Tė gabosh ėshtė njerėzore ėshtė shprehja qė na
ndjek pas qysh nga kohėt e lashta e deri nė ditėt tona. Vetė fjala gabim
pėrfshin nė vetvete njė sėrė kuptimesh, nga mė i thjeshti e deri tek mė
kompleksi, nga ai i paqėllimtė e deri tek ai i prodhuar me kujdes pėr tė
parė rrjedhojat qė sjell.
Njė gabim nė konceptin filozofik tė fjalės do tė
thotė gjithashtu qė mund ta konsiderosh tė vėrtetė atė qė ėshtė e rreme, ose
anasjelltas. Filozofėt thonė se gabimi nuk ėshtė vetėm njė verbim, por diēka
qė pėrfshin nė mėnyrė mė radikale jetėn tonė: qė tė ecim drejt me kėmbėt
tona, nė vegjėli secili prej nesh ėshtė penguar shumė herė, para se tė
ngrihej pėrfundimisht nė kėmbė. Por edhe nė kėmbė nga pakujdesia mund tė
pengohesh, pėr tė mos folur pėr kuptimin e figurshėm qė fsheh fjala, si
pengesa drejt njohjes. Nga gabimet mėsojmė dhe gabimet bėhen pėsime. Gabimi
njerėzor ėshtė pjesė e pandarė e jetės dhe si i tillė shfaqet si njė prej
figurave tepėr tė diskutuara tė mendimit qė lidhet pazgjidhmėsisht me shumė
fusha tė dijes, sepse tek fjala gėrshetohen shumė koncepte themelore si
opinione, faje, dhimbje, lumturi.
Qė nga filozofėt e parė Platoni e mė tej
Agostini, Kartezi, apo dhe modernėt Haidegeri gabimi ka qėnė njė sfidė e
fort, prandaj para tyre lindte ideja e gabimit dhe synonin qė ta grisnin
vellon e qytetėrimit Maja, tė bindur plotėsisht se pas saj fshihej e vėrteta
apo tė vėrtetat. Askush, nė gjithė historinė njerėzore, nuk e zbuloi
krejtėsisht tė vėrtetėn. Sipas filozofit italian Masimo Dona' gabimi nuk
duhet parė si ana negative e arsyes sonė, por si njė impuls vendimtar pėr
evolucionin e intelektit dhe tė jetės. Njė njeri sado i pėrkryer nuk mund tė
thotė kurrė se nuk gabon, apo nuk ka gabuar mė parė. Do tė ishte njė prej tė
pavėrtetave qesharake qė do tė vinte nė vėshtirėsi kėdo, pėrfshi kėtu edhe
vetė filozofėt. Por ėshtė tjetėr gjė tė gabosh nė mėnyrė tė pavullnetshme
dhe tjetėr me vullnet dhe vetėdije tė plotė. Merr nuanca arti, kur kėto
koncepte dhe ide trajtohen nė njė roman pėr tė thėnė njė tė vėrtetė tė
madhe: askush nuk ėshtė i paprekur nga gabimi, gabimet.
Jemi mėsuar me idenė e njė premtimi se nuk do tė
gaboj dhe tingėllon tepėr humoristike e kundėrta, qė tė premtosh se do
gabosh pėrsėri. Natyrisht do tė ishte mė mirė njė premtim i tillė se si tė
gjithė njerėzit edhe unė gaboj, sesa tė thuash se nuk do gaboj e mė pas tė
dalė i pavėrtetė premtimi.
Pedro Chagas Freitas, shkrimtar, gazetar dhe
mėsues i shkrimit krijues nė Portugali, ėshtė autori i volumit Premtoj se do
gaboj, libėr i cili u shndėrrua nė bestseller ndėrkombėtar, pasi gjetėn nė
tė pikėrisht anėn njerėzore tė marrėdhėnieve mes ēifteve. Nė takimi me
lexuesit secili prej tė pranishmėve solli njė pėsullė ku shkruante gabimin
mė tė madh qė kishte bėrė nė dashuri. Nė fund ai i mblodhi tė gjitha,
zgjodhi njė dhe duke u frymėzuar prej saj do tė shkruajė njė tregim tė
shkurtėr. Mė poshtė po sjellim disa nga mendimet e tij lidhur me filozofinė
e sjelljes pėrballė gabimit dhe opinionet e tij personale rreth gjithė
marrėdhėnies nė njė ēift. "Personat janė tė gjithė tė ndryshėm mes tyre dhe
secili pėrbėn njė univers. Prandaj mund tė shkruhen 100 milionė faqe pėr
dashurinė pa qėnė banalė, sepse asnjė dashuri nuk ėshtė ė barabartė me
tjetrėn. Mua mė pėlqen tė shkruaj tregimtarinė e shpirtit dhe tė syve. Njė
tregimtari ndjenjash dhe jo tė ngjarjeve".
Dashuri dhe jo pėrsosmėri...
Nėse dashuria e vėrtetė do tė thotė ta pranosh
papėrsosmėrinė e tjetrit? Mė mirė tė pranosh njė gabim, ta brendėsosh dhe tė
ndėrtosh raporte mbi tė. Kush ėshtė i pėrsosur, ėshtė i mėrzitshėm.
Ndryshimi nė papėrsosmėri ėshtė ai qė i bėn njerėzit tė bukur dhe
interesantė. A mundet dashuria tė kurojė dhimbjet mė tė mėdha? Jo, por nė
dhimbje dashuria mund tė bėhet mė e madhe.
