Prejardhja e njeriut nė tokė ėshtė ēėshtje e
cili i ka munduar edhe popujt e lashtė, duke filluar nga sumerėt, akadėt,
babilonasit, fiset maja e deri nė ditėt tona. Dhe me tė drejtė pasi njeriu,
si qenie humane, ndryshon dukshėm nga qeniet e tjera qė e popullojė planetin
tonė. Njeriu ka strukturė tė ndryshme fizike nga krijesat tjera e nė veēanti
dallon me intelektin qė posedon. Ai ka logjikėn - parimin e tė menduarit
drejtė, si substancė bazike me aftėsi pėr t'i arsyetuar veprimet, pėr tė
gjykuar, por njėkohėsisht edhe pėr tė hulumtuar, shtruar pyetje e kėrkuar
pėrgjigje. E njė ndėr pyetjet mė bazikė ėshtė edhe ajo: "Kush jemi ne, kush
ėshtė krijuese ynė, kur na ka krijuar dhe pse?". Mendime e teori ka shumė
por pėrgjigjja pėrfundimtare mungon edhe sot e kėsaj dite!
Nė lashtėsi, duke pasur parasysh nivelin e ultė tė njohurive
nė atė kohė,
njerėzit krijuan njė lloj kulti pėr tė panjohurėn. Ky kult
mund tė ishte krijuar edhe si shkak i frikės qė ata kishin pėr objektet
qiellore, pėr fuqinė e tyre tė mbinatyrshme, tė cilat filluan edhe t'i
hyjnizojnė, veēanėrisht Diellin dhe Hėnėn. Dielli ishte sundues i ditės,
ndėrsa Hėna, sunduese natės. Kėto objekte ata i konsideron si krijues tė
tyre andaj edhe i adhuronin dhe, si nderim pėr to, ndėrtonin tempuj, statuja
e obeliskė si dhe praktikonin rituale mistike me simbolika tė llojllojshme
duke shkuar aq larg sa qė flijonin bimė, shtazė e edhe njerėz. Dielli, duke
qenė se kishte ndikim jetėsor nė florėn dhe faunėn ekzistuese, adhurohej mė
sė shumti nga tė gjitha qytetėrimet e lashta. Ilirėt e quanin Dieu.
egjiptianėt Horus, grekėt Helios, romakėt Sole etj.
Paganėt, pėrveē qė e konsideronin Diellin si
krijues tė jetės, ata besonin se ai ju ndihmonte edhe nė riprodhimi, andaj
martesat i bėnin pikėrisht nė ditėn e diel (ditė e emėrtuar sipas Diellit),
madje edhe kufomėn e vendosnin me fytyrė nga Dielli.
Si te shumė popuj pagan, edhe tek ilirėt,
banorėt e lashtė tė Gadishullit Ballkanik, adhurohej Kulti i Diellit ku dita
e diel ishte ditė e shenjt dhe quhej -Dita e Diellit. Dielli pėrdorej nė
ornamentet e tyre dhe simbolizohej nė formėn e rrethit, lules, spirales etj.
Kultin e Diellit e ruajtėn edhe banorėt e Apolonisė qė dėshmojnė edhe
gravurat e gjetura nė kėtė qytet antik. Besohet se kėto simbole i kanė
trashėguar shqiptarėt e sotėm pasi, edhe nė ditėt e sotme, Dielli dhe Hėna
janė simbole dhe motive tė zakonshme me pėrdorim tė gjerė nė artin popullor
shqiptar.
Nė vitin 247 (para erės sonė) perandori Aurel e
grabiti kėtė simbol hyjnor dhe e bėri si perėndi supreme tė Perandorisė
Romake, duke e quajtur Sol-Invictus (Dielli i Pamposhtur).
Me krijimin e religjioneve monoteiste, adhurimi
i kulteve tė mėhershme (Diellit, Hėnės, yjeve...) si krijues tė njeriut dhe
jetės nė Tokė, mori njė kuptim tjetėr. Prejardhja e jetės dhe njeriut filloi
t'i atribuohet forcave mbinatyrore, gjegjėsisht Zotit. Zanafilla e gjithė
kėsaj fillon me Abrahamin, 2000 vjet para erės sonė. Ai mohoi kultin e
idhujve dhe filloi tė besoj nė njė Zot i cili edhe u bė Zot i Izraelit. 500
vjet mė vonė, nė malin e Sinait, Zoti i flet popullit tė Izraelit pėrmes
dhjetė urdhėresave tė shkruara nė dy rrasa guri (ligje tė dhėne nga
Perėndia) qė ia jep Moisiut, ku ndėr tė tjera thuhet: "Unė jam Zoti,
Perėndia jote. Mos adhuro perėndi tė tjera pėrveē meje. Mos bej idhuj..."
