|
Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen pėrmes
shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin mendime,
mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e artė tė sė
cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė, edhe kuptim
dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e
Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė hedhuri farėn e dijės,
duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė shpirtin e pastėr e fisnik
tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha sfidat e kohės, kjo frymė e
shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si njė pishtar i shpresės, u
bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė zemėr... brez pas brezi...
nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi, Ēajupi, Mjeda, Asdreni,
Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli, Migjeni... e deri nė
kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė pėrhershėm qė tashmė
nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra
mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA, qė me pėrkushtim tė
jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė gjerė, do tua
prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me kėtė, do e
plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
TAHIR
FONIQI
(1944-2015)
Hyrje
Tahir Foniqi ka lindur ne Llazice, Kline, me 1944.
Ai ishte autor i shumė librave tė zhanreve tė ndryshme si poezi,
prozė, monografi, publicistikė, etj.
Foniqi ishte magjistėr i shkencave filologjike. Njė kohė punoi
profesor i gjuhės dhe letėrsisė shqipe, kurse deri nė pension ishte punėtor
i Bibliotekės Kombėtare tė Kosovės.
Tahir Foniqi u nda nga jeta me 6 shkurt 2015 ne moshėn 72 vjeēare!
Ka botuar kėto vepra:
1. E shoh ne drite ,Prishtine
2. Heshtja e njė kohe
3. Mos e kėrkoni nė ėndrra
4. Vdekja e hamnit
5. Emblema e vrerosur
6. Dueti legjendar
7. Alush Qerratai
8. Jeta nėpėr dhembe e tj
AUTOPORTRET
I ftohtė si mermeri
I qetė si hija nė lumė
Engjėll pėr engjėllin
Gogol pėr deledashėt
Emblemė e vrerosur
I etur si gjithmonė
Kėngėn mė tė mirė
Ende s'e kam kėnduar
Mė bėn zot shtėpie.
ATDHEU
Atdheu njihet me kėmbė jo me ėndrra
Ai nuk fillon nga asgjėja
Shtrihet prej zemrės nė zemėr
Pėr te gjithmonė mbetėt diēka e pathėnė
Atdheu nuk ikėn nga vetvetja s'di tė plaket
Mrrolet kur I numėron gjymtyrėt e humbura
Trandet kur zihet keq me djallin nuk fle
ēan gurin bjeshkėn malin kur e zė kolla
mbyll deriēkat me muzgun e pare derėn e lė hapur
Unė e di ēfarė lė ai nė harresė ēka ruan nė kujtime
E di si bėhet I paqenė si e zė gjėma
Si qėndron pip nė kėmbė Unė e di
Unė e di si mbijeton i qetė si bėhet unė e di.
KADARE
E pash Kadarenė
M'u bė si qytet i lashtė
E quajta Golkonda
Vrapova pas njė gruaje
Si nė autobusin numėr pesė
Diēka mė ndiqte pas.
URIMI
(Nipit, Arbisit)
Shkrova edhe pėr ty nipi im
Diē si domosdoshmėri porosi urim
Fjalėt kanė gojė e rrojnė
Uroj vetė tė jetosh
Brinjė e kohės tėnde
Peshkun vetė ta zėsh
Po u bėre Homer
Librat t'i dhurosh pa dedikim
Gjithnjė e mė pak do tė kesh miq
Shkrova edhe pėr ty nipi im
Diē si porosi urim
Qė nesėr ta lexosh tė besosh
E djeshmja dhėmballė qė dhemb.
JETA
Ajo qė presim e duam
Ajo qė dashurojmė e vuajmė
Ajo qė shohim e jemi tė varfėr
Ajo qė dhemb e nuk kthehet
Jeta ėshtė edhe mė shumė
Njė grua ta shikosh
Ta mbėltosh fjalėn e urtė
Tė betohesh nė atė fjalė
Jetėn e pashė
Jetės I thashė
Mė mėso tė qaj
Qė tė qesh.
JETE NEPER DHEMBE
Erdha
Pash tmerrin e botės
Jetė nėpėr dhėmbė
Mure tė ngrira
Dritare tė mbyllura
Fletė tė grisura
Njė botė e tėrė
Kam parė si jeton dhėmbi i bardhė
Si bie dhėmbi i zi
Ika pa lamtumirė
Me kokėn prapa.
|
