|
Kur vdiq ai, unė kisha kohė nė mėrgim. Qe si
befas vdekja e tij, se jo vetėm nuk kish moshėn, por, ngaqė e njihja mirė,
nuk vuante as nga ndonjė sėmundje. Ndieva dhimbje si pėr njė mik tė mirė e
tė dashur dhe, pėrmjet telefonit, ngushėllova tė shoqen dhe fėmijėt e tij,
tashmė, tė rritur. Sa e bėra kėtė "detyrim" (unė e bėj pėr ēdo mik tė
njohur), zura dhe hamendėsoja pėr vdekjen e tij tė parakohshme dhe,
pėrgjithėsisht, pėr vdekjen, qė rri me "kosė nė dorė", sidomos pėr ne, tė
moshuarit, ku, domosdo, nė "listė", duke pritur me "veshėt bigė", jam dhe
unė.
Ngaqė kohėn e kisha me tepricė, ku nuk e ēoja
mendjen. E kisha liruar mendjen nga "burgjia" dhe e vura tė "kulloste azat",
nė gjithė ēahiret. Para sysh, mė shfaqeshin, si nė njė "film pa zė",
lloj-lloj vdekjesh qė kishin ndodhur pėr arsye nga mė tė ndryshme: arsye
moshe; tė parakohshme; aksidentale dhe deri tek vdekje kobėzeza: vrasje tė
qėllimshme apo ato alla- mesjetė: pėr gjakmarrje. Tek ndiqja kėto senkuenca
tė kėtij "filmi pa zė", reflektoja sikur t'i pėrjetoja ato me gjithė
densitetin e tyre. Natyrshėm, mė shkonte mendja dhe nė ato "vlerėsime" apo
"paragjykime" qė i bėn vdekjes, zakonisht, populli. Nėse vdekja merr njė tė
moshuar, qė, pothuaj, e ka jetuar shekullin e tij, nė gjykimin popullor, i
thonė "hanko vdekje", se tė moshuarin e shpėton nga njė vuajtje e
mundimshme; nėse ndodh qė vdekja merr njė tė ri a tė re, e quajnė "vdekje e
zezė" apo "mortajė" (a mos je vdekje mortajė? -thuhet tek "Kėnga e
Dhoqinės") dhe "vdekje tė lemerishme" quhen ato aksidentalet apo qė ndodhin
pėr shkaqe nga mė banalet.
* * *
Tek pėrsiatesha kėshtu, po tė kishe mundėsi tė
mė filmoje, do ēuditeshe se nė fizionominė time, do tė vije re njė reflektim
qė, ndonjėherė, do tė ishte pak si "banal". Meditoja pėr vdekje nga mė tė
ndryshme dhe nė ndonjė nga "senkuencat e filmit pa zė", tak dhe mė
rrėshkiste, krejt pa dashje, njė buzėqeshje.
Ju qė kini durim dhe qė mė ndiqni nė rrėfimin
tim, menjėherė do mė gjykoni ashpėr. More ėshtė nė "taketuke" ky apo e
lėshoi mendjen azat dhe tani nuk ėshtė i zoti ta bjerė nė gone. Epo kot nuk
thonė qė mendja sa njė "kokėrr gruri" ėshtė, doli nga burgjia, "krrej
binanė", kur thonė nė Labėri.
Por e vėrteta ėshtė krejt ndryshe. Nėse, tek
meditoja pėr vdekjen, nė buzė tak e rrėfehej njė e qeshur, kjo ndodhte se
kam parė me kėta sy, njerėz qė "vdesin" nga frika, tek dėgjojnė pėr vdekje.
* * *
Kishte vdekur Koli, njė i moshuar, nė lagjen
tonė. Do shkonte pėr ngushėllim dhe Katja, gruaja e xha Taqos.
- Mėngjesin merre vet, - i tha Katja tė shoqit,
- se do iki tek Vara unė, se ka vdekur Koli, i shoqi.
Xha Taqoja, mbasi mbuloi mirė e mirė kokėn me
jorgan (ashtu mendonte qė i ruhej mė mirė vdekjes?!!!), bėrtiti:
- Mos shko! Unė po vdes vet!!!
I shkreti, xha Taqo, sa merrte vesh qė vdiste
njeri, sidomos moshatar apo afėr e gjatė me tė, tak dhe shkonte e mbulohej
me jorgan. U binte "borieve tė alarmit", se po vdiste ai dhe gruaja dhe tė
afėrmit, nuk kishin sy tė shikonin.
I biri, tek dėgjoi "urdhėrin" pėr ta ndaluar tė
shoqen, Katen, si pėr ta inkurajuar tė atin, i thotė: - Baba, po do vdiste
Koli se ka kohėn. I ka kaluar me kohė tė shtatėdhjetat.
- Po unė jam tetėdhjetė, - bėrtiti xha Taqoja,
pa e hequr jorganin nga koka.
Pas kėsaj senkuence, m'u rrėfye njė mik imi, i
ndjerė tashmė, me origjinė nga Bosnja. Ky, tashmė i moshuar, pothuaj e
kish ndėrruar shtėpinė dhe e kish ngritur nė spital. Nėse kish arritur tė
jetonte kaq gjatė, njė meritė kish, veē tjerash, mjeku pathollog, njė nga
specialistėt mė tė mirė, jo vetėm nė Fier, po nė tėrė vendin. E kam fjalėn
pėr Dr. Thimi Melonashi. Doktori me pacientin e moshuar, u bėnė miq. Miq nga
halli dhe, mandej, nga malli. Sidoqoftė, unė boshnjakun e moshuar e kisha
mik dhe, kur doli sė fundi nga spitali, i shkova pėr vizitė
- E, Bacė,- i thashė. Ēfarė tė tha doktori?
