Shkencėtarėt nuk u kėnaqen vetėm mė kaq. Ata shkuan edhe mė
larg: nėse psikokinetikisht mund tė ndikohen mbi materie atėherė pėrmes
kėsaj force del se mund tė ndikohet edhe nė qeliza dhe atome!
|
Dr. F. Karger |
Nė kėtė drejtim i pari eksperimentoi profesori i
fizikės dr. Friedbert Karger nė Institutin pėr fizik plazmore Max-Planck
nė Munih. Ai konstruktoi njė aparat pėrmes tė cilit mund tė bėhet procesi i
shpėrbėrjeve radiokative. Pėr medium eksperimentues kishte zgjedhur M.
Wittelmeyer-in, qė kishte arritur tė krijoj famė pėr atėsitė e tija
psikokinetike. Nė njė dhomė eksperimentuese nė bodrumet e Institutit Max-Planck,
ky duhej, qė pėrmes forcės sė mendimit, tė ndikoj ne ngadalėsimin e procesit
shpėrbėrės radioaktiv ose nė pėrshpejtimin e tij. Edhe pse ky eksperiment
nuk pati sukses, rezultatet tij mbetėn nė kuotėn e rastėsisė.
Eksperimente tė ngjashme zhvilloi edhe biologu
francez, Remy Chauvin me bashkėpunėtorin e tij, L. Genthon nė Strassburg.
Personat testues, qė pėrgjithėsisht ishin fėmijė dhe tė rinj, duhej pėrmes
koncentrimit tė ndikonin nė ngadalėsimin ose pėrshpejtimin e shpėrbėrjes sė
njė preparati tė uraniumit, e qė matej, gjithashtu pėrmes aparatit tė Geigerit.
Dy 13 vjeēar arritėn nė kėtė eksperiment
rezultate fascinuese, ku kuota e rastėsisė ishte jashtėzakonisht e ulėt, qė
sipas tij ishte padyshim forca psikokinetike ajo qė kishte ndikuar nė kėtė
proces.
Nė vitin 1983, biologėt Christian Sengstag dhe
Jörg Kallen nė Qendrėn biologjike tė Baselit testuan forcen ndikuese
psikokinetike edhe mbi bakteriet. Si person testues kishin ftuar mediumin e
njohur dhe shėruesen alternative, Joan Cark. Detyra e saj ishte qė tė ndikoj
nė zhvillimin e kulturave bakteriale (Escherchia coli), tė cilat ishin
pėrgatitur nė shishe qelqi, pra tė ndikonte nė burimin e energjisė tė tyre:
glukozės dhe laktozės, derisa ato ndodheshin nė fazėn shpėrbėrse. Edhe pse
nė eksperimentin fillestar suksesi mungoi, nė pėrpjekjen e dytė qė u
zhvillua njė ditė mė pas, eksperimenti u kurorėzua me sukses tė plotė.
Veprimi i forcės mendore nė baktere u dėshmua edhe ne shumė laboratorė tė
tjerė, ku si persona testues, pėrveē mediumeve me famė, merrnin pjesė edhe
vet studentėt.
|
|
Parapėrgatitjet pėr
eksperiment |
Joan Clark nė veprim |
Nė vitet e 90-ta, biologėt rus, Tatjan
Krendeleva dhe Sergei Pogosyan, nga Universiteti i Bio-fizikės nė Moskė,
zhvilluan njė varg eksperimentesh edhe me qelizat nervore, tė cilat
rezultuan tė suksesshme.
Kėrkuesit gjithnjė po zbulojnė mėnyra dhe
aparate tė reja pėr matjen e forcės psikotronike. Kėshtu, Herbert Benson nė
Laboratorin profizik nė Daunton, konstruktoi aparatin, tek i cili personat
psikokinetik ndikojnė nė rrezet e dritės dhe provokojnė lakueshmėrinė.
Pastaj, Targu dhe Pato (mė 1977), nė Institutin kėrkues tė Stenfordit,
konstruktuan aparatin me tė cilin matet ndikimi pėrmes rrezeve laserike,
etj.
FORCA E MENDIMIT
Fenomeni shkencor pa pėrgjigje - ky ėshtė
titulli i njė shkrimi nė revistėn Biologjia bashkėkohore, botuar mė 1983,
nė tė cilėn bėhet fjalė pėr njė vajzė 13 vjeēare, Johana Gajevski nga
Polonia.
