Kemi qenė diēka tjetėr, jemi kėta qė jemi, e kthehemi
pėrsėri nė diēka tjetėr, sepse jemi tė pėrjetshėm
Domethėnė, para kėsaj jete kemi qenė diēka tjetėr, tash jemi
kėta qė jemi, dhe herėn tjetėr pėrsėri kthehemi nė diēka tjetėr... sepse
jemi tė pėrjetshėm. Sipas veprave tona, thjesht e ndėrrojmė edhe trupin. Pėr
ta kėputur vargoin e lindje-vdekjeve, duhet tė mbetemi nė gjendjen tonė
burimore, nė gjendjen shpirtėrore. Si? Duke e njohur Zotin. E pėr tė njohur
Zotin, sė pari duhet tė ngrihemi nė nivelin shpirtėror mė tė lartė. Ashtu
fitojmė inteligjencėn e nevojshme pėr ta kuptuar Zotin. E kur e njohim atė,
i ofrohemi, mė nuk marrim trupa materialė, por shkojmė nė shtėpinė tonė, aty
ku e kemi vendin, pranė Zotit. Jetojmė nė pėrjetėsinė hyjnore. Ska mė
ndėrrime trupash.
Kjo teori, sikur tė pėrvetėsohej fundamentalisht, me siguri
se do tė na lironte prej vuajtjesh tė paarsyeshme. Sipas kėsaj, njerėzit
vuajnė gabimisht, sepse mendojnė se janė trup. Dhe kjo ėshtė njėsoj sikur
tė mendonit ju se jeni palltoja dhe kėmisha juaj. Ashtu siē trupi juaj ėshtė
nėn pallto e kėmishė, ashtu shpirti ėshtė brenda trupit (brenda palltos apo
kėmishės trupore). Prandaj, themi se jemi hindus, amerikan, anglez...
thotė Shrimad. I tėrė civilizimi modern vepron nė bazė tė kuptimit tė
gabuar se trupi ynė ėshtė qenia individuale. Thjesht, njerėzit dėshirojnė tė
jenė tė mashtruar, prandaj edhe shkojnė drejt mashtruesit. E nėse dėshironi
tė jeni tė mashtruar, mashtruesi ka pėr tė ardhur vazhdon ai.
Vetėm vetėdijesimi se jemi qenie shpirtėrore brenda
trupit ėshtė ēlirimi i vėrtetė
Ėshtė vėrtet interesant nėse mendojmė mbi kėtė temė: Ēdo
ēast vėrejmė si na vdesin miqtė tanė, prindėrit tanė, tė afėrmit tanė, tė
dashurit tanė, e ne sikur nuk shohim! Kurrė s preokupohemi seriozisht:
Ēka pas vdekjes? E kjo, pikėrisht kjo, do tė ishte fillimi i arsimimit
tė vėrtetė. Pra, vetėm kur njeriu vetėdijesohet se nuk jam ky trup material,
se unė jam shpirt, qenie shpirtėrore, pjesėz e pranisė absolute, e
totalitetit suprem, se pėrjetėsisht jam i lidhur me tė kjo do tė ishte
ēlirim, dituri e vėrtetė. Nėse nuk kam asgjė tė pėrbashkėt me kėtė botė
materiale, atėherė jam i liruar. Personi i pajisur me kėtė dituri, ska
kurrfarė obligimi. E ne kemi aq shumė detyrime, sepse tash pėr tash
ekzistencėn tonė e kemi identifikuar me kėtė botė materiale thotė Shrimad.
Gjithnjė derisa nuk e arrijmė vetėnjohjen, vetėrealizimin,
pėrndritjen, kemi ashtu plot detyrime e borxhe.
Ne jemi qenie shpirtėrore, por nga shoqėrimi me materien,
nga kohėt e lashta, vetėdija jonė ėshtė ndotur me atmosferėn mentale.
Atmosfera materiale nė tė cilin sot jetojmė quhet maya,
qė do tė thotė iluzion. Maja domethėnė ajo qė sėshtė.
* * *
Kėtu mė poshtė do tė sjellim disa konstatime tejet tė
qėndrueshme tė mistikut shri Shrimad, tė cilat gjithsesi janė shumė tė
fuqishme dhe nė funksion tė teorisė tė cilėn po e shqyrtojmė:
Trupi ėshtė si rrobat. Ju keni rroba tė zeza, unė ngjyrė
shafrani. Por, nėn rroba ju jeni krijesė njerėzore, edhe unė gjithashtu.
Trupat tanė janė mu si llojet e rrobave dhe nė secilin ndodhet shpirti
pjesė e zotit.