Mė pveti:- Sa vjeē je, Bacė?
- Tetėdhjetė, - i kam thanė.
Digjo,- po mė thotė. Tetėdhjetė vjet ke qė po e
mban sėmundėn mbi shpinė. 50-vjet ke ken i ri dhe i fuqishėm dhe e ke mbajt
ti sėmundėn mbi shpinė. As dhe hiē nuk ke ndie a je sėmund a jo. I ke
kalue tė pesėdhjetat dhe, tak, kini ndėrrue "konak". Tash tė ka marrė
sėmundja "kaliboē" e, qebesa, boll asht "lodh", se kanė kalue
plot tridhjetė mote dhe po ban vaki e po tė shlon.
Dhe, pas kėsaj "diagnoze", sėmundja e "shloi"
mikun tim boshnjak.
Por le tė kthehemi tek "takimi" im me mikun tim
tė vdekur. Nuk di, por njė natė m'u shfaq si i gjallė. Jo vetėm m'u shfaq,
por edhe e vura re mirė tek vinte ballė pėr ballė me mua. Natyrisht, as
pesė para nuk vlen trimėria, por, me tė vėrtetė qė u alarmova. Sado qė
mendjen e kisha top, se "tė vdekurit nuk ngjallen mė", prapė se prapė, u
ballafaqova me fakt tė kryer: ai ishte. Miku qė kish vdekur. Kish vdekur,
por ja tek bėnte ēapa si ēdo i gjallė. Dhe hajde e mos beso qė "Krishti u
ngjallė!!!".
Sado ateist qė nuk para u besoj dogmave, pashė
qė "miku", sa po vinte dhe po afrohej. Dhe jo vetėm kaq: kish vėnė buzėn nė
gaz siē bėnte, sa herė qė takoheshim. Tani kjo "buzėqeshje" e kish rritur
amplitudėn, se kisha kohė qė kisha emigruar. Pata vėrtet frikė (epo paska
patur hak Xha Taqoja) dhe dorėn nuk ia zgjata. Po kushedi se ē'ndodh, po tė
takosh nė dorė njė tė vdekur qė, befas, ngjallet?! Se, nė paragjykim tė
pėrgjithshėm, ėshtė tronditės fakti i njė takimi me njė tė vdekur dhe,
apriori, ka veē misterit edhe diēka tė ligė a tė keqe. Po nuk besoj qė nga
kjo mendėsi pak e frikshme, vuaj vetėm unė. Malli mė kish marrė, por e
"mistershmja" e vuri poshtė mallin. Pse kot thonė qė "frika ruan vreshtin".
M'u duk sikur mbi zemėr tė kisha njė pirg me dėborė dhe, sado qė dorėn nuk
ia zgjata, me gjysmė zėri i thashė:
- Ti je?
- Unė. Pse? - pyeti. Kaq shumė paskam
ndryshuar!!!
Nuk guxoja qė ta shihja nė sy, po ashtu si njė
pulė e lagur, si nėn zė, i them:
- Jo. Jo. Po pėr ku je nisur?
- Nė shtėpi. Pse ku do vete tjetėr? Mė ka marrė
malli pėr nipin e vogėl. Eh, ē'mall! Mė bloi malli dhe, ndaj, ngaqė nuk
durova dot, u ngrita dhe erdha.
Pashė qė iu varėn lot. Dhe unė, tanimė, u
pėrlota. Mė induktohet dhimbja e kujtdo. Tek u mata qė tė fshija lotėt e
mi, dėgjoj Brahushin (i njohuri ynė i pėrbashkėt. E dija qė ky qe gjallė),
qė iu drejtua atij, tė vdekurit.
- More, ti qenke gjallė, kurse unė pėr tri ditė
me radhė i vura kyēin dyqanit dhe humba njė mal me para. Pale, po nuk e
paske pėr gjė fare, po vjen e shkoqesh me muhabet, sikur m'i paske punėt nė
terezi.
Tani, me tė vėrtetė, po dridhesha se u bėmė dy
(me gjithė Brahushin) qė shihnim njė tė vdekur, tė gjallė. Pastaj, kushedi
se ē'ndodh nga njė takim i tillė?!
Por i vdekuri ia priti Brahushit:
- Ore, po prapė nuk i kini lėnė sherret ju, tė
gjallėt? Unė kam tri vjet atje dhe, ndėr ne, nuk ndodh kurrė qė tė ketė
sherre. As edhe njė sherr pėr be. Kurse ju, me sherre ju lashė dhe me sherre
ju gjeta. Mė mirė po kthehem andej nga erdha, se sherret mė erdhėn nė majė
tė hundės dhe mė dėrguan, mė shpejt, nė atė botė.
Si tha kėshtu, iku dhe humbi mjegullash. Mė nuk
e pashė.
Tek mė doli gjumi, zura tė shkund kokėn.
Sidoqoftė, qėndrova pak mė gjatė nė krevat dhe, si pėr tė pėrmblehur veten,
thashė: - Aq sa ėndėrr e ēartur qe, aq dhe e la njė mesazh tė madh tė tė
vdekurit, pėr ne, tė gjallėt.
- Vallė, a do t'i lėmė sherret ndonjėherė ne,
tė gjallėt?!!!
Tiranė, 16 nėntor 2016
|
