Siē na ėshtė e ditur edhe nga fenomene tjera, nė
botėn nė tė cilėn ne frymojmė, ekzistojnė shumė dukuri tė cilat, me gjithė
tė arriturat shkencore, mbeten akoma tė mbėshtjella me vellon e misterit.
Shkencėtarėt e pranojnė edhe vetė se edhe shkenca, nė tė gjitha fushat ku
zhvillon veprimtaritė e veta, ėshtė nė zhvillim e sipėr. Ajo nuk disponon
ēelėsin e ēdo misteri por, pėr ēdo ditė, mėson e zbulon diēka tė re. Njė
ndėr kėto dukuri, pėr tė cilėn shkenca akoma nuk e ka thėnė fjalėn
pėrfundimtare, ėshtė edhe telekineza ose psikokinesa.
Telekineza ose psikokineza ėshtė energji
psikotronike nga e cila provokohen ndryshime fizike nė qeniet e gjalla ose
nė botėn e jashtme, pa kurrfarė kontakti fizik. Kėtė term i pari e pėrdori
prof. Joseph Banks Rihne qė nga viti 1920. Fjala telekineza rrjedh nga
greqishtja qė do tė thotė: tele - largėsi dhe kinesis - lėvizje. Kuptim
pothuajse tė njėjtė ka edhe fjala psikokinese (psyche - shpirt dhe
kinesis - lėvizje) qė mund tė definohet si ndikim i njeriut, pėrmes
forcės psikik, nė ndryshimin e materies.
Sikurse paraqitjet tjera tė energjisė
psikotronike, ashtu edhe telekineza ose psikokineza vėshtirė pėrkufizohet nė
kornizat e ligjeve tė fizikės sė sotme, edhe pse fizika, qė nga teoria e
Tesllės e kėndej, intensivisht mundohet ta zgjidhė problemin e bartjes sė
energjisė nė largėsi, pa ndihmėn e telave, pra pa kontakt fizik.
Kėrkuesit e kėsaj fushe janė pėrpjekur shumė
herė qė kėtė dukuri ta dėshmojnė pėrmes eksperimentimeve laboratorike. Nė tė
shumtėn e rasteve kjo ka funksionuar me sukses, mirėpo, ripėrsėritja e atij
sukses, nuk ka thėnė gjithnjė rezultatin e kėnaqshėm. Kėshtu qė edhe nuk ka
mundur, parimisht, tė dėshmohet veprimi i saj pėrmes pėrvojave empirike.
Mirėpo, ngjashėm ndodh edhe tek eksperimentet qė zhvillon fizika kuantike me
elementarė, megjithatė, kjo ėshtė e pranueshme pėr shkencėn!
Kėrkimet shkencore tė kėtij fenomeni filluan kah
fundi i shekullit tė kaluar, kur nė seancat spirituale ėshtė vėrejtur se
mendimet nė gjendje transi (hipnozė) kanė aftėsi tė ndikojnė nė lėvizjen e
objekteve pa pėrdorur energjinė e muskujve. Kjo i shtyri shumė shkencėtarė
tė fillojnė eksperimentimet nė laboratorė me medium tė ndryshėm.
Ndėr tė parėt mund tė llogaritet William E. Cox,
njė bashkėpunėtor shumėvjeēar pran Institutit prapsikologjik nė Durhan, i
cili zhvilloi eksperimente me njė medium amerikan qė bėnte gjėra mahnitėse.
Pėr tė Coxi shkruante: Gota me ujė ngritej nga tavolina dhe lėvizte nė ajėr
para pjesėmarrėsve; njė karrige nga qoshku lėvizte ngadalė nė drejtim tė
mesit tė dhomės; njė tavolinė e kuzhinės u ngritė dy-tri herė nga dhjet
centimetra mbi tokė, etj. Dhe tė gjitha kėto ndodhėn nė dritė tė plotė dhe
unė ia mbaja mediumit duart dhe kėmbėt.
Eksperimente psikokinetike bėri edhe fizikani
dhe profesori i astronomisė, njėherėsh edhe themeluesi i astrofizikės,
Friedrich Zöllner nga Leipcigu, me mediumin Henry Slade dhe erdhi nė
pėrfundime tė njėjta. Njė harmonikė e dorės binte pa prekjen e askujt, njė
krevat u largua pėr disa centimetra nga muri, etj. Prof. A. Vencel, nė
librin e tij Filozofia dhe liria, paraqet kėtė tezė: Shpirti dhe materia
nuk janė parimisht tė ndara njėri nga tjetri. Materia ka shtresa tė vogėl tė
shpirtit dhe lirisė, pėr atė edhe dallimi nė mes tė shpirtėrores dhe
materiales ėshtė vetėm relativ. Edhe prof. J. B. Rhine, nga Universiteti i
Dukės nė Karolinėn Veriore, gjatė eksperimenteve tė veta, ka vėrtetuar se
ekziston ndikimi i shpirtit nė materie dhe shpreh mendimin se: shpirti si
sistem jofizik, kur vepron rrugės jofizike nė ndonjė objekt fizik, prodhon
efekte fizike.