U pėrpoqa tė jem njeri i ndryshėm, t'i kuptoj
ata brenda. Tė moshuarit janė mė tė menēurit, jo sepse dinė mė shumė, por
sepse kanė gabuar mė shumė. Kur dashurojmė e rėndėsishme ėshtė ajo qė
arrijmė tė bėjmė me dhimbje qė pashmangshmėrisht ndodh nė jetėn e tė gjitha
ditėve. Kjo e bėn ēdo ekzistencė mė tė veēantė. Rutina duhet tė jetė poemė.
Problemi qėndron se jemi gjithmonė nė mes asaj qė jemi realisht dhe asaj qė
duam tė jemi. Por gjėja mė e rėndėsishme ėshtė ajo qė provojmė, ndėrsa
veprojmė, ndėrsa bėjmė gjėra, ndėrsa gabojmė apo edhe kur ndonjėherė bėjmė
ndonjė gjė tė drejtė. Na duhet pak marrėzi qė tė jemi tė shėndetshėm. Por
kjo nuk do tė thotė tė bėsh gjėra tė ēuditshme. Gjėrat mė tė rėndėsihme janė
ato tė voglat. E dimė tė gjithė, por e harrojmė gjithmonė. Dhe nuk e
shijojmė kurrė atė qė po bėjmė saktėsisht nė atė ēast. Mund dhe duhet ta
duash ēdo gjest tė veēantė tė jetės sonė.
Pa dashuri nuk bėjmė asgjė...
Saramago thoshte se pėr ēdo libėr duhet shkruar:
"Kujdes, ky libėr pėrmban njė njeri". Unė jam nė kėtė libėr. I jetova gjithė
kėto momente jete nė sajė tė personazheve. Qaja dhe qeshja me ta. Ēastet mė
tė rėndėsishme tė jetės sime janė ato qė ende nuk i kam jetuar, janė ato tė
kėtij libri. Magjia e shkrimtarit ėshtė pikėrisht se ndihet dhe jeton ndėrsa
shkruan. Njė shkrimtar jeton dhe nuk jeton nė tė njėjtėn kohė. Procesi i
krijimit ėshtė njė proces, ku ndihet vėrtet diēka qė nuk e ke jetuar. Gjėrat
qė mė bėjnė tė ndihem se jetoj janė gjėrat e vogla, tė thjeshta: ta puth
gruan time, ta pėrqafoj babanė tim, t'i shoh macet e mia qė luajnė. Nuk ka
rėndėsi tė bėsh gjėra tė mėdha qė tė jetosh emocione tė mėdha. Mė shumė i
japim rėndėsi qėllimit dhe mė pak rrugės qė pėrkundrazi ėshtė gjėja mė e
rėndėsishme. Dashuria e vėrtetė ėshtė ajo qė arrin ta shumėfishojė secilėn
ndjenjėn tonėn. Jeta ime do tė thotė tė shkruash dhe ndihmosh tė tjerėt tė
shkruajnė. Pėr mua ėshtė lexuesi qė komandon. Nuk e pėrcaktoj unė atė qė
shkruaj, e pėrcakton ai qė lexon. Ndonjėherė duhet t'i futėsh njė shqelm
shoqėrisė dhe nevojės sė saj pėr kategorizime.
Ky ėshtė njė libėr qė mund tė them se po e
pėrgatit prej kohėsh, sepse pėrmban atė qė shikoj dhe qė mė shtyn tė krijoj
ēdo ditė. Unė jetoj dhe krijoj. P.sh kėtė mbrėmje pashė shumė njerėz,
shprehje, gjeste qė mė frymėzojnė. Kjo pėr tė thėnė se ėshtė njė libėr i
vėshtirė pėr tu shpjeguar dhe i lehtė pėr ta ndjerė. Gjėja mė e mirė ėshtė
se mund tė lexohet pa asnjė rend. Nuk ėshtė njė manual dhe nuk jep
pėrgjigje. Kėshilla pėr ata qė aspirojnė tė bėhen shkrimtarė? Shkruani atė
qė ndjeni, qė ju pėlqen. Gjatė procesit tė krijimit mos mendoni pėr
publikun. Pėrpiquni tė jeni tė lirė. Lexuesi e vė re kur nuk ka spontanitet.
Them gjithmonė se njė shkrimtar ėshtė njė
profesionit i djersitjes. Njė artist duhet tė ketė rezerva tė shumta me
parfume. Na duhet shumė punė dhe pėrqėndrim. Mbi tė gjitha t'i rezistosh
hutimit. Jeta ėshtė fragmentare... Pėrse e zgjodha kėtė formė
fragmentarizmi? Romani im ėshtė njė portret i ditėve tė sotme. Si e
ndihmojnė librin lexuesit? Bėhet fjalė pėr lexues qė nė njė farė mėnyre
(peronalisht apo pėrmes rrjeteve) mė kanė dhėnė ide dhe unė mė pas i
zhvillova. Mė pėlqen qė lexuesit e mi tė marrin pjesė nė procesin tim
krijues.
Njė libėr ėshtė i pėrbėrė nga dy pjesė: njė e
autorit, sepse krijimi ėshtė vetėm i tij dhe tjetra e lexuesit, sepse njė
libėr pa lexues nuk ekziston. Ajo qė bėj ėshtė se i ftoj nė njė shtėpi me
pak mobilje. Mua mė intereson qė lexuesi tė gjendet komod dhe tė ketė lirinė
tė lėvizė.
|