Tantra tė ofron ndritje pikėrisht
kėtu dhe tani pa afat, pa pezullim. Tantra thotė se vetėm relaksimi mund
tė ndihmojė, sepse me tensionim krijon rreth vetes vetėm tym, e ti je aq i
nxituar saqė as nuk mund tė dėgjosh. Nėse dikush tė thotė: Relaksohu. Do
ti pėrgjigjesh: Nuk kam kohė pėr relaksim. Mė duhet ta mbėrri cakun, e
caku ėshtė shumė larg. Nėse relaksohem, do ta humbi shansin. Tanra thotė po
e lėshon sepse po vrapon. Tantra thotė po e humbė sepse je nė nxitim tė
madh.
Ai i cili i
pėrmbahet rregullave tė tantrės,
e prapė bėn dallime,
e tradhton shpirtin e sameyes.
Ndėrprej tė gjitha aktivitetet, braktisi tė gjitha dėshirat,
lejoju qė mendimet tė ngriten e tė binė
sikur tė jenė val deti.
Ai i cili kurrė nuk e then jo-konstantėn,
e as parimet e jo-dallueshmėrisė,
i pėrkrah rregullat tantriste.
Shumė, shumė thjesht. Por ti je
shumė i ndėrlikuar, pėrbrenda je shumė i hutuar, pėrndryshe krejt ėshtė
shumė, shumė e lehtė.
Ndėrprej tė gjitha aktivitetet,
braktisi tė gjitha dėshirat,
lejoju qė mendimet tė ngriten e tė binė
sikur tė jenė val deti.
Si tė veprohet? Nėse shkon nė det
dhe vetėm rrinė nė breg, nė plazh dhe vėshtron. Valėt vetėm ngritėn dhe binė,
por aty ėshtė edhe batica, aty ėshtė edhe zbatica; deti kalon pėrmes shumė
gjendjeve. Ēfarė tė bėhet? vetėm rri dhe vėshtro. Plotėsisht njėjtė ngjanė
edhe me mendjen; mendja ėshtė si deti valėt ngritėn dhe binė. Mandej vjen
batica dhe shumė shqetėsime, e mandej zbatica, dhe ti ndien pak qetėsi. Pėr
kėtė arsye, ēdoherė kur dikush ėshtė pėr sė tepėrmi i interesuar dhe lakmon
pėr ta qetėsuar mendjen, i krijon vetes shumė probleme. Kjo ėshtė e
pamundur! E kur provon ta bėsh tė pamundurėn, frustron. E mandej mendon pėr
njėmijė e njė arsye pėrse kjo nuk po ngjanė. Pėr shkak tė njė fakti tė
thjesht, se kjo nuk mund tė ngjajė! Tantra thotė: Vėshtro! Nuk ėshtė brenga
jote pse mendimet shkojnė e vijnė. Ato vetvetiu vijnė dhe ashtu shkojnė.
Pėrse po pėrzihesh aty? Kush je ti pėr ti qetėsuar? Ato nuk tė pėrkasin ty;
ato i pėrkasin detit tė pafund i cili tė rrethon. Ti atje ske qenė, e ato
po. Sdo tė jesh asnjė ditė, e ato do tė mbeten.
Tash shkenca po
pajtohet me kėtė: gjithsecili mendim ėshtė valė. Pėr kėtė arsye radio mund
tė emitoj mendime. Ato kalojnė nėpėr mure male dhe trupat e juaj, dhe pėr to
nuk ka pengesa. Diēka emitohet nė Nju Jork, e ti e dėgjon kėtu. Tash
shkencėtarėt po pyetėn se a ėshtė e mundur tė kapen mendimet nga e shkuara,
sepse mendimet kur nuk vdesin. Ndoshta njė ditė do tė jetė e mundur tė
dėgjohet se si Tilopa i flet Naropės: Pėr shkak tėndin, pėr shkak besimit
tėnd, ajo qė nuk mund tė thuhet, unė ty do ta them. Kjo ėshtė e mundur se
mendimet kurrė nuk vdesin. Kėto mendimet e Tilopės duhet tė jenė pranė
ndonjė ylli. Nėse i kapim e shkenca njė ditė do tė mund ta bėjė kėtė,
sepse kur nė Nju Jork emitohen mendimet, kėrkohet kohė pėr tė mbėrri nė
Puna; nevojiten disa sekonda, por prapė kėrkohet njėfarė kohe; ato
udhėtojnė; pėr disa milion vjet ato do tė mbėrrin nė ndonjė planetė e nėse
atėherė i kapim, pėrsėri do tė mund ti dėgjojmė.