Kėrkimet e Rhines pėr psikokinezėn filluan nė
mėnyrė tė rastėsishme. Atij, njė ditė tė vitit 1934, i erdhi nė laborator
njė bixhozēi profesionist, duke e bindur se me anė tė dėshirės ėshtė nė
gjendje tė ndikojė qė katrorėt tė rrotullohen dhe ndalen nė pozicionin qė ai
dėshiron. Pėr tu ikur mashtrimeve, Rhine ndėrtoi njė aparat qė i pėrziente
vetė katrorėt dhe i hidhėte pastaj njė nga njė.
Eksperimenti u pėrsėrit disa herė dhe Rhine
vėrtetoi se bixhozēiu kishte me tė vėrtet forcė psikokinetike. Rihne erdhi
nė pėrfundim, pas eksperimenteve tė shumta, se: psikokineza ėshtė njė
aftėsi e pėrgjithshme njerėzore qė buron nga faktorė tė pavedėdijshėm, por
qė shfaqet nė forma tė ndryshe dhe ndikon nė materie, e cila u dėshmua
statistikisht edhe nė kushte laboratorike.
Pak mė ndryshe nga Rhine, me katror
eksperimentoi edhe William Cox. Ai kėrkonte nga subjekti qė nė katror tė
hedhur mbi tavolinėn qė rrotullohej, tė ndikonte nė atė mėnyrė qė katrori tė
rrotullohej nga ana e majtė ose e djathtė e tavolinės. Nga eksperimentet e
zhvilluara, ai vėrtetoi se efekti ėshtė i njėjtė, pa marrė parasysh se ēfarė
madhėsie kanė katrorėt dhe nėse ėshtė hedhur njė katror apo disa pėrnjėherė.
|
|
Pėrkujtimorja e F. Zöllner-it
nė Leipzig |
Prof. J. B. Rihne gjatė njė
eksperimenti psikokinetik |
Vite tė tėra u eksperimentua me katrorė tė pėrbėrė nga
materiale tė lloj-llojshme, sa qe nė vitet e 70-ta pėr kėtė eksperiment u
shfrytėzuan edhe kompjuterėt e kohės. Personi testues duhej qė me forcė e
mendim tė ndikoj ne katror (Psi-lojė me katrorė), qė rrotulloheshin nga njė
mix-gjenerator, dhe ti vendos nė pozicionin e dėshiruar.
Gradualisht nė eksperimente u futėn elemente qė
zėvendėsonin katrorėt. Rėnia e pikės sė ujit nga maja e zhiletės (brisku i
vogėl pėr rrojė) nė tė majtė ose nė tė djathtė; ndikimi nė tymin e mbyllur
nė njė enė qelqi ose ndikimi psikomotorik (sisteme qė sillen lehtė
mekanikisht, qė ndodhen tė mbyllura nė enė tė qelqta)...
Fizikanėt gjithnjė dyshonin nė kėto gjėra, duke
pėrmendur ndikimet e mundshme tė rrymimit tė ajrit (edhe pse kėto ishin tė
mbyllura nė enė tė qelqta), pastaj, tė ndikimit tė nxehtėsisė, tė
elektricitetit e kėshtu me radhė. Tė gjitha kėto dyshime i largoi nė fillimi
tė viteve tė 70-ta dr. Helmut Schmidt (amerikan me rrėnjė gjermane),
kėrkues shkencor nė Laboratorin pėr plazmė fizike tė kompanisė sė njohur
pėr prodhimin e aeroplanėve Boing (SHBA). Dr. Schmidt u nis nga supozimi
se psikokineza nuk ndikon vetėm nė objektet e dukshme fizike, siē ėshtė
katrori, por edhe nė nivelin mikrofizik. Nė konstruksionin e aparatit tė
vet pėr kėrkime psikokinetike shfrytėzoi zbėrthimin e atomit radioaktiv
strontium 90. Bėrthama atomike e tij ėshtė shumė jostabile, ashtu qė
zbėrthehet edhe pas 30 vjetėsh. Megjithatė, nga momenti i shkatėrrimit, nė
bėrthamė nuk vėrehet kurrfarė procesi i dezintegrimit, ashtu qė papritmas
zbėrthehet. Pėr psikokinezėn pėrparėsi plotėsuese e kėsaj paraqitjeje ishte
se ky zbėrthim ishte shumė vėshtirė tė arrihej me mjete fizike, elektrike,
magnetike, termike etj. Sipas fizikės bashkėkohore, zbėrthimi radioaktiv
ėshtė plotėsisht rastėsi dhe kėshtu ėshtė i paparashikueshėm.