Ky adhurim ndaj njė Perėndie ishte i kufizuar,
pasi praktikohej nė tokėn e Izraelit vetėm nga populli hebre, ndėrsa nė
vendet dhe popujt tjerė vazhdonte tradita Politeiste (besimi nė shumė
hyjni).
Me pėrhapjen e krishterimit (nė fillim tė
shekullit tė parė) edhe islamit (gjashtė shekuj mė vonė) tradita politeiste
filloi ta humb pushtetin dhe tė dominohej nga religjionet monoteiste. Zoti
konsiderohej qenia mė e lartėsuar, mė i ndrituri, mė i madhi. Ai ėshtė i
gjithėfuqishmi dhe krijues i njeriut, i tė gjitha gjallesave, i gjithė
jetės. Ai ėshtė zotėrues dhe drejtues i ēdo gjėje. Zoti e krijoi njeriu me
detyrė qė ta pėrfaqėsoj kreativitetin e tij nė tokė, pasi njeriu ėshtė i
pėrkushtuari, i besuari dhe mėkėmbėsi i Zotit, qė tė pėrmbush pėrsosmėrish
rolin e tij si qenie e pėrsosur e Perėndisė.
Nė vitet e fundit tė shekullit tė XVIII filloi
tė zhvillohet shkenca e kėrkimeve pėr kohėt e vjetra si dhe pėr prejardhjen
dhe zhvillimin e qenieve tė gjalla nė tokė (pra edhe njeriut) -
Paleontologjia, qė kishte koncept krejt tė ndryshėm nga religjionet.
Janė gjetur mbeturina tė shtazėve tė ndryshme,
shpezėve dhe tė disa organizmave qė kanė jetuar para 100 ose 500 milion
vjetėsh. Me zhvillimin e paleontologjisė u formua ideja se njeriu e ka
prejardhjen nga speciet antropoide qė i njohim sot si majmun. Nė kėtė
pėrfundim sjell ngjashmėria shumė e madhe e njeriut tė dikurshėm primitiv
dhe majmunit, veēanėrisht shimpanzesė. Sipas studimeve shkencore mė tė reja
thuhet se aq i ngjashėm ėshtė njeriu me shimpanzenė sa qė dallimi ėshtė
vetėm 1.3 %, pra 98.7 % kanė ngjashmėri - gati identik!
Zhvillimi i mėtejshėm, jo vetėm i
paleontologjisė por edhe i fushave tjera shkencore qė merren drejtpėrdrejt
me origjinėn e njeriut si paleoantropologjia dhe arkeologjia, arrijnė nė njė
pėrfundim se origjina e njeriut nuk rrjedh nga ndonjė lloj i veēantė
majmunit por prej ndonjė paraardhėsi tė tyre. Majmuni dhe njeriut mund tė
kenė njė trung tė pėrbashkėt!
Nė shekullin e XIX shkencėtari britanik Ēarles
Darvin (njė natyralist britanik dhe themelues i Teorisė sė Evolucionet) u
paraqit me njė teori tė re qė ishte nė kundėrshtim tė plotė me ēdo doktrinėn
fetare monoteiste. Nė librin "Mbi origjinėn e llojeve qė e publikoi mė
vitin1859, Darvini shtjellon teorinė e vet pėr evolucionin e qenieve tė
gjalla dhe prejardhjen e njeriut nga majmuni.
