Kėtu desha tė arrij! Cili ėshtė hapi i parė qė
ti, duke e deklaruar veten pikėrisht sot arrivist, i vendosur pėr tė fituar
njė fatmirėsi tė shpejtė duhet tė kryesh:
1. Menjėherė dhe me vendosmėri duhet tė mos e
vlerėsosh mė veten e tė mos sillesh nė bazė tė rėndėsisė pak a shumė tė
pakuptimtė pėr tavolinėn tėnde. Ti vlen pėr atė qė je, jo pėr atė qė,
provizorisht e i detyruar, bėn. Prandaj ēmoje veten sipas vlerėsimit tėnd tė
drejt e sillu nė mėnyrė qė ti detyrosh edhe tė tjerėt tė veprojnė po ashtu:
e kur them tė tjerėt, them tė gjithė, pėrfshirė eprorėt e tu. Mos u frikėso
se do ti shkaktosh ndonjė dėm vetes: njerėzit qė qėndrojnė nė komandė, kur
ėshtė fjala pėr ndonjė punė tė besuar o pėr tė bėrė ndonjė preferencė,
zgjidhin gjithmonė, ndėrmjet tė gjithėve, atė vartės qė ka ditur tu ngjallė
atyre konceptin mė tė lartė pėr vetveten.
2. Duhet tė heqėsh njėherė e pėrgjithmonė, nga
mendja e jote, radhėn graduale e metodike tė fazave normale tė karrierės, tė
paraqitur nga tavolinat e ndryshme. Mendo ti kapėrcesh, tė djegėsh etapat.
Thuaj vetvetes: Njė njeri si unė nuk mund ti nėnshtrohet idesė qė tė
ngjisė pėr dhjet vjet pulla takse mbi dėftesa tė ndryshme, e mė pas, pėr
dhjetė vjet tė tjera, tė kalojė nė pėrpilimin e vetė kėtyre dėftesave!
Duhet mbi tė gjitha tė mbrohesh nga rreziku i tė
dashuruarit me gjendjen tėnde aktuale, i pėrvetėsimit tė shijes sė
mediokritetit dhe nga tė kėnaqurit me jetėn e njė nėpunėsi tė vogėl.
Makinisti qė dashurohet me lokomotivėn nuk do tė bėhet kurrė pėrgjegjės
stacioni. Prandaj, ushqeje njė lloj neverie pėr pullat a taksat, urreje
kolegun qė bėn shaka me shefin o me klientėt, urreje ndeshjen e pėrditshme
nė bilardo me shokėt e zyrės. E pranoj se ka njė lloj lumturie nė kėtė
monotoni banale tė rutinės: por nuk bėn pėr ty. Me kėtė nuk dua tė nxis tė
bėhesh njė nėpunės i keq: mos me keqkupto. Ti duhet tė vazhdosh tė ndjekėsh
me zell punėn tėnde; por - ja ajo qė ėshtė e rėndėsishme! - duhet tė
mendosh, nė tė njėjtėn kohė, tė ēlirohesh menjėherė nga ajo pėr njė punė mė
tė denjė pėr ty.
3. Si pikėsynim, ti nuk duet tė kesh tavolinėn
e dytė, e as tė tretėn e tė katėrtėn. Duhet tė synosh tė fundit: mė tė
lartėn. Njė afarist i madh, me tė cilin ndjehem i lidhur fort, sepse
pėrveēse ka fituar pasuri kolosale, ka shpenzuar shuma tė mėdha pėr bamirėsi
e i ka dhėnė publikut tė gjerė, veēanėrisht tė rinjve, kėshilla tė ēmueshme
pėr tė arritur suksese nė shoqėri. Milioneri Andra Carnegie, ka shkruar:
Supozojmė se ti ke njė vend pune dhe e ke vėnė mirė nė vijė, ja kėshilla qė
po tė jap: syno mė lart. Njė djalosh qė nuk ėshtė bėrė tashmė ortak apo
pėrgjegjės i firmės nė tė cilėn punon, pėr mua vlen njė zero. Mos u kėnaq as
edhe pėr njė ēast, nė synimet e tua, pėr tė qenė nėpunės kryesor, kujdestar
o administrator i pėrgjegjshėm i njė shoqėrie, sado e rėndėsishme qė tė
jetė. Thuaj vetvetes: Vendi im ėshtė nė krye tė tė gjithėve! Nė ėndrrat e
tua, tė jesh mbret...
Ky, lexues ėshtė hapi i parė moral. Tė deklarosh
me lirshmėri vetvetes e tė tjerėve nėse ėshtė e nevojshme: Unė dua tė arrij
sukses, tė bėhem njė njeri i shquar nė shoqėri. Nė rastin mė tė parė, do tė
shkėputem nga masa. Do tė jetė mirė qė ti ta pėrsėritėsh kėtė mendim ēdo
ditė, nė mėngjes, sapo zgjohesh, pėr tė brumosur me njė parim tė tillė ēdo
veprim tėndin; nė mbrėmje, para se tė flesh, pėr tė lehtėsuar atė proces
autosugjestioni qė gjumi ka mundėsi ta bėjė gjithmonė e mė tė thellė e mė tė
fortė.