Mendimet janė si deti
i cili ėshtė rreth teje, ato ekzistojnė edhe pa ty vetėm bėhu dėshmitar.
Pėr kėtė arsye tantra thotė: Pranoj ato! Vjen koha e baticės, dhe bėhet
mrekulli; vjen koha e zbaticės, bėhet mrekulli. Valėt e mėdha e tė fuqishme
mundohen ta prekin qiellin; energji gjigante vėshtroje! Mandej deti
qetėsohet, krejt ulet, dhe hėna nė tė reflektohet, mrekulli vėshtroje
kėtė, nėse mund tė vėshtrosh, do tė bėhesh plotėsisht i heshtur. Mendimet
ende mund tė mbėrrin tek bregu, duke u thyer nė shkėmbinj, e ti do tė
qėndrosh i heshtur e i qetė, ato nuk do tė prekin.
Kėshtu qė problemin e
vėrtetė nuk e paraqesin mendimet, por ato qė tė prekin. Mos lufto me
mendime, vetėm bėhu dėshmitar, dhe ato nuk do tė prekin. E kjo ėshtė qetėsi
e begatshme, mos e harro, tantra gjithmonė ėshtė pėr pėrvoja tė begatshme.
Lehtė krijohet qetėsia e vdekur, qetėsinė tė cilėn mund ta gjesh tek varret.
Mundesh mendjen tėnde aq shumė ta dhunosh saqė i tėrė sistemi nervor tė
paralizohet. Atėherė mė nuk do tė ketė mendime, sepse nevojitet qė sistemi
nervor tė jetė shumė senzitiv pėr tė qenė nė gjendje tė pranojė. Deti do tė
jetė aty, por ti nuk do tė jesh pranues, pranimi yt do tė jetė i humbur.
Kjo i ka ndodh shumė njerėzve, tė
ashtu quajturve jogini. Ata e topitin sistemin e tyre nervor. Pak hanė
kėshtu qė energjia nuk shkon deri nė tru, sepse sė pari i duhet energjia
trupit. Gradualisht, mėnyra e tyre e tė jetuarit e paralizon tėrė sistemin
nervor: duke ndenjur gjithmonė nė tė njėjtėn pozitė; dhe duke pėrsėritur
mantra monotone. Nėse me vite tė tėra pėrsėritė mantra, natyrisht se sistemi
do tė topitet, sepse nuk do ti pranojė mbresat e reja, ėshtė humbur
vitaliteti.
Nė tė vėrtetė, njeriu i tillė nuk
mund tė bėhet i qetė ai bėhet i marrė. Do tė ketė shikim tė marrė, siē
kanė shumė jogin. Nuk do ta shohėsh inteligjencėn, do tė shohėsh vetėm
topitje, plogėshti dhe ngurosim. Joginėt e tillė nuk e kanė arritur qetėsinė
ata e kanė humbur trurin e tyre, kanė humbur pranimin, tėrėsisht janė
topitur, janė tė vdekur. Nė ata asgjė nuk ngjanė, se pėr tė ngjarė diēka
nevojitet sistemi nervor shumė preciz shumė i saktė, shumė receptiv, shumė
senzitiv.
Pėr kėtė arsye kjo le tė tė bėhet
kriter: nėse fytyra e joginit rrezaton, nėse nė te e sheh inteligjencėn,
vetėdijen, senzitivitetin, si diēka qė rrjedh, qė ėshtė i plotėsuar vetėm
atėherė i ka ngjarė qetėsia. Pėrndryshe ai nuk mund tė jetė i heshtur;
njerėzit e marrė janė tė tillė, idiotėt janė tė heshtur sepse nuk munden tė
mendojnė por ēfarė lloj qetėsie ėshtė kjo?