Sipas Teorisė sė Evolucionet zhvillimi i
krijesave tė gjalla ishte si rrjedhojė e njė procesi tė quajtur -
pėrzgjedhje natyrore. Gjatė periudhave tejet tė gjata, njė numėr i vogėl
gjallesash tė para, duk filluar nga njėqelizorėt, evoluuan dalėngadalė
(mikroevolucion), nėpėrmjet modifikimeve fare tė vogla duke sjellė, mė kohė,
miliona lloje tė gjallesave nė tokė. Kėto ndryshime tė vogla, nga ky proces
evolutiv, u grumbulluan dhe sollėn ndryshimet e mėdha (makroevolucion) qė u
deshėn pėr ti shndėrruar peshqit nė amfibė dhe majmunėt nė njerėz. Pėr
Darvinin edhe njeriu ishte pjesė e kėtij procesi tė gjatė evolutiv tė
pėrzgjedhjes natyrore qė lind, rritet dhe vdes sipas fatit tė gjallesės, e
jo produkt i Perėndisė.
Teoria e Evolucionit, pavarėsisht polemikave
dhe tė metave, u bė njė teori dominuese qė u pėrhap shpejtė nė tė gjithė
globin e qė, edhe sot e kėsaj dite, ka mbėshtetjen e botės shkencore.
Mė vonė janė publikuar edhe hipoteza tė tjera
mbi prejardhjen e njeriut nė tokė, njėra prej tė cilave ėshtė edhe ajo e B.
Kurten-it i cili e kundėrshton teorinė e Darvinit dhe thotė se paranjeriu -
hominoidi ėshtė krijuar para 10 ose 15 milion vjetėsh. Ai nė fillim ka
jetuar nėpėr drunj e mė vonė ka zbritur nė tokė dhe, duke zhvilluar
aktivitet pėr mbijetesė, ka filluar tė marrė pozicion tė drejtė. Kurteni
thotė se hominoidi ka qenė i racės sė vogėl nė krahasim me njeriun e sotėm.
Sipas teorisė, qė e pranon edhe shkenca e qė e
pėrkrahin shumica e ekspertėve, Homo sapiens (nga i cili evoluoi njeriu
modern) ka origjinė nga Afrika (rreth 200,000 vjet mė parė) bazuar kjo nė
prova fosilesh tė gjetura nė pjesėn jugore dhe juglindore tė kėtij
kontinenti. Shumė vjet mė vonė, Homo sapiensėt, migruan nga Afrika nė tė
gjithė kontinentet e tjera. Mirėpo zbulimet e reja duket se e kontestojnė
teorinė e origjinės monogjene tė njeriut, se ai ėshtė paraqitur nė tė
njėjtėn kohė vetėm nė njė vend tė caktuar. Njė kafkė 260.000-vjeēare e
zbuluar nė vitin 1978 nė Dali County tė Kinės mund tė jetė dėshmi e
origjinės poligjene tė njeriut, se ai ėshtė paraqitur nė kohė tė ndryshme
dhe nė kontinente tė ndryshme. Sipas ekipit hulumtues kafka ėshtė shumė e
ngjashme me kafkat Homo sapiens tė gjetura nė vitin 1961 nė shpellėn Jabel
Irhoud nė Marok.
Se njerėzit nuk e kanė origjinėn vetėm nga
Afrika dėshmojnė edhe provat e gjetura nė vitin 2006 nė Izrael, nė njė
shpellė, nė pjesėn lindore tė Tel Avivit. Njė grup arkeologėsh nga
Universiteti i Tel Avivit zbuluan dhėmbė tė njerėzve tė lashtė pothuajse
400.000 vjet, tė cilėt kishin njė pamje gati identike me njeriun e sotėm.
Kėto janė gjurmėt mė tė vjetra tė llojit Homo sapiens tė zbuluara deri mė
sot pasi datojnė 200.000 vjet para mbetjeve tė gjetura nė Afrikė. Dhe, nėse
kėto gjetje do tė rezultojnė tė sakta, atėherė e gjithė teoritė ekzistuese
pėr origjinėn e njeriut, qė njohim deri mė sot, do tė bien poshtė.
"Erdhėn nga planeti Nibiru, 300,000 vjet mė
parė, manipuluan ADN‐nė e tė parėve pėr tė krijuar Homo Sapiensėt" - thotė
studiuesi dhe arkeologu i njohur Zecharia Sitchin nė teorinė e tij ku
pretendon se njeriu u krijua nga alienėt, teori e cila mbėshtet edhe nga
shumė studiues tjerė. Sitchin njihet si babai i historiografisė heretike i
cila ka shkruar rreth 14 libra, tė pėrkthyera nė mė shumė se 20 gjuhė, nė tė
cilat sqaron origjinėn e njerėzimit.
