tė krijon njė tip ideal tė njeriut nė ēdo
pikėpamje. Ata tentojnė qe tė fėmija tė krijojnė veti tė mira, dhe tė
largojnė veti gjenetike qe janė krijuar me mangėsi dhe atė:
- me ndikimin e drejtpėrdrejt nė fėmijė, duke i
kėshilluar se ēfarė tė bėjnė nė rrethanat e caktuar, ose
- duke treguar shembuj nga jeta praktike.
E terė kjo asgjė tjetėr nuk ėshtė vetėm veprim
sugjestiv nė fėmijėn, respektivisht nė tė edukuarin. Mėnyra e tillė e punės
nuk ka dhėnė rezultate tė pėrhershme, sepse sugjestioni vepron vetėm atėherė
kur aprovohet nga ai nė tė cilin duhet vepruar. Te personat e caktuar duhet
tė ekzistoi vullneti i fortė tė pranoi disa ide dhe nėse i pranon,
pėrmbajtja e sugjestionit transformohet nė autosugjestion. Kėshtu
autosugjestioni i nisur paraqet forcėn qe tenton tė realizoi pėrmbajtjen e
sugjestionit tė pranuar. Kjo rrugė e tėrthortė nga sugjestioni deri tė
autosugjestioni nuk ėshtė e lehtė, por as pa shpresė. Nė kėtė rrugė gjendėn
shumė pengesa, kėshtu qe numri i vogėl i sugjestioneve transformohet nė
autosugjestion. Mė vėshtir ka me qenė atėherė nėse jeta dhe puna e
pėrditshme e prindit, respektivisht edukatorit nuk ėshtė nė pėrputhshmėri me
idenė qe sugjeron. Ashtu ekziston mundėsia qe tė arrihet edhe efekti i
kundėrt nga ai qe pritėt. Pėr tė gjitha kėto, prindėrve dhe edukatorėve ju
preferohet qe tė shfrytėzohen shembujt nga jeta e tyre, qe nė tė rinjtė
ndikojnė nė mėnyrė shumė mė sugjestive siē janė shembujt botėror.
Pasi qe ka pasur dėshirė tė evitoi rezultate tė
mundshme negative me aplikimin e sugjestionit tė tėrthortė, Emil Kue
preferon si mjet edukues autosugjestionin e drejtpėrdrejt. Prindėrit ashtu
edhe edukatorėt duhet ti mėsojnė fėmijėt ose tė edukuarit tė shėrbehen me
autosugjestione nė rinin sa mė tė hershme. Duhet kėshilluar qe pėr ēdo
mėngjes dhe pėr ēdo mbrėmje nga njėzet here tė pėrsėrisin atė ēfarė ėshtė
lėndė e sugjestionit. Pėr mirėmbajtjen e shėndetit psikofizik shfrytėzohet
rregulla e pėrgjithshme e Eml Kue-sė:
Pėr ēdo ditė dhe nė ēdo pikėpamje unė jam mirė
e mė mirė.
Kjo tė fėmija dhe i edukuari drejtpėrdrejt do tė
ndikon nė mėnyrė sugjestive, ēakė edhe nga shembulli jetėsor dhe i punės sė
prindit si edukator kryesor.
Autosugjestioni nė ēdo pikėpamje ėshtė mė i mirė
se sugjestioni, sepse ajo qe dėshirohet tė arrihet paraprakisht ėshtė
pranuar nė vetėdije dhe si e tillė futėt nė nėnvetėdije. Kjo do tė arrihet
vetėm atėherė kur mesazhi i dėshiruar pėrsėritet shumė here nė mėngjes dhe
mbrėmje. Nėnkuptohet se pėrmbajtja e autosugjestionit tė pėrcaktohet nga
prindi apo edukuesi sipas qėllimit qė donė tė arrij, e qė ėshtė nė
pėrputhshmėri me interesat e pėrgjithshme shoqėrore.