Idioti nuk ėshtė jogi. Idioti
ėshtė i lindur me sistem nervor qė nuk funksionon. Kėtė mund tia bėsh
sistemit tėnd nervor me agjėrim, me joga pozat; mund tė qėndrosh nė kokė me
orė tė tėra kėtė ata e bėjnė. Shirshassan ėshtė e pėrkryer:
e bėn qėndrimin nė kokė kjo e vret sistemin tėnd nervor, sepse truri yt
funksionon vetėm nėse njė sasi e vogėl e gjakut vjen aty, se nervat janė
shumė tė holla, tė imta, tė brishta. Nuk mundesh as ti imagjinosh, sepse
nuk mund tė shihen me sy. Fija e flokut tė duket shumė e hollė, por kjo
ėshtė asgjė; dhjetėmijė fije nervore sė bashku duken edhe mė tė holla se
fija e flokut. Pėr kėtė arsye, nėse gjaku rrjedh shpejt, kjo thjesht i
shkatėrron, kjo ėshtė si vėrshim.
Njeriu e ka arritur trurin e vet,
asnjė shtazė kėtė nuk e ka arritur, sepse njeriu ecė nė kėmbė pėr kėtė
arsye gjaku nuk mund tė derdhet nė tru, kjo ėshtė kundėr ligjit tė
gravitetit. Graviteti e tėrheq gjakun teposhtė, e vetėm njė sasi depėrton
deri nė tru. Pėr kėtė arsye ky sistem i brishtė vetėm kėshtu mund tė
funksionojė. Tek shtazėt nuk ėshtė kėshtu, sepse ecin me katėr kėmbėt dhe
truri i tyre qėndron nė nivel tė njėjtė me trupin. Nėse bėn qėndrimin nė
kokė, nėse bėn shirshassan, pėr njė kohė tė shkurtė ndoshta do
tė ndihesh mirė, ndoshta pėr njė sekondė, sepse kjo ėshtė sikurse larja;
gjaku vėrshon, dhe pas njė kohe tė caktuar ti kthehesh nė pozitėn tėnde
normale; kjo pastron. Por nėse disa minuta, apo disa orė bėn
shirshassan, kjo do ta shkatėrroj tėrė sistemin tėnd nervor. Shumė
ka vėrshuar, truri nuk mund tė mbijetojė.
E jogit kanė gjet shumė mėnyra pėr
ta shkatėrruar trurin. Njėherė kur ta shkatėrrosh mė nuk do ta shohėsh detin
por deti akoma ėshtė aty, mendimet janė aty. Kjo ėshtė sikur kur e fikė
radion. Mos mendo se radio valėt nuk po kalojnė nėpėr kėtė dhomė, ato
kalojnė, por mekanizmi yt i pranimit mė nuk funksionon. Kyēe radion, vėre nė
funksion pėrnjėherė do tė filloj tė zė valė.
Truri ėshtė si qendėr receptive;
nėse e shkatėrron, do tė heshtė, por kjo heshtje nuk ėshtė tantriste. E unė
nuk ju mėsoj kėsisoj qetėsie - kjo ėshtė qetėsi e vdekur. E mirė ėshtė pėr
varre, pėrmes saj smbėrrini askund ti e hedhė jetėn tėnde. E instrumentin
mė tė mrekullueshėm i cili mund tė jep inteligjencė tė pėrkryer, instrument
i cili mund tė bėhet aq perceptues pėr tiu gėzuar kremtimit e gjithė
ekzistencės, ti e ke shkatėrruar.
Nevojitet ma tepėr senzitivitet.
Nevojitet ma tepėr poezi. Ma tepėr jetė, bukuri, gjithēka duhet mė tepėr.
Ēfarė do tė bėsh tash? Ta arrish
qetėsinė tantriste. Shikoj valėt, dhe sa mė tepėr qė i shikon, mė tepėr do
tė jesh i aftė ti dallosh bukuritė e tyre. Sa ma tepėr qė i shikon, do ti
zbulosh nuansat edhe mė tė bukura. E kjo ėshtė mrekulli por qėndro si
dėshmitar, qėndro nė breg, vetėm rri ulur nė breg apo shtriju nė diell, dhe
vetėm lejoj detit ta kryej punėn e tij mos u pėrziej.
Nėse pėrzihesh, dal nga dal, deti
mė nuk do tė prekė. Ai akoma gjithandej do tė buēet, por nuk do tė depėrtojė
deri tek ti. Kjo ėshtė e bukur vetvetiu, por ėshtė e ndarė, ekziston
distanca. Kjo distancė ėshtė meditim i vėrtetė, qetėsi e vėrtetė.