Kjo vajzė, me anė tė mendimit lėviz enėt e
ndryshme: gotat ngritėn nė ajėr, lakohen metalet etj. Forcėn mė tė madhe tė
veprimit e ka sidomos para kohės sė keqe me shi. Ekipi televiziv nga
Katovica bėri incizimin e kėtyre fragmenteve fenomenale nė prani tė
policisė. Vajza ankohej shpesh nė dhembje tė kokės, ndėrsa temperaturėn e
trupit e kishte tė rritur nė 41.60 C. Shoqata e Bioenergjisė nga
Polonia formoi komisionin special pėr studimin e fenomeneve tė kėsaj vajze,
nė krye me prof. Leh Radvanskin.
|
|
N. Kulagina, me forcėn e
mendimeve lėvizė gjėrat e imta |
Kėtu treguesin magnetik tė
kompasit. |
Aftėsi tė mėdha psikotronike, qė nga vitet e
60-ta, demonstroi edhe Nina Kulagina (Ninel Sergejewna Kulagina), njė
amvise nga Leningradi. Psikologu Leonid Wassiliew ishte i pari qė zbuloi
aftėsitė e Kulagina-s dhe eksperimentoi me tė. Mė vonė me Kulagina-n u morėn
edhe Z. Rejdak, njė mik i Wassiliew-it nga Instituti pėr psikologji
Uktomskii Institut nė Leningrad, inxhinieri E. Naumov etj. Ajo
koncentrohej nė objekte tė lehta qė ndodheshin mbi tavolinė, p.sh. nė fije
shkrepse, kuti tė ndryshme metalike dhe, pas njė kohe, ato fillonin tė
lėviznin. Demonstrimet e Kulagina-s janė zhvilluar, jo vetėm nė prani tė
shkencėtarėve sovjetik, por edhe tė atyre perėndimor si: G. Pratt, Ch.
Ransom etj. dhe, pothuajse shumica pret tyre janė incizuar drejtpėrdrejt me
videokamera. E njohur u bė me aftėsinė e saj pėr tė lėvizur treguesin
magnetik tė kompasit. Ėshtė konstatuar se Kulagina-n, gjatė kėtyre
demonstrimeve e lodhė shumė koncentrimi, ia dobėson dukshėm organizmin,
ndėrsa pulsi i rritet deri nė 240 rrahje nė minutė. Jurij Kabzorjev thotė se
te Kulagina ėshtė zbuluar rrezatim elektromagnetik, i cili shfaqet
nėpėrmjet duarve tė saj.
|
Djuna gjatė eksperimentit
me bretkosėn |
Gjithashtu nga Moska ėshtė e njohur edhe Alla
Vinogradova, e cila me shikim lėviz topat e ping-pongut dhe gjėra tjera tė
lehta nga metali. Prof. Venjamin K. Pushkin eksperimentoi me kėto fenomene
dhe i regjistroi nė video dhe fotoaparat. Pėrveq Vinogradova-s, medium tė
rregullt e kishte edhe Boris Jermoljev-in. Lėnda levitonte derisa Jermolevi
e mbante ajrin nė mushkėri. Pushkini kėto paraqitje nė librin e tij
Parapsikologjia dhe psikologjia eksperimentale i shpjegon kėshtu: Lėnda
leviton pėr shkak tė ndikimit tė ngarkesės sė energjisė biologjike tė
simbolit tė kundėrt. Ngarkesa e njėrit simbol gjendet nė lėndė, ndėrsa
ngarkesa e simbolit tjetėr vazhdon tė rrezatojė nga duart.
Ėshtė e njohur edhe shėruesja alternative nga
Bashkimi Sovjetik, Djuna Dawidaschwili, e cila nė kohėn pushtetit tė
mėhershėm, gėzonte benificione (reputacion) qė shumėkush vetėm mund ta
ėndėrronte. Klientė tė saj zakonisht ishin njerėz tė pasur ose pushtetarėt e
kohės. Nė Institutin e psikologjisė nė Moskė, u vėrtetua se forca e
mendimit, pėrveē qė mund tė jetė e dobishme, gjithashtu mund tė shkaktoj
edhe lėndime serioze. Djuna arriti qė me forcėn e vet psikokinetike, nėn
vėzhgimin e ekspertėve, njė bretkose tia ngadalėsoj pusin e zemrės dhe nė
fund ta ndalė atė pėrfundimisht.
