|
Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
SYHEJL
HAVOLLI
Hyrje
Syhejl Havolli u lind mė 21 korrik 1953 nė Prishtinė. Shkollėn fillore, tė
mesmen dhe Fakultetin e Filologjisė Dega Letėrsi dhe Gjuhė Shqipe i kreu
nė Prishtinė. Me poezi ka filluar tė merret qė nė moshė tė re. Pėrveē
poezisė shkruan edhe prozė. Poezitė i janė botuar nė shumė gazeta dhe
revista kombėtare nė Kosovė dhe nė Shqipėri.
Opusi krijues:
"Heshtje", poezi, 2000. Shtėpia botuese Vatra.
"Litar lotėsh", 2008. Zėri ynė
"Maratona ime" ėshtė dėrguar nė shtyp dhe sė shpejti del nė
dritė.
MBRĖMĖ
Mbrėmė ėndėrr qeshė
Nė varrezat e fshatit...
Aty pashė tė vetmin rrogėtar
Ashtu tė gjorė
I plandosur me dėshpėrim nė heshtje
Vallė,
Pėr se mė kujtohet kjo ėndėrr?
Qė tė mė shqetėsojė shpirtin e trazuar?
Qė tė mė lėndojė zemrėn e plagosur
Qė tė mė djegė kaq tė pėrvėluar?
Qė tė mė tmerrojė kaq tė nėmur?
Shikimi yt
Mė tmerron mė shumė
Se varrezat e fshatit!
S Y T Ė
Ata sy burim gėzimesh tė mia
Sepse nuk mund ti shikoj
Seē lėvizin sonte mė shikojnė
E nuk mė shohin...
Dhe shikimi im ikėn prej tyre
Si prej rrufesė!
Nuk janė kėta sytė
Qė shkrepnin vetėm gaz?
Qė mė dhimbseshin kur i mbyllje?
Qė u rrija zgjuar nė botėn e ėndrrave?
Qė u bėnin hije qepallat pendė korbi?
Sytė!...
Kėta tregojnė zemrėn
Dhe jo truri e fjala...!
PĖR TY
Nė dashurinė time pata
Njė jetė
Nė jetėn time pata
Njė dashuri
Kujt ti rrėfej
Pėr jetėn?
Sytė gjak mė pikojnė
Kujt ti rrėfehem
Pėr dashurinė?
Zemra mė mbushet lot
Si nuk i pata
Dy jetė pėr
Kryedashurinė time!
LOT MALLI / LOT SHPRESE
Pema e mallit
Me lot kujtimi ujitur
Vjen e thahet
Si njė pemė
Qė I hedhim
Ujė tė kripur
Pema e kujtimit
Nė lot mbytur
Me lėngun e shpresės e ujitur
Vjen e shtohet
E gufon
Ndėr degėt
Rrit e pjek
Fruta dashurie
Lotėt e mallit
Sytė mi dogjėn
Ma zbehėn fytyrėn
Qepallat mi poqėn
Emri yt
Mbi gjuhėn e trashur
Gazi im
Mbi buzėt e ēara
Sa larg ėmbėlsimit
E njomėsimit
Tė lotit tė shpresės!
FLOKĖBORĖ, LESHRAMĖNDAFSH
Tė kėrkova kaq shumė tek Hėna nė qiell
Ndėr lule tė qėmtova pyll mė pyll
Fytyrėn tėnde e ėndėrrova diell
Shkėlqimin ta gjeta njė natė nė njė yll!
Lule kaq mblodha pėr ty me dorė
Secila me mė tė mirėn erė e ngjyrė
Trėndafil e vjollcė e luleborė
Ti putha nė sytė nė faqet nė fytyrė
Mos shiko borėn mbi flokėt e mi
Vėshtro gjakimin mallin tėrė afsh
Kur tė thėrras nga zemra ēel trėndafili
Me pėllėmbė tė pėrkėdhel leshrat mėndafsh!
