Bota ka njohur njerėz ashtu tė krisur, tė
mrekullueshėm; nė tė vėrtet, gjithė njerėzit e mėdhenj tė botės kanė qenė
pakėz tė krisur - tė krisur nė sytė e masave. Marrėzia e tyre ka qenė e
shprehur se ata nuk kanė qenė tė palumtur, skanė qenė tė brengosur, nuk i
janė frikėsuar vdekjes, nuk i janė frikėsuar rivalitetit. Ata kanė jetuar
ēdo ēast plotėsisht dhe intensivisht dhe pėr kėtė jeta e tyre ka qenė lule e
mrekullueshme - kanė qenė tė mbushur me aromė, me dashuri, me jetė she me
gėzim.
Po, por kjo nė ndonjė mėnyrė ka shqetėsuar
miliona njerėz rreth teje. Ata nuk kanė mundur tė pranojnė idenė se ti ke
arritur diēka qė ata e kanė humbur; prandaj, ata kanė provuar qė nė ēfarėdo
mėnyre tė tė bėjnė tė palumtur. Qortimi i tyre nuk ėshtė asgjė tjetėr pos
gjakim qė tė tė bėjnė tė palumtur, tė ta asgjėsojnė gėzimin tėnd, tė ta
marrin harenė - ashtu qė patjetėr tė kthehesh nė grixhėn e tyre.
Individi duhet tė gjejė guximin tė jetojė edhe
kur tė tjerėt flasin se ėshtė i marrė. Duhet tu thotė: Ju keni tė drejtė.
Nė botėn e kėtillė vetėm njerėzit e marrė mund tė jenė tė lumtur dhe tė
hareshėm. Unė e kam zgjedhur atė marrėzi me hare, me shpirtmadhėsi, me
vallėzim, kurse ju e keni zgjedhur arsyeshmėrinė me dhembje, me gjakim dhe
me ferr - pėrcaktimet tona janė tė ndryshme. Ti je i arsyeshėm dhe rri i
palumtur; kurse mua mė le me marrėzitė e mija. Mos u ndiej pakėndshėm, meqė
unė fare nuk ndjehem pakėndshėm pėr shkakun tėnd- bota ka aq shumė njerėz tė
ashtuquajtur tė arsyeshėm dhe unė nuk ndjehem dot fajtor.
Nė pyetje ėshtė vetėm koha e shkurtėr... Sė
frikti, kur tė tjerėt kanė pėr ta pranuar si tė tillė, kjo mė nuk do tė tė
mundojė. Atėherė do tė mund tė qėndrosh nė nė dritėn e ditės me qenien
tėnde tė vėrtetė - do tė mund ti hedhėsh gjithė panatyrshmritė (artificialitetet)
e mėparshme. Zhvillimi ynė i pėrgjithshėm krijon ēarje nė mendjen tonė. Ne
duhet tia tregojmė fytyrėn shoqėrisė, masave, botės, kurse kjo nuk duhet tė
jetė fytyra jote e vėrtet; nė tė vėrtet ajo edhe nuk duhet tė jetė fytyra
jote e vėrtetė. Ti duhet tė tregosh fytyrėn qė tė tjerėt e donė, qė populli
e ēmon, qė ėshtė e pranuar prej tyre - nga ideologjitė e tyre, nga traditat
e tyre - kurse ta mbash pėr vete fytyrėn e vėrtet.
Ky jaz bėhet i pakapėrcyeshėm, meqė ti pjesėn mė
tė madhe tė kohės e kalanė nė masė, takohesh me njerėz, zhvillon marrėdhėnie
- tejet rrallė je vetėm. Natyrshėm, maska bėhet gjithnjė e mė tepėr pjesė
jotja, pėrkundėr fytyrės sate tė vėrtet. Kurse shoqėria krijon frikė nė ēdo
individ - frikė nga mospranimi, frikė se dikush do tė tė pėrqesh, frikė se
do ta humbasėsh respektimin, frikė nga ajo se ēka tė tjerėt do tė thonė.
Duhet tu pėrshtatėsh njerėzve tė ndryshėm, tė verbuar dhe tė pavetėdijshėm,
nuk mund tė jesh i vetvetes. Kjo ėshtė themeli i traditės sonė nė mbarė
botėn, gjithė deri nė ditėn e sotme, qė askėnd tė mos e pranojnė tė tillė
ēfarė ėshtė. Atėherė kur je nė shoqėri me ndokėnd, mė pak je i interesuar
pėr vete, mė shumė ka rėndėsi ēka ai mendon pėr ty. Po, por kur je vet nė
banjėn tėnde, atėherė sillesh si fėmija -luan me ndryshimin e fytyrės para
pasqyrės. Por, nėse befas bėhesh i vetėdijshėm se dikush tė shikon pėr
vrime, qoftė ai edhe fėmijė i vogėl, menjėherė ndėrrohesh, bėhesh si
zakonisht, ai i vjetri, pėrsėri: serioz, i matur ashtu siē njerėzit tė
mendojnė. Porse gjė befasuese ėshtė fakti se ti, nė tė vėrtet, u frikėsohesh
atyre njerėzve dhe se ata tė frikėsohen ty, po ashtu. Tė gjithė frikohen nga
njėri tjetri. Askush nuk i tregon ndjenjat e veta, realitetin e vet,
autencitetin - dhe tė gjithė dėshirojnė tė jetė kjo kėshtu, se ėshtė pothuaj
akt vetėvrasės ta prezantosh fytyrėn tėnde tė vėrtet.
Pėrgjegjėsia jote ėshtė vetėm ndaj qenies sate.
Mos shko kundėr kėsaj, sepse tė shkosh kundėr kėsaj do tė thotė tė bėsh
vetėvrasje, tė asgjėsosh vetveten. E ēėshtė esenca? Ēka edhe nėse ata
njerėz tė bėjnė nderim, dhe mendojnė se ti je tejet i matur, i denjė pėr
nderim, njeri me vlerė. E tėrė kjo nuk mund tė ushqejė qenien tėnde. Kjo nuk
mund tė tė jap ndonjė kahje tė sigurt nė jetė dhe tė tė sjellė bukuri mė tė
madhe.
Ti je i vetmuar nė botė: vetė ke arritur nė kėtė
botė, vetė jeton nė tė dhe vetė ke pėr ta lėshuar. Tėrė mendimet e tyre do
tė mbesin prapa teje, vetėm ndjenja jote e vėrtet, pėrvoja jote autentike do
tė jetė me ty edhe pas vdekjes. Bile edhe vdekja nuk mund ta zhdavarisė
vallėzimin tėnd, lotėt e tu tė gėzimit, pastėrtinė tėnde tė vetmisė,
heshtimin tėnd, qetėsinė, ekstazėn tėnde. Atė qė vdekja nuk mund ta shkėpus
prej teje ėshtė thesari yt i vėrtetė, kurse atė qė kushdo qoftė mund tė ta
marrė nuk ėshtė e mira jote - ke qenė vetėm i mashtruar.
Profesioni yt i vetėm do tė jetė: ti kushtosh
dhe ti mbrosh ato kualitete tė cilat do tė mund ti bartėsh me vete kur
vdekja e asgjėson trupin tėnd, mendjen tėnde, meqė ato kualitete do tė jenė
shoqėria jote e vetme. Ato janė vlerat e vetme tė vėrteta, dhe njerėzit qė
kėtė e pėrvetėsojnė mund tė thonė se jetojnė, tė tjerėt vetėm shtiren se
jetojnė.
|