Bota vazhdon tė rrotullohet, ti
nuk je i prekur,; ti mbetesh nė botė, por nuk je nė botė; ti mbetesh nė
botė, por bota nuk ėshtė nė ty. Ti kalon nėpėr tė, i paprekur, pa vraga.
Mbetesh i virgjėr. Ēfarėdo qė bėn, ēfarėdo qė tė ndodhė, nuk do tė ketė
dallime: virgjėriteti yt mbetet i pėrkryer, dėlirėsia jote mbetet e plotė,
pastėrtia jote nuk ėshtė e shkatėrruar.
Ai i cili i pėrmbahet rregullave tė tantrės,
e prapė bėn dallime,
e tradhton shpirtin e sameyes.
Tilopa thotė: nėse vazhdon ti
pėrmbahesh rrugės sė tantrės, rregullave tė tantrės, atėherė, mbaje nė mend,
mos bėn dallime. Nėse bėn dallime mund tė bėhesh filozof i tantrės, por jo
edhe pasues i tantrės. Mos krijo dallime. Mos thauj kjo ėshtė e mirė, ajo
ėshtė e keqe. Hidhi tė gjitha dallueshmėritė. Pranoje ashtu siē ėshtė.
Ndėrprej tė gjitha aktivitetet, braktisi tė gjitha dėshirat,
Qėndro nė veten tėnde,
kthehu nė shtėpi.
lejoju qė mendimet tė ngriten e
tė binė
sikur tė jenė val deti.
Ai i cili kurrė nuk e then jo-konstantėn,
e as parimet e jo-dallueshmėrisė,
i pėrkrah rregullat tantriste.
Ai i cili kurrė nuk i then parimet
e jo-dallueshmėrisė, i cili kurrė nuk bėn dallime, ai e pason rrugėn e
vėrtetė.
Ai i cili kurrė nuk e then
jo-konstantėn,
Kjo ėshtė gjėja mė e bukur nė
tantra. Tantra thotė, bėhu bredhacak, mos bano askund, mos u identifiko, mos
u ngjitė pėr kurrgjė. Qėndro pashtėpi, sepse ai i cili nuk ka shtėpi do ta
gjen shtėpinė e vėrtetė. Kur nisė tė banon poshtė e lart, do ta gabosh
shtėpinė. Mos u kap pėr asnjėri, pėr asnjė send, pėr asnjė lidhje. Kėnaqu,
por mos u lidh. Kėnaqėsia nuk ėshtė problem, por kur fillon tė lidhesh, kur
lajmėrohet mendja e cila lidhet, atėherė mė nuk fluturon, atėherė krijohet
bllokada. Mos u kap pėr asgjė, vetėm atėherė do tė jesh i aftė pėr pushim nė
vete.
Kėshtu qė dy parimet janė kryesor:
parimi i jo-konstantės, dhe parimi i mos thyerjes sė jo-dallueshmėrisė.
Ai i cili e ka braktisė lakminė
dhe nuk anon kah ajo apo kjo,
ai e ka kuptuar domethėnjėn
tė dhėnė nė shkrime.
Pėrmes shkrimeve nuk mund ta
arrish tė Vėrtetėn. E nėse e arrin tė Vėrtetėn, do ti kuptosh shkrimet.
Shkrimet sjanė asgjė tjetėr pėrpos dėshmi, ato e pėrkrahin dėshmitarin. Ti
nga ato nuk mund ta mėsosh tė Vėrtetėn, por njėherė kur ta mėsosh tė
Vėrtetėn, ato do ta pėrkrahin dėshmitarin. Tė gjitha shkrimet e botės do tė
thonė: Po, e ke arrit. Kjo ėshtė ajo qė ėshtė e Vėrtetė. Shkrimet vijnė
nga njerėzit tė cilėt janė realizuar. Pavarėsisht se ēfarė ėshtė gjuha e
tyre dhe simbolet, se ēfarė janė metaforat e tyre, kur e realizon ti
depėrton nė tė gjitha metaforat, simbolet dhe gjuhėt.