Hapi i dytė nė fushėn praktike
Prandaj - duke kaluar nga fusha morale nė atė
praktike - merr me vendosmėri qėndrimin e zakonshėm tė njeriut tė
jashtėzakonshėm. Duhet tė anojmė nga njerėzit e veēantė, pėr tė arritur tė
ngrihemi tė paktėn njė decimetėr mbi nivelin normal. Mos e lejoni vetėn tė
ndikoheni nga turpi se po dukeni mendjemadh, se po gjykoheni keq, e po
lėndoni sedrėn e po provokoni talljen idiote tė ndonjė profesionisti tė
modestisė. Qėndrimi yt krenar do tė sigurojė nė mėnyrė tė pashmangshme
armiqėsinė e anitipatinė e shumė idiotėve, e shumė tė dobėtėve, e shumė tė
nėnshtruarve; por nė tė njėjtėn kohė, do tė vijė vlerėsimi dhe ndihma e
ndonjė njeriu tė zotė, qė do tė mund tė interesohet pėr ty, duke tė ofruar
njė rast e duke tė hapur njė rrugė. Pėr ty, qė do tė arrish suksese, ėshtė
njė mijė herė e preferueshme miqėsia e respekti i njė individi inteligjent e
tė fuqishėm, sesa simpatia e njė milion qenieve tė padobishme.
Ėshtė e nevojshme ti vlerėsosh njerėzit si
dollarė: mė mirė njė kartėmonedhė tė madhe, vetėm njė, sesa njė grusht me
tė holla.
Mos ji servil me asnjė, aq mė pak me individė pa
asnjė vlerė. Ki njė gjykim tė denjė pėr personalitetin tėnd, e pėrpiqu tia
transmetosh edhe tė tjerėve, duke evituar mirėdashjen e tepruar, lajkatimin,
sheqerosjen. Mbaj lart kokėn si pėrpara kamarierit tėnd edhe pėrpara eprorit
tėnd. Ngul sytė nė sytė e tė gjithėve. Shikimi na zbulon.
Mos hiq dorė nga mendimi yt pėrball asnjėrit.
Mos prano se bėn njė vapė mbytėse sepse shefi yt, i shėndoshė, shfryn e
djersitet, kur ti, i dobėt, dridhesh se mėrdhin. Bėjė qė tė respektohet
ideja jote. Nė kursin e karrierės time drejtuese kam treguar gjithmonė njė
preferencė tė theksuar pėr opozitarėt: ata qė mendojnė nė mėnyrė tė kundėrt.
Ata, tė paktėn, duhet tė kenė arsyetuar, pėr tė arritur nė njė konkluzion
ndryshe nga imi Tė tjerėt, pėrkundrazi, nuk bėjnė gjė tjetėr veē
shfrytėzojnė njė arsyetim qė ėshtė bėrė tashmė: timin.
Mos e pėlqe jetėn e qetė, tė arrish sukses do tė
thotė tė luftosh. Tė ekspozohesh. Tė rrezikosh. Ambicia (dėshira) kėrkon
sakrifica e vuajtje. Njeriu qė pretendon tė bėhet dikush duhet tė pėrēmojė
me pėrpjekje tė mirat qė fitohen me lehtėsi, kėnaqėsitė qė mund ti arrijnė
tė gjithė, idealet borgjeze tė mirėqenies sė vogėl individuale, e tė nxitet
nga ėndrra e vullneti pėr njė jetė mė tė mirė e mė tė pasur. Si njė lojtar
qė shkėputet nga dhjetė dollarėt e tij e i vė mbi bankėn rrotulluese, qė ti
kthehen nė qindfish. Nėse Deterdins, rival i Rockefellerit, tė kishte dashur
jetėn e qetė, tė sigurt, pa rreziqe, nė vend tė drejtorit tė pėrgjithshėm tė
Royal Dutch, do tė ishte tani arkėtar nė njė bankė tė vogėl nė Amsterdam me
30 franga rrogė mujore. Ky ėshtė njė nga qindra mijėra raste qė mund tė
pėrmendja. Njė individ qė nė kulm tė rinisė o pleqėrisė dashuron punėn e
tij tė vogėl si nėpunės, mbrėmjet nė kafene o nė klub, tė dielat nė familje
me gramafon o gazetėn me fjalėkryqin, megjithėse mund tė ndėrmarrė e tė
kryej gjėra mė tė mėdha, mė interesante, mė tė kėndshme nė jetė, ėshtė pėr
mua po aq qesharak e i pakonceptueshėm se njė plak 70 vjeē qė pėrpiqet tė
kėrcej nė litar ose tė rrotullohet me shpejtėsi si fugė.
Vitet e rinisė e burrėrisė meritojnė tė
shfrytėzohen ndryshme.
Pjesė nga libri Suksesi nė jetė
|