Dr. Schmidti e shfrytėzoi kėtė dukuri pėr tė
konstruktuar aparatin qė mundėsonte rastėsi totale dhe absolute. Kur tė
zbėrthehet atomi strontium 90, ai ndez elektronet, tė cilat sillen rreth
bėrthamės me shpejtėsi tė madhe e qė lėvizjet e tyre i regjistron gypi i
Gajger-Müllerit. Brenda aparatit gjendet regjistruesi tjetėr, i cili, kur
ėshtė aparati i kyēur, gjithė kohėn kalon me shpejtėsi tė madhe nėpėr katėr
pozicione: 1, 2, 3, 4 e kėshtu me radhė. Treguesi ėshtė i kyēur nė
oscilator, qė oscilon miliona herė nė sekondė, kėshtu qė edhe treguesi kalon
nėpėr katėr pozicione me qindra-mijėra herė nė sekondė. Secili nga kėto
katėr pozicione ėshtė i lidhur me nga njė poē dhe katėr susta, tė cilat
subjekti mund ti shtypė gjatė eksperimentit. Subjekti qėndron para aparatit
dhe mundohet tė ndikoj nė aparat, ashtu qė tė ndizet njėri nga katėr poēat.
Derisa subjekti nuk ndėrmerr asgjė, poēat nuk ndizen, edhe pse treguesi
kalon katėr pozicionet miliona herė nė sekondė. Ēfarė ndodh kur subjekti
vendos tė ndikojė psikokinetikisht nė njėrin nga poēat dhe ta shtyp sustėn
e pėrshtatshme. Kur elektroni tjetėr arrin nė gypin e Gjager-Müllerit dhe
ndalon treguesin oscilues nė njėrin nga katėr pozicionet e mundshme, nė tė
njėjtėn kohė krijohet kontakti me poēin dhe poēi, qė i pėrgjigjet pozicionit
tė mėsipėrm, ndizet. Nė qoftė se subjekti arrin ta ndezė poēin nė tė cilin
ėshtė koncentruar, makina e dr. Schmidt-it, automatikisht regjistron nė
ekranin e jashtėm goditjen, e nė qoftė se jo, ajo regjistron dėshtimin.
Pasi ekzistojnė katėr pozicione tė oscilatorit dhe katėr poēa, gjasat e
goditjeve tė rastėsishme janė 1 me katėr ose 0,25%.
|
|
|
Dr. Schmidti pranė aparatit
tė tij |
Numėratori i
Geiger-Müller-it |
Aparati i Dr. Schmidt-it ka rėndėsi tė posaēme
pėr saktėsinė e psikotronikės (parapsikologjisė). Edhe nė qoftė se nuk ėshtė
aty eksperimentuesi gjatė eksperimentit, subjekti nuk mund tė mashtrojė,
pasi qė rezultatet regjistrohen nė mėnyrė elektronike dhe ėshtė e pamundur
qė tė korrigjohen. Eksperimentuesi nuk ka nevojė qė tė luaj rolin e policit,
ndėrsa subjektet janė tė liruara nga ndjeshmėritė e pakėndshme, duke i
trajtuar ata si mashtrues potencialė. Aparati ėshtė i vogėl dhe shumė
praktik pėr bartje, kėshtu qė eksperimenti mund tė zhvillohet nė rrethana qė
mė sė shumti i pėrgjigjen subjekteve.
Eksperimentet e dr. Schmidt-it vėrtetuan
bindshėm tezėn e dr. Rhines: ndikimi shpirtėror (psikik) nė materie ėshtė
real dhe kėtė aftėsi e kanė shumica e njerėzve. Meqenėse devijimet nga
normat shkencore ishin minimale, bėnė qė shumė shkencėtarė ta pranojnė
veprimin e saj. Ndėrkohė pėr aparatin e dr. Schmidt-it shfaqėn interesim
edhe organizatat nga lėmi i ekonomisė. Kėshtu qė kompania Boing,
eksperimentoi me kėtė aparat pėr tė hulumtuar ndikimin e energjisė negative
(psikike) nė elektronikėn e bordit tė aeroplanit, tė krijuar nga nervoza dhe
panika e ekuipazhit dhe tė pasagjerėve nė raste rreziku.
Vazhdon...
|