Kue ka pretenduar qe tė i ndihmoi prindėrit nė
edukatėn e fėmijės, kėtij problemi ia ka kushtuar njė kapitull tė veēantė nė
kėtė libėr. Ka preferuar sugjestionin dhe autosugjestionin si mjet
kėshillues. Ai ua tėrheq vėmendjen prindėrve qe gjumėsia fillestare mund tė
shfrytėzohet nė mėnyrė mė tė suksesshme tė fėmija pėr rregullimin e ndonjė
ērregullimi. Nė momentin kur fėmijėn e merr gjumi, nė mėnyrė tė kujdesshme
dhe tė qetė duhet afruar afėr krevatit nė mėnyrė qe mos tė zgjohet nga gjumi
dhe tė i pėshpėrit atė ēfarė fėmija duhet bėrė ose nuk duhet bėrė. Kjo
mėnyrė e sugjestionit vepron nė mėnyrė tė shpejtė edhe me sukses.
Autosugjestioni ofron mundėsinė qe ēdonjėri vet,
nė mėnyrė tė thjeshtė, lehtė tė largohet nga manitė e veta. Ēfarė kishin me
dhėnė njerėzit nė mėnyrė qe tė largohen nga pirja e duhanit dhe alkoolit?
Mjetin mė tė mirė dhe mė tė lirin qe ēdo njeri e ka prezent kur i nevojitėt
nuk dinė ta shfrytėzojnė.
Pėr tu ēmėsuar dikush nga pirja e duhanit,
mjafton qe gjdo mbrėmje pasi qe tė shtrihet nė krevat, dhe pėr ēdo mėngjes
kur gdhihet nga gjumi nė mėnyrė tė qetė dhe me gjysmė zėri nė formė
pėshpėritėse, qe pėshpėritjen e vet mund tė kuptoi fjalė pėr fjalė:
Unė tugitem nga duhani. Pasi qe e marrė
cigaren, mė villet.
Kėtė fjali duhet pėshpėritur nė formė tė cekur
pesėmbėdhjetė deri njėzetė here. Tė disa gėrdia ndaj duhanit do tė filloi
menjėherė tė nesėrmen, tė disa pas disa ditėve, ndėrsa tė disa kjo kohė do
tė zgjatė mė shumė. Pa marrė parasysh periudhėn kohore me siguri ėshtė qe
kėmbėngulėsia nė pėrdorimin e autosugjestionit do tė sjellė deri tė ēmėsuara
e pirjes sė duhanit.
Ashtu duhet vepruar edhe tė alkoolistėt. Tė tillėt duhet tė
formulojnė fjalin sa vijon:
Mua mė villet nga alkooli. Si tė marr alkoolin,
mė villet.
Nė mėnyrė tė pandėrprerė dhe mė gjysmė zėri
pėrsėritėt njėzetė here para gjumit nė mbrėmje dhe njėzet here nė mėngjes
pas gdhirės. Pas njė kohe tė shkurtėr do tė hetoni veprimin e
autosugjestionit.
Kėta janė dy shembuj tė shprehive mė tė mėdha
dėmtuese nga tė cilėt njerėzit, edhe pran vullnetit mė tė mirė, mė
vėshtirėsi ēmėsohen. Pran kėtyre veseve, ka edhe vese tjera dėmtuese qe
rrezikojnė shėndetin dhe nga tė cilėt ēdo njeri lehtė mund tė ēmėsohet,
vetėm me pak durim.
Duke e pėrfunduar kėtė parathėnie mbi Emil Kue-nė
dhe metodat e tija, dėshiroi qe metodat e tija edhe tek ne tė njoftohen sa
mė mirė dhe tė aplikohen nė shtresa tė gjėra shoqėrore vetėm e vetėm pėr
pėrmirėsimin e shėndetit tė njeriut. Kjo plotėsisht kishte mė i pėlqyer edhe
vet qėllimeve tė Kue-sė, themeluesit tė kėsaj metode, si dhe tė miat si
pėrkthyes ky libėr pėr tė gjithė lexuesit nė gjuhėn shqipe.
Ky libėr nė vitin 1932 ėshtė shitė mbi 194.000
ekzemplarė vetėm nė Francė. Ėshtė e pėrkthyer nė katėrmbėdhjetė gjuhė tė
huaja, andaj pėr kėtė arsye ėshtė e njohur dhe e pranuar nė terė botėn.
nuk na venė nė qarkullim vetėm vullneti por
edhe emancipimi
Pejė, shtator 2004
Nga libri i Emil Kou (Émile Coué), Si tė
zotėrojmė vetvetėn me ndihmėn e autosugjestionit tė vetėdijshėm
|