Njė djalosh i ri vitet e 70-ta filloi ta tėrheq
vėmendjen e shkencėtarėve. Uri Geller nga Izraeli kishte aftėsi qė me forcėn
e mendjes tė deformoj metale si lugė, pirunė etj. Demonstrimet e tij u
transmetuan drejtpėrdrejt nga shume emisione televizive. Ai fitoi famė tė
madhe kur shikuesit filluan tė raportojnė se gjatė emisionit tė Geller-it,
por edhe pas tij, nė mėnyrė paranormale lakoheshin metale tė ndryshme nė
shtėpitė e tyre. Shumė fizikanė qė studiuan aftėsitė telekinetike tė Uri
Gellerit, jo vetėm qė shfaqen interesim pėr parapsikologjin, por filluan tė
formulojnė edhe hipotezat dhe teoritė e para, me tė cilat mundoheshin qė
fenomenin e psikokinezez ta sqarojnė nė baza shkencore. Me kėtė edhe u hap
njė epokė e re nė kėrkimet psikike: njė bashkėpunim i ngushtė mes fizikanėve
dhe parapsikologėve.
Nė fillim tė viteve 80-ta, atėherė kur lakimi i
pirunėve nga U. Geller kishe marr dhen, nė shumė shtete tjera u paraqiten
medium tė rinj qė posedonin kėtė aftėsi. Njė demonstrim publik u zhvillua nė
verėn e vitit 1982 nė kongresin jubilar: 100 vjetorin e themelimit tė
shoqėrisė Society for Psychical Research nė Cambridge. Njė amerikanė i ri
demonstroi dhe dėshmoi para shkencėtarėve dhe parapsikologėve tė mbledhur
aftėsitė e forcės psikokinetike.
Nė njė tjetėr Psi-kongres, nė atė tė Basel-it,
gjithashtu u zhvillua njė demonstrim publik i deformimit tė metaleve, nėn
udhėheqjen e Eli Weidenfeld-it. Prezent, si i interesuar ishte edhe
shkencėtari i njohur i fizikes molekulare dhe atomike John Hasted nga
Britania.
Nė Gjermani demonstrime publike nė lakimin dhe
deformimin e metave, organizoi etnologu nga Boni, Water Frank, dhe atė me
studentet e vet. Ai ėshtė i bindur se secili njeri posedon kėtė aftėsi
paranormale, por tek dikush kjo forcė ėshtė mė e theksuar. Kėtu nuk kemi
tė bėjmė me truke magjistarėsh, por me energji tė paanshme kozmike, e cila
nė formė tė koncentruar, funksionin si njė rrezatim laserik, pėrmes duarve
tone deri tek caku i dėshiruar- thot Frank.
|
|
|
|
Eli Weidenfeld duke
udhėhequr Psi-Kongresin nė Bazel tė Zvicrės |
John Hasted dhe Eli
Weidenfeld e shikojnė lugėn e lakuar |
Jean Pierre Girard arriti
tė lakoj shkopin AU4G" |
Etnologu gjerman Water
Frank |
Jean Pierre Girard njihet si Uri Gelleri
francez. Me kėtė djalosh eksperimentuan Psi-hulumtuesit, Hans Beneder dhe
Elmar Gruber. Ata pėr eksperimentet e tyre pėrdorėn shkopinj metalik me
legura tė ndryshme, bile edhe me pėrmbajte plastmase dhe qelqi, pėr ta
vėrtetuar sa mė mirė dhe sa mė saktė tė fuqinė vepruese psikokinetike. Ne mė
pak se tre minuta, vetėm duke i fėrkuar lehtė, ai arrinte ti lakoj
shkopinjtė nga legurat e ndryshme. Nė njė rast, ai arriti ta lakoj njė shkop
tė tipi AU4G i cili kishte pėrmbajte tė torsionit, e pėr lakimin e tė
cilit nevojitet fuqi prej disa tonelatash.
Vazhdon...
|