*
Fatkeqėsi jona qėndron nė identifikimin tonė me trupin. Nė
tė vėrtetė, gjithė njerėzit ndodhen nė tė kuptuarit trupor tė jetės.
Vetėdija transcendentale fillon kur dikush ngrihet mbi kėtė kuptim.
*
Hapi i parė, pra, ėshtė tė kuptuarit se ne jemi shpirt,
qenie shpirtėrore, brenda trupit. Gjersa nuk kuptohet ky fakt i thjeshtė,
smund tė bėhet fjalė pėr kurrfarė zhvillimi shpirtėror. Fatkeqėsisht tash
jemi krejt nė terrin e tė kuptuarit trupor tė jetės. Duhet ngritur mbi kėtė
errėsirė.
*
Duhet pra tu kthehemi parimeve religjioze. Ku qėndron
dallimi midis njeriut dhe qenit pa parimet religjioze. Vetėm njeriu mund ta
kuptojė religjionin, e qeni smundet. Ky ėshtė dallimi. Por, nėse shoqėria
njerėzore mbetet nė nivel tė qenve e maceve, si mund tė presim shoqėri tė
qetė! Shtazėt nuk mund ta njohin Zotin, krijesat njerėzore munden. Por, nėse
krijesa njerėzore nuk e shfrytėzon kėtė rast ta njohė Zotin, mbetet nė
nivelin e qenve e maceve. E nuk mund tė kemi paqe nė shoqėrinė e qenve e
maceve. Sė kėndejmi, ėshtė detyrė e qeverive tė edukojnė masat tė jenė tė
vetėdijshme pėr Zotin. Pėrndryshe, do tė kemi probleme. Pa vetėdijen mbi
Zotin, ska dallim midis njeriut e qenit: Qeni ha, ne hamė; qeni fle, ne
flemė; qeni bėn seks, ne bėjmė seks, qeni tenton tė mbrohet, ne tentojmė tė
mbrohemi gjithashtu.
Nė momentin e pikėrishėm askush nuk e di kuptimin e
religjionit. Religjioni nėnkupton tu shtrohemi ligjeve tė Zotit, ashtu siē
tė jesh qytetar e nėnkupton tu nėnshtrohesh ligjeve tė qeverisė. Meqė
askush se kupton Zotin, askush as i njeh ligjet e tij as kuptimin e
religjionit. Kjo ėshtė gjendje e njeriut nė shoqėrinė e sotme. Ato
religjionin e marrin si njė lloj besimi, por besimi nuk e paraqet
religjionin nė kuptimin e vėrtetė tė fjalės. Religjion janė ligjet qė ka
dhėnė Zoti, ligjet natyrore, dhe secili qė pason ato ligje ėshtė
religjioz, qoftė i krishterė, hindus apo mysliman.
*
Mėnyra e vetme pėr ndėrprerjen e kriminalitetit ėshtė ta
ndryshojmė zemrėn e kriminelit. Ligji i neutralizon pasojat, por nuk i
eliminon tendencat nė zemrėn e tij tė ndotur. Tendenca shlyhet me pastrimin
e zemrės. Pse ekziston kriminaliteti? Sepse njerėzit janė pa Zot!
*
E tėrė bota shkencore sillet rreth idesė sė gabueshme se
jeta lind nga materia... jeta nuk lind nga materia. Materia krijohet nga
jeta. Shkenca bazohet nė teorinė jo tė saktė, prandaj tėra llogaritė e saj
dhe konstatimet janė tė gabueshme; prandaj njerėzit vuajnė.
*
Materia ndryshon nėpėr fazat e lindjes, rritjes, mbajtjes,
krijimit tė produkteve pėrcjellėse, vdekjes dhe zhdukjes. Por jeta brenda
materies, shpirti, ėshtė i amshueshėm. Ai nuk kalon nėpėr kėto ndryshime.
Neve vetėm na bėhet se jeta duket e zhduket. Ajo nė tė vėrtetė i pėrjeton
kėto faza nėpėrmjet trupit, gjithnjė derisa trupi nuk mund tu pėrballojė mė
kėtyre ndryshimeve. Atėherė trupi i vjetėr vdes dhe shpirti merr trup
tjetėr. Si rrobat kur vjetrohen dhe i ndėrrojmė. Ngjashėm njė ditė trupat
tanė do tė rrėzbiten e do tė bėhen tė vjetėr, tė padobishėm dhe ne do tė
kalojmė nė njė trup tjetėr. Domethėnė, vetėm trupi material i qenies sė
paasgjėsueshme tė gjallė, i nėnshtrohet asgjėsimit. Ky trup material ėshtė i
asgjėsueshėm, por jeta brenda tij jo.