Tė kam kėnduar kėngė nė fushė e mal
Me dashurinė e zjarrit nė gjuhė shumė
Tė pres tek kroi qė rrjedhėn sndal
Se malli mbi rrudhat mė rrjedh si lumė
Nė zemrėn time dhe nė sytė gjithė jetė
Ke ngritur shtėpinė si njė ėndėrr hije
Derdh si me dorė nurin e buzėqeshje pėrjetė
Si Drini qė rrjedh dhe jetės i jep shije
RRĖNJĖ E THELLĖ
Veshėt mi shurdhuan
Unė dėgjoj qė pėrtej detit
Gojėn ma lidhėn
Unė ligjėroj pėr botėn
Sytė mi mbyllėn
Unė shoh pėrtej bjeshkėve
Prangat nė duar e nė kėmbė
Unė vrapoj drejt dritės
Kryqin edhe gjysmėhėnėn tė pėrgjakur mi vunė
Unė mbi krahėt e Shqiponjės fluturova
Edhe mbi tempullin e dijes e tė urtisė
Sime e tė gjithė njerėzimit
Me ēizmen kthetra korbi shkelėn
Po mendjen sma ndrydhėn dot
Shqip mendoj e flas
Me Shqiponjėn endem nė Histori
Me diellin nė ballė e me hėnėn mbi sytė
Shkruaj tė tridhjetė e gjashtė tingujt e Gjuhės.
QYTETI IM
Ky qyteti im
Shumė i ēuditshėm
Si populli vetė
Ėshtė fort i rritshėm
Plot gaz nė ag
Vonė bėhet i zymtė
Shėtitoreve tė tij
Njerėz tė ndėrdymė
Ndėr buzėt e njoma
Fare pak qeshje
Po syrin ta vrasin
Dhe ca ngėrdheshje
Njerėz ka shumė
Tė rinj e tė vjetėr
Larushė tė uritur
Si asnjė tjetėr
I kanė ulur veshėt
Lepujt nė rrethinė
Si duhet tė ecin
Ata mirė e dinė
Kushtrimi, duket
Doli nga dheu
Hodhi hėnė e kryq
Moti i parė ktheu
Shėtitoren tonė
Rrethuar me blinj
Me lot ndėr sy
E mbollėm qirinj!
LIRINĖ KĖTU E DUA
Njė mijė vjet luftė
Pėr Dheun
Pėr Gjakun
Edhe kundėr reve qiellit
Dhjetėra mijėra shpata e pushkė
Me Zemrėn
E Afshin e Gjakimin
Pėllėmbė pėr pėllėmbė
Kė nuk ndoqa
Nė Malet e mia Zot
I ndjekur me Vajin
Me sytė e mallit pas
Pėr Truallin
Lirinė e Fitova
Nė Diell Dola e nė Dritė
Kėshtu mė thanė
Liria
Pėr tė ikur ngado
Deri nė ishujt pa Emėr
Pėr tė marrė frymė ndryshe
Pėr shkollėn
Pėr gjuhėn e tjetrit
E dua Lirinė
Nė Dheun nė Gjuhėn time
Tek Eshtrat e Emrat e Heronjve
Pranė Lumenjve tė Gjakut
Lirinė
Kėtu e dua jo Atje
Atje mund tė shkoja dhe pa Luftėn
Me dyqind fjalė nė gjuhė tė huaj
E me brengat e Dheut ngarkuar
PESĖ SHEKUJ
Nė kurbet jetoj qe pesė shekuj
Qiellin e vendlindjes e shoh nė ėndėrr
Edhe diellin edhe hėnėn edhe bukėn
Edhe sofrėn edhe malet edhe odėn me burra
Nė shtratin e zemrės kam etje
Kur blerimi lind nė syrin e blertė
Koha ecėn tinėz nėpėr detin e lotėve
Kėtu zogjtė nuk e njohin pikėllimin tim
As lulet qė bulojnė para kohe mallėngjimin
As Liridona me Liridonin tim lirinė
Nė sofėr rri shtruar kafshata e qullur
Me lotėt qė pikojnė pėr Kosovėn
Heshtja mė vret pėr mikun plagosur nerrėsirė
Me plagėt e Gjergj Elez Alisė
Me Flamurin flas pėr Kthimin kur frymoj
Shqiponja qėndis Kurorėn e amshuar
Liridona shkruan rrėfimin: Durim Dardani, mungon
Durimi mė bart nė katėrt anėt e jetės
Qe pesė shekuj luftoj alfabetin e mėrgimit
Zemra mė rri nė sytė e dritares sė hapur
Dielli lind nė zemrėn e Abetares lexoj
Kosovė, si nuk tė njoha mu verbofshin sytė.
|