Sipas Sitchinit origjina e njeriut fillon falė
njė procesi gjenetik 300,000 vjet mė parė kur alienėt zbarkuan nė Tokė. Ata
manipuluan gjenomėt (seri kromozomike e njė organizmi qė pėrmban numrin e
pėrgjithshėm tė kromozomeve) e disa ekzemplarėve tė Homos Erectus duke i
shtuar ADN‐sė afro 200 prej gjeneve tė tyre. Homo Erectusėt u zhvilluan aq
shumė sa qė mėsuan tė pėrdorin vegla pune dhe tė komunikojnė mes vete duke u
transformuar nė Homo Sapiens.
Kjo teori ka zanafillėn e vet diku nė shekullin
e 18-tė kur arkeologėt zbuluan pėr herė tė parė mbetjet e civilizimit tė
lashtė Sumer, njė civilizim i hershėm qė ka ekzistuar nė zonėn e Gjirit
Persik e cila dikur njihej si Mesopotamia (sot Iraku jugor). Dhjetėra mijėra
tabela argjile tė zbuluara nga arkeologėt mahnitėn jo vetėm shkencėtarėt por
edhe teologėt. Shėnimet sumere, qė konsiderohen si dokumentet mė tė hershmet
tė njė civilizimi, tė shkruara me shkrim piktopografik e kunjor nė pllaka
argjile, pėrmes tabelave, vulave cilindrike e kolonave, na japin njė version
shumė tė pasur grafik tė civilizimit tė lashtė njerėzore. Janė shėnime me
pėrmbajte historike, kulturėn, mitologjike, astronomike, tė luftėrave tė
mėdha, pėrfshi kėtu edhe historinė e krijimit tė tokės dhe tė njeriut.
Alienėt, kėto qenie inteligjente qė vinin nga
planeti Nibiru, sumeret i quanin Anunnaki (bijtė e zotit Anu - ata qė erdhėn
nga qielli nė tokė ). Nibiru do tė thotė "planeti i kalimit" qė shfaqet nė
tė gjithė vėzhgimet e tyre qiellorė, me orbitė eliptike tė njėjtė si tė njė
komete, dhe kalon ndėrmjet Marsit e Jupiterit ēdo 3600 vjet. Astronomėt
mendonin se bėhej fjalė pėr Jupiterin apo Marsin por, bazuar nė shėnimet
sumere, del se Nibiru ėshtė njė planet mė shumė nė sistemin tonė diellor.
Dhe kjo duket tė jetė e saktė pasi, mė 21 tetor tė vitit 2003, me anė tė
teleskopit 1.22 Oschin, nga pika e vėzhgimit nė Malin Palomar nė Kaliforni,
pėr herė tė parė u vrojtua ky planet i cili u quajt 2003 - UB - 313 ose
Planeti Eris. Ėshtė zbuluar nga Michael E. Brown, Chad Trujillo dhe David L.
Rabinovitz, mė 5 janar tė vitit 2005, bazuar nė hulumtimin e fotove tė bėra
nė datėn e sipėrpėrmendur. 2003 - UB - 313 ose Planeti Eris ėshtė i njohur
nė Antikitet me emra tė ndryshėm si: Nibiru, Marduk Hercolubus, Planeti i
Zotit etj.
Vėzhgime tė tjera, tė publikuara nė tetor tė
vitit 2005, treguan se Planeti Eris/ Nibiru, i cili i afrohet tokės
periodikisht njė herė nė 3600 vjet, mund tė sjell ndryshime klimatike me
pasoja tė rėnda natyrore si: shkrirjen e akujve, zhdukjen e gjelbėrimit,
tharjen e kores sė tokės, pakėsimin e oksigjenit me fjalė tė tjera mund tė
jetė fundi i jetės nė Tokė, fenomene kėto qė pėrmenden edhe nė profecitė e
lashta.