Njerėzit mė pyesin: Ēfarė bėn ti
kėtu? Nganjėherė flet pėr tantrėn dhe Tilopėn, e nganjėherė pėr jogėn dhe
Patanxhali, e nganjėherė pėr Lao Ce-n dhe Ēuang Ce, taoizimin dhe tao-n,
nganjėherė kalon tek Herakliti dhe Jezusi ēka ėshtė kjo? Unė flas vetėm
pėr njė. Unė nuk flas pėr gjėra tė ndryshme. Herakliti apo Tilopa apo Buda
apo Jezusi, pėr mua nuk ka dallim. Unė vetėm flas. Ata janė vetėm arsyetime
sepse njėherė kur realizohesh, ti i realizon tė gjitha shkrimet e botės.
Atėherė mė nuk ka shkrime hinduse, hebraike, krishtere; atėherė pėrnjėherė
bėhesh kulminim i tė gjitha atyre shkrimeve.
Unė jam i krishterė, hindus,
hebraik, mysliman, sepse unė nuk jam asnjėri prej kėtyre. A e Vėrteta
njėherė e mėsuar, gjithmonė ėshtė jashtė tė gjitha shkrimeve. Tė gjitha
shkrimet tregojnė nė tė, shkrimet nuk janė asgjė tjetėr pėrveē gisht qė
tregon kah hėna; gishtėrinj mund tė ketė me miliona hėna ėshtė njė e
vetme. Kur njėherė di, ti i di tė gjitha.
Me ndihmėn e shkrimeve ti bėhesh
sektar: do tė bėhesh krishterė sepse je lidhė pėr Biblėn, do tė bėhesh
mysliman sepse je lidhė pėr Kuran; do tė bėhesh hindus sepse lidhesh pėr
Gitėn por nuk do tė jesh religjioz. Religjioni tė ngjanė vetėm kur tė
ngjanė e Vėrteta. Atėherė pėr asgjė nuk kapesh, e tė gjitha shkrimet kapėn
pėr ty. Atėherė nuk e pason askėnd, e tė gjitha shkrimet tė pasojnė ty, ato
bėhen hija jote. Dhe tė gjitha shkrimet janė tė njėjta, sepse flasin pėr tė
njėjtėn gjė. Natyrisht, metaforat e tyre janė tė ndryshme, por pėrvoja ėshtė
e njėjtė.
Buda thotė: Shijoje oqeanin nė
cilėndo pjesė, ēdokund do ta ndjesh se ėshtė i njelmėt. Shijoje nė Kuran
apo Bibėl, apo nė Tora dhe Talmud, shija ēdokund ėshtė e njėjtė. Shkrimet
nuk mund tė tė udhėheqin. Nė tė vėrtetė, ato pa ty janė tė vdekura. Kur e
arrin tė Vėrtetėn, jeta pėrnjėherė depėrton nė tė gjitha shkrimet. Pėrmes
teje ato prapė ngjallen, pėrmes teje ato prapė lindin.
Kėtė e bėj unė, e ngjalli Tilopėn.
Ai ėshtė i vdekur qe qindra vjet. askush nuk ka folė pėr tė, askush nuk i
ka dhėnė jetė pėrsėri. Unė pėrsėri po i jap jetė. Derisa jam unė kėtu, ai
pėrsėri do tė jetė i gjallė. Nėse je i aftė, ti mund ta takosh. Ai pėrsėri
ėshtė kėtu diku. Nėse je receptor, mund ta ndiesh hapin e tij. Ai pėrsėri
ėshtė materializuar.
Pėrmes vetes sime - do ti jap
jetė tė gjitha shkrimeve. Pėrmes meje, ato prapė janė nė kėtė botė, unė mund
tė bėhem spirancė. Kjo ėshtė ajo ēfarė bėj unė. Dhe kjo ėshtė ajo tė cilėn
unė dėshiroj qė edhe ti ta bėsh njė ditė, nė jetėn tėnde.
Kur e realizon, kur vjen deri tek
njohja, atėherė nga e shkuara kthej tė gjitha qė janė tė bukura dhe pėrsėri
jepi jetė, pėrtėrij, kėshtu qė tė gjithė qė kanė dijeni prapė mund tė jenė
nė kėtė botė dhe tė udhėtojnė nėpėr tė dhe ti ndihmojnė tė tjerėt.
Me 11 shkurt 1975 OSHO e mbanė
ligjėratėn mbi: Tantrėn si Kuptueshmėri Supreme (Tantra: The Supreme
Understanding)
Kėtu ėshtė vetėm njė pjesė e vogėl
e shkoqitur nga ligjėrimi.
|