Ne marrim vazhdimisht vendime qė kanė tė bėjnė me punėn tonė, me
marrėdhėniet tona. Megjithatė, a besoni se janė tė gjitha racionale dhe
logjike? Ndonjėherė nuk jemi tė vetėdijshėm se tė menduarit tonė ėshtė i
dėshirueshėm, i ndikuar jashtėzakonisht nga dėshirat tona.
Kur dėshirojmė tė ndodhė njė objekt ose njė situatė, pėr shembull pėr tė
arritur njė qėllim tė caktuar ose pėr tė qenė nė gjendje tė kemi atė shtėpi
qė e kemi parė dhe qė nuk mund ta largojmė nga mendja jonė, ne dėrgojmė
sinjale nė trurin tonė, duke treguar se na mungon diēka. Ēdo vendim qė
marrim qė atėherė e tutje do tė ndikohet nga kjo dėshirė.
Ēfarė ndodh atėherė me realitetin? Ajo shndėrrohet nė atė qė duam dhe na bėn
tė shohim gjithēka sipas tonėn. Nuk ėshtė e vėshtirė tė mendojmė pėr
sasinė e problemeve qė mund tė na shkaktojė kjo, qoftė nė marrėdhėniet
emocionale apo tė punės. Realiteti ėshtė ai qė ėshtė dhe nuk do tė ndryshojė
vetėm sepse duam ta shohim me sy tė ndryshėm.
Mendimi bėhet skllav i dėshirės
Mund tė duket ekstreme, por mendimi bėhet skllav i asaj dėshire qė na ka
pushtuar mendjen, veēanėrisht nėse ėshtė njė dėshirė e madhe. Kur kjo tė
ndodhė, sado tė mendojmė se po marrim vendime racionale, nuk do tė ndodhė.
Ne nuk e shohim mė realitetin ashtu siē ėshtė, por ashtu siē e duam ne.
Tė menduarit dėshirues bazohet nė iluzion dhe fantazi. Nė kėtė mėnyrė, nuk
ka rėndėsi se ēfarė ndodh nė tė vėrtetė, nėse po ndjekim rrugėn e gabuar,
nėse nuk sillemi mirė me tė tjerėt, nėse gabojmė
Ne nuk shohim gjė tjetėr
veē kėsaj, sepse po vizualizojmė njė botė tė ndarė, njė botė qė ne
imagjinojmė dhe e bėjmė realitet nė mendjen tonė.
Edhe pse, ndonjėherė, mendimet e dėshirueshme mund tė na motivojnė, ato
ndonjėherė janė gjithashtu njė mjet me tė cilin ne shpėtojmė nga situatat qė
nuk na pėlqejnė. Le tė imagjinojmė, pėr shembull, qė nė njė ēift qė nuk
funksionon mė ju dėshironi qė gjithēka tė jetė si nė tė kaluarėn, kur
gjėrat ishin mė mirė. Mendimet tona do tė rikuperojnė kujtimet e atyre
kohėrave tė lumtura, do ti kthejnė ato nė tė tashmen dhe kėshtu do tė
imagjinojmė se marrėdhėnia po shkon mirė.
Ne jetojmė nė njė botė me fantazi pa dashur dhe pa qenė tė vetėdijshėm pėr
tė mbyllur sytė ndaj asaj qė po ndodh. Nė fakt, le tė pretendojmė. Ne
pėrfundojmė duke u fokusuar tek vetja, tek dėshirat tona dhe harrojmė tė
tjerėt. Kjo shkakton probleme tė mėdha pėr ata qė na rrethojnė.
Grackat e tė menduarit tė dėshiruar
Ne duhet tė jemi tė vetėdijshėm pėr faktin se mendimet e dėshiruara nuk
lindin kurrė nga realiteti, por nga ajo qė dėshirojmė tė ndodhė. Megjithatė,
nė realitet, tė qenit realist ėshtė i nevojshėm pėr tė shmangur rėnien nė
kurthe tė caktuara qė mund tė shkaktojnė probleme serioze nė jetėn tonė.
Kėtu janė disa:
Fiksoni qėllimin pėrfundimtar, por jo nė rrugėn:
kjo ju pengon tė shihni gabimet qė po bėni, atė qė po bėni keq dhe, nėse nuk
korrigjohet, nuk do tė ēojė nė asgjė tė mirė. Ndonjėherė ajo qė dėshironi aq
shumė mund tė kthehet kundėr jush.
Duke mos qenė nė gjendje tė kuptoni nėse ajo qė dėshironi tė arrini ėshtė e
realizueshme:
kur kemi njė qėllim apo njė ėndėrr, gjėja e parė qė duhet tė bėjmė ėshtė tė
mendojmė nėse ėshtė e realizueshme apo jo, pėr tė shmangur pėrpjekjet e kota
dhe tė zhgėnjyer. Mendimi dėshirues e pengon kėtė verifikim dhe, nga ana
tjetėr, favorizon investimin e burimeve nė objektiva qė nuk mund ti
arrijmė.
Ndjeheni tė frustruar dhe tė zhgėnjyer:
mendimet e dėshiruara do tju bėjnė tė jetoni nė njė botė fantazie, e cila
nuk ėshtė reale. Kur ta kuptoni kėtė, do tė ndjeni zhgėnjim dhe zhgėnjim.
Sidoqoftė, nėse dėshira juaj ėshtė shumė intensive, do tė vazhdoni tė
vazhdoni kėtė situatė, e cila do tė pėrfundojė duke ju shkatėrruar nė mėnyrė
progresive.
Nėse jetojmė nė kėtė botė fantazi pėr njė kohė tė gjatė, do tė arrijmė nė
njė pikė ku nuk do tė jemi mė nė gjendje tė dallojmė se ēfarė ėshtė e
vėrtetė dhe ēfarė jo. Do tė ketė raste kur tė tjerėt do tė pėrpiqen tė na
hapin sytė. Do tė jetė njė dush i ftohtė. Mos iu drejto pėrsėri fantazisė
pėr ta bėrė veten tė ndihesh mė mirė.
Jetojmė nė njė botė reale, nga e cila, sado tė duam, nuk mund tė shpėtojmė.
Nėse nuk i hapni sytė, situatat dhe njerėzit do tė pėrfundojnė duke ju
detyruar ta bėni atė pėr ju. Ėshtė mė mirė ta bėsh, nėse nuk dėshiron ta
shohėsh veten tė shkatėrruar nga e njėjta ėndėrr nė tė cilėn ke ngecur pėr
njė kohė tė gjatė, njė gėnjeshtėr qė e ke bėrė realitet.
Tė dėshirosh mendimin ėshtė komode. Na bėn tė ndihemi mirė, sepse na bėn tė
ndihemi ashtu siē duam tė ndihemi. Megjithatė na kthen nė njerėz frikacakė,
qė ikin nga realiteti dhe gjithēka qė nuk duam tė pranojmė.
|