Sitchin mendon se sumeret janė produkt i
ēiftėzimit me njė racė alienėsh qė kanė pamje tė ngjashme me tonėn. Historia
e krijimit tė njeriut duhet tė ketė ndodhur kėshtu: Anunnaket filluan ta
vizitojnė Tokėn dhe bėmat e tyre janė ato qė lexojmė edhe nė Besėlidhjen e
Vjetėr ose tek Epi i Gilgameshit. Nė vazhdim ata e kolonizuan Tokėn nė njė
moment tė favorshėm pėr ta. Duke pasur nevojė pėr njerėz, qė do tė punonin
nė minierė pėr tė mbledhur ar qė u nevojitej pėr mbylljen e ozonit nė
planetin e tyre, ata krijuar njeriun qė korrespondon me Homo Sapiensin.
Nė shkrimet sumere, ku ėshtė ruajtur kultura dhe
historia e kėtij civilizimi tė lashtė, thuhet se "njeriu u krijua pėr tė
adhuruar" por, nė njė pėrkthim tė mė vonshėm, fjala "adhuruar" dilte tė
ishte "punuar" - "njeriu u krijua pėr tė punuar".
Se njeriu ėshtė dizajnuar nga alienėt e pohojnė
edhe dy shkencėtarė nga Kazakistani tė cilėt kaluan mbi 13 vjet duke punuar
nė Projektin e Gjenomit Njerėzor (Human Genome Project). Maxim A. Makukov,
nga Instituti Astrofizikal i Fesenkov dhe Vladimir I. shCherbak, nga
Universiteti Kombėtar i Kazakistanit, mendojnė se njeriu ėshtė dizajnuar nga
njė civilizim alienėsh tė cilėt kanė dashur tė ruajnė njė mesazh nė ADN-ėn e
njeriut ose tė krijojnė jetė nė ndonjė planet tjetėr.
Konstatimin pėr teorinė e tyre ata e kanė nxjerr
nga vendosja e modeleve aritmetike dhe simboleve gjuhėsore ideografike tė
koduara nga alienėt dhe besojnė se 87% e ADN-sė njerėzore janė kode
gjenetike nga format jetėsore tė alienėve.
Teorinė e prejardhjes sė njeriut nga alienėt e
mbėshtet fuqishėm edhe studiuesi dhe autori i shumė librave, zviceran Erich
von Deniken. Ai supozojnė se njeriu e ka prejardhjen nga gjithėsia - nga
planetė tė tjerė qė, nė disa periudha dhe nė marrėdhėnie seksuale me
krijesat e tokės, kanė krijuar racėn e re tė njerėzimit, pjesė e sė cilės
jemi ne sot. Tė njėjtėt alien nga gjithėsia u kanė dhėnė njerėzve nė tokė
njohuritė e para nga shkenca dhe teknika. Sipas tij edhe piramidat
egjiptiane janė ndėrtuar sipas udhėzimeve tė alienėve pėr tė zgjuar vetėdije
e shoqėrisė sė atėhershme njerėzore.
Njė teori e re pėr prejardhjen e njeriut vjen
nga profesori i ekologjisė, Dr. Ellis Silver. Ai thotė se ka shumė shenja qė
tregojnė se njerėzit nuk evoluuan bashkė me format e tjera tė jetės nė Tokė.
Nė librin e tij Njerėzit nuk janė nga Toka: Njė evoluim shkencor i
dėshmisė ai paraqet njė pėrmbledhje teorish si dėshmi se njerėzit nuk janė
nga Toka ku ndėr tė tjera thotė:
-Njeriu ka dhimbje shpine, gjė qė kafshėt tjera
nė Tokė nuk e kanė. Kjo ndodh shkaku se anatomia e specieve tona ka evoluuar
nė njė planet me gravitet tė ulėt.
- Njeriu nuk u pajisė gjatė procesit evolutiv,
qė nė ambientin natyror t'i rezistoj tė ftohtit ose tė ngrohtit.
-Njeriu ėshtė qenia e vetme nė Tokė qė ka mė sė
shumti komplikime gjatė lindjes natyrale e cila nganjėherė mund tė rezultojė
me fatalitet pėr nėnėn ose foshnjėn e porsalindur. Kjo ndodh pasi koka e tė
porsalindurit ėshtė mbiproporcionale.
-Njeriu ka frikė tė jashtėzakonisht tė madhe nga
fatkeqėsitė natyrore edhe pse katastrofa tė tilla e kanė pėrcjell gjatė
gjithė evolucionit.