*
Merreni dhe gritheni pak trupin tuaj tė gjallė. Menjėherė do
ta ndieni, sepse jeni tė vetėdijshėm pėr ēdo pjesė tė trupit tuaj; sepse
shpirti ėshtė i pranishėm. Por, kur shpirti mungon, gjė qė nėnkupton se
trupi ėshtė i vdekur, mund tė marrėsh po atė lėkurė dhe ta rrjepėsh dhe
askush sdo tė reagojė, askush sdo tė protestojė. Vallė, a nuk e sqaron kjo
mė sė miri ekzistencėn e shpirtit? Dhe as qė ėshtė diē e vėshtirė pėr tu
kuptuar.
*
Duke kaluar nga trupi nė trup, shpirti bart nė vete gabimet
qė personi i mėparshėm i ka bėrė, e tė cilat shpesh manifestohen si
sėmundje. Dhe pikėrisht ky shpirt ėshtė krijuesi ynė, tanimė fizik. E tėrė
jeta jonė ndėrtohet sipas memories sė shpirtit, ēdo gjė qė na ka ndodhur,
tėra mendimet, dėshirat, tėra pėrvojat dhe dituria qė kemi zėnė tashmė hedh
frymėn nė embrionin e ri, ku prapė krijohemi ne, veēse nė trupin tjetėr.
Por, trupi i ri ska vetėdije pėr kėtė. Ai atė edhe mund ta ketė, por tė
shtresuar thellė nė shtresat tė mbuluara me errėsirėn e tė pavetėdijshmes.
dhe kjo ndodh si tek metamorfoza e insekteve:
nga veza del krimbi,
nga krimbi krijohet gėzhoja,
nga gėzhoja metamorfozėn flutura.
Domethėnė, flutura ishte gjallė, por nė trajtė tjetėr, por
ajo tanimė nuk ėshtė e vetėdijshme pėr kėtė.
* * *
Njė botėkuptim tjetėrfare
Kėto janė pa dyshim ēėshtje tejet delikate, tė vėshtira pėr
tu pranuar, por madje edhe pėr tu kuptuar. Kjo bėhet aq mė pak e mundshme,
kur tė kihet parasysh fakti se lexuesi ynė nuk ka kontaktuar gjithaq shpesh
me kėtė lloj interpretimi pėr shpirtin, gjegjėsisht pėr rilindjen e
vazhdueshme tė shpirtit. Vetėdijet tona deri mė tani kanė qenė tė mbushura
vetėm me interpretimet e religjioneve tė ashtuquajtura tė mėdha
krishterimit dhe islamizmit sipas tė cilave shpirti vdes dhe rilindet, por
vetėm nė Ditėn e Gjykimit, kur do ti gjykohet pėr veprat qė ka bėrė njė
herė nė jetė. Ėshtė mirė ta kemi parasysh edhe kėtė lloj teorie. Aq mė
tepėr kur ky ėshtė njė nga kėndvėshtrimet religjioze mė tė lashta nė
rruzullin tokėsor. Dhe, siē e cekėm mė lart, nė kėtė beson mė tepėr se njė e
treta e botės. Prandaj, ėshtė diēka qė duhet respektuar.
Ndėrkaq pėr ti kuptuar dhe pranuar kėto ēėshtje, pa dyshim
nevojitet njė botėkuptim tjetėrfare mė i hapur, mė i lirė nga paragjykimet
qė kemi e tė cilat janė shtresuar nė mendjen tonė shekuj me radhė. Pėr kėtė
na nevojitet punė me vetveten pėr ngritje shpirtėrore dhe devotshmėri. Kurse
devotshmėria pėr njerėzit qė janė shumė tė lidhur me botėn materiale, siē
jemi ne njerėzit e kontinentit tė Evropės, nuk ėshtė gjithaq e lehtė.
Por, njerėzit, mendjet e tė cilėve janė tepėr tė lidhur pėr
kėnaqėsitė shqisore dhe begatitė materiale dhe tė cilėt me kėtė janė tė
hutuar, tek ta nuk ekziston vendosmėria e fuqishme qė tė shėrbehen me
devotshmėrinė.
Prandaj, duhet zhvilluar vetėdijen meditative, me
vetėvullnet. Gjithnjė derisa vetėdijen e kemi tė mbushur me dėshira, ska
sukses nė rrugėn e pėrndritjes e tė vetėrealizimit. Rruga e vetme ėshtė
meditim.
Nga libri Libėr mbi shpirtin dhe mendjen - ēelėsi i
pėrndritjes
(1)
|