|
Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen pėrmes
shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin mendime,
mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e artė tė sė
cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė, edhe kuptim
dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e
Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė hedhuri farėn e dijės,
duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė shpirtin e pastėr e fisnik
tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha sfidat e kohės, kjo frymė e
shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si njė pishtar i shpresės, u
bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė zemėr... brez pas brezi...
nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi, Ēajupi, Mjeda, Asdreni,
Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli, Migjeni... e deri nė
kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė pėrhershėm qė tashmė
nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra
mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA, qė me pėrkushtim tė
jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė gjerė, do tua
prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me kėtė, do e
plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
TAFIL
DURAKU
Hyrje
Tafil Duraku u lind nė
katundin Burojė tė Drenishtės, mė 01. 09. 1952. Shkollėn fillore e kreu nė
Turiēefc, gjimnazin nė Klinė dhe studioi nė Fakultetin Filozofik tė
Prishtinės - nė Degėn e Gjuhės dhe tė Letėrsisė Frėnge. Tė njėjtat studime i
vazhdoi dhe mbaroi nė Split tė Dalmacisė, nė Universitetin Punėtor pėr
Mėsimin e Gjuhėve tė Huaja Djuro Sallaj, pa shkėputje nga puna.
Me shkrime merret qė nga fillorja. Shkruan poezi, prozė, ese dhe
njėkohėsisht merret edhe me pėrkthime nga gjuhėt e tjera.
Punon nė Ndėrmarrjen Botuese Edicionin Rilindja, nė
Prishtinė.
Ka botuar kėto vepra:
Kohė njerkė, poezi, Rilindja, 1992 (Pas dymbėdhjetė vjet censure
komuniste e antishqiptare qė i bėnė redarėt titistė si Ali Podrimja me
shokė) dhe
Njeriu i vetvetes, tregime, Rilindja, 2003 (E censuruar)
Njeriu i vetvetes, tregime, shba DRENISHTA, 2004 (Ribotim)
Njerėz thjeshtėr, poezi, shba DRENISHTA, 2007
Dashuri vere, poezi, shba DRENISHTA, 2010, botim internetik (Pas
30 vjetė censure komuniste e shqiptaro-titiste), tek
www.artexd.webnode.com,
etj. (Vepra e parė e kėtij autori)
Dashuri vere, poezi, ribotim, shba DRENISHTA, 2014 (Vepra e parė
e kėtij autori)
Porosi e Nėnės, roman i shkurtėr shqiptar, shba DRENISHTA, 2014
(I pari i kėtij lloji nė letėrsi)
Lufta me dy biga, roman i shkurtėr shqiptar, shba DRENISHTA,
2014
Karrabishti i UJD-it, Publicistikikė, shba DRENISHTA, 2014
Gjėmė e Nėnės, roman i shkurtėr shqiptar, shba DRENISHTA, 2015
NJĖ KOKĖRR GRURI
1.
vargu i im
njė kokėrr
gruri
rritė zogj
e fluturojnė
horizonteve tė mia
e cicėrojnė liri
lartėsive
e rrinė ballė shtėpie
2.
vargu i im
gjuhė dheu
e sy shqiponje
stėrgjyshor lahet
deteve tė veta
gjakun pastron nė gjinjtė tu
3.
vargu i im
gjuhė qiejsh
fytyrė njerėzie
syshqiponjajsh
kėtu
krahėt e vet forcon
4.
plot guxim
ecėn
vargjeve tė mia
vargjeve tė dheut
lart
ku lindė liria
ecėn dhe piqet kokrra
kokrrėn kur sheh
dhe bėhet Shqipėria
5.
nė shpinė dallgėsh
vargu i im
vetveten gjen
varg e det ilirė
syrit tėnd piqet
njė kokėrr gruri
6.
vėshtroj nga afėr
ardhmėrinė time
kallinjve tė arės Alb
njė kokėrr gruri
vargu i im
lahet gjirit tėnd sy
Maldelenė
nė udhėtimin tonė shqiptar
udhė pėrjetė nuk then
7.
njė kokėrr gruri
vargjeve tė mia
arė e jetė
thithė shiun
e qiellit
tė vet
pushon
nė kraharor dielli
miklon ftonj mbi det
E PANJOHUR
e ngjet pėr zemėr
vargun tim
sy
me gjeth
i flet barit
njė shekull
nuk e zgjedh
kurrė
ėndrrėn
zgjohesh
siē lindė dielli
befasi
UDHĖ ZJARRI
ecėn
pa pushim
udhės sė zjarrit
bėn roje diku
qiellor mbi dete
ai sy
etjes sime
vjel buzėqeshje
qielli
FJALA IME
e mbėshtesė
mendimin
e rrafsht
rrasapetė
mendjeje
ēdo fjalė
mendje bashkuar
kapėrcejmė
bjeshkė e det
Maldelenė
Shtėpi e gardh ti ruajmė ne
vetė
DASHURI
njė trekėndėsh sy
Udhės sė Qumėshtit
qiellor horizonteve tė mia
plot sekrete
udhės sė dashurisė
a derdhė gėzim zemre
liqene
lumenj
dete
shtatė palė tokė
e qiej
bėj qejfe Shqipėrie
PARTI E VEZĖ KRIMI
degėve tė atdheut
dikush ngrohė
vezėt e krimit
kryeshtėpie
pikon gjak
vėllezėrish
e vezėt
herė i ngrohė nėna
e shpesh njerka kuku
sa shtrenjtė shiten
kėta zogj krimi
kudo
a ka hije krimi
qė bėn
politika
ēmoshė ka
ēbrirė po i mprehė
ēshtagė po i japė
kush po i ngrohė
vezėt e krimit
mbi Atdhe Shqipėrie
TOKĖ E RE
nė mungesė buke
ēelėm
toka tė reja
i bėmė krejt arė
edhe cunga e rrėnjė tė huaja
i hoqėm prej tyre
tokė buke
bėmė
pėr qejfi
sot
e atė ditė
merak kam
e ēelė
toka tė reja
se ara do farė
e fara pėr tė mbirė
do farė
tė mirė
nė butėsinė e syrit
lagėshtinė e do
ēdo arė pėr farė
NJĖ PIKĖ UJI
vargu im
njė pikė uji
kokrra gruri bėn
i pjekė
me rreze dielli
zogj atdheu rritė
NJĖ RREZE DIELLI
njė kokėrr gruri
vargu i im
sy
njė pikė uji
ti
nė vargun tim
njė rreze dielli
jep bukė
e ti gjinj
JETA ĖSHTĖ LUFTĖ
nė kėtė botė
luftė
hileqare
shekujsh
vjen
me dredhi
kush e ka bukėn
e fiton luftėn babėlok
mė thoshe TI
|