-Njeriu nuk mundet t'i ekspozohet gjatė Diellit
pa iu djegur lėkura. Kjo dėshmon se planeti i origjinės sonė ka qenė nė
largėsi tė madhe nga dielli ose ka qenė rezistent ndaj rrezatimeve etj.
Dr. Ellis mendon se njerėzimi nuk evoluoi nga
njė formė e veēantė e jetės, por evoluoi diku tjetėr dhe u transportua nė
Tokė (si homo sapienė shumė tė evoluar) rreth 60,000-200,000 vjet mė parė.
Mendohet, gjithashtu, se edhe Atlantet, ndoshta
dhe Lemurėt, pėr tė cilėt flet edhe Platoni, janė produkt i ēiftėzimit tė
grave tė Tokės me alienėt.
Njė teori tjetėr rreth prejardhjes sė njeriut
ėshtė edhe Teoria e Ujit. Qysh nė vitin 1923 patologu nga Berlini, Max
Westenfofer, shkruan pėr kėtė teori. Njė pėrmbledhje rreth kėsaj ideje ai e
publikon nė librin e tij "Rrugėtimi unik i njeriut" tė botuar nė vitin 1942.
Ai besonte se pėrgjatė historinė sė evoluimit, njeriu ka kaluar nėpėr njė
fazė tė njė procesi hidro-ekologjik. Westenfoferit nuk e sheh njeriun si
pasardhės nga ndonjė lloj majmuni por si pasardhės i drejtpėrdrejtė i
amfibeve (ujė-tokėsoreve, gjegjėsisht bretkosės) dhe salamandrės (hardhucė
me pika tė verdha nė trup). Ky proces i gjatė transformues ka imponuar
ndryshime shumė tė rėndėsishme nė organizimin trupor, tė jashtėm dhe tė
brendshme, tė gjallesave pėr pėrshtatje me kushtet ambientale.
Teoria e Ujit avancohet nga Alister Hardy pas
viteve 1930, njė biolog qė studionte zhvillimin e jetės pėrgjithėsisht nė
dete. Hardy, procesin hidro-ekologjik tė transformimit e bazonte nė
krahasimet qė bėn me balena. Balenat janė gjitar deti dhe, si tė gjithė
gjitarėt tjerė, thithin ajėr me mushkri, ushqejnė tė vegjlit me qumėsht
gjiri dhe kanė pak flokė. Gjithashtu, shumė studiues pranojnė faktin e
ngjashmėrisė sė theksuar anatomike ndėrmjet veshit tė balenės dhe atij tė
njeriut. Tė dhėnat krahasuese balenė-njeri, qė i kishte mbledhura si biolog,
i publikoi si artikull shkencor nė gazete prestigjioze "New Scientist" nė
mars tė vitit 1960. Hipotezat e Hardyt, 10 vjet mė vonė, u zhvilluan dhe
popullarizuan nga gazetari britanik Eliane Morgan. Sipas Hardyt dhe
Morganit, njeriu erdhi drejtpėrdrejt nga uji - ne ishim dikur njė lloj
primati i detit, apo peshqit humanoid. Paraardhėsi ynė ishte njė lloj
majmuni nga familja e prokonsulėve, i cilėt, para se tė kalonte nė tokė,
jetoi miliona vjet nė ujė.
Nė favor tė kėsaj shkon edhe aftėsia e njė tė
porsalinduri tė cilin po ta vendosim nė ujė, menjėherė pas largimit nga
barku i nėnės, ai do tė ndihet i madh. Ai tanimė di se si tė notoj!
Pėr fund mund tė thuhet se tė gjitha supozimet,
teoritė e hipotezat rreth prejardhjes sė njeriut nuk duhet tė jenė pengės
pėr gjurmime tė mėtejme shkencore pėrkundrazi, ato duhet tė jenė njė
ndihmesė - bazament pėr hapat pasues. Megjithatė, e drejta shkencore ėshtė
qė t'i besoj dėshmive tė bazuara nė fakte bindėse dhe tė shpresoj, falė
teknologjisė moderne, se kėrkimet e reja, nė Tokė dhe Kozmos, do tė na japin
rezultate mė faktike pėr zgjidhjen pėrfundimtare tė kėtij misteri. Deri
atėherė, ēėshtja e prejardhjes sė njeriut nė tokė si dhe shumė ēėshtje tė
tjera, do mbesin akoma tė hapura.
|