Pėrfytyrimi krijues nuk ėshtė i vėshtirė dhe
mund tė sjellė shumė dobira. Teknika e
pėrfytyrimit krijues nuk ėshtė e re. Gjatė tė gjitha kohėve ai ka formuar
bazat e kualifikimit lidhur me magjitė. Shumica e librave tė ashtuquajtur tė
psikologjisė popullore e pėrdorin teknikėn pa hyrė nė hollėsirat e parimeve
qė marrin pjesė nė tė.
Ordo Templi Orientis (OTO), themeluar nga Karl
Kellner nė 1906, pėrfshinin praktika tė caktuara Tantrike nė ritualet e tyre
dhe, kur Teodor Reus u bė kryetari i OTO-s, pėrfshiu njė lėndė qė pėrbėhej
nga ushtrime komplekse pėrfytyrimi tė pėrdorura nė lidhje me aktivitetin
seksual. Aleister Krovlei, pas takimit me Teodor Reus, shkroi rreth kėtyre
ushtrimeve komplekse dhe i pėrfshiu ato nė leksionet e veta.
Pėrfytyrimi krijues formon gjithashtu bazat e
kualifikimit tė mendimit pozitiv, qė pėrdoret pėr tė pėrmirėsuar shėndetin.
Karl dhe Stefani Simonton i pėrdorin kėto metoda auto-sugjestionuese nė
terapinė e tyre tė pėrfytyrimit nė Teksas. Nė kėtė terapi, pacientėt
fantazojnė nė mėnyrė tė gjallė se qeliza tė sėmura po shkatėrrohen dhe po
shpėrndahen nga, psh, njė regjiment ushtarėsh.
Dihet se njė numėr shumė i madh sėmundjesh janė
psikosomatike dhe kėtu hyjnė disa nga ato qė janė kėrcėnimi mė serioz pėr
shėndetin dhe pėr jetėn. Mendimi negativ, si edhe stresi, rezultojnė nė njė
kėrcėnim real dhe serioz pėr shėndetin e individit. Njerėzit sėmuren,
zhvillojnė tė gjitha simptomat dhe shenjat e njė sėmundjeje tė caktuar,
sepse ata besojnė se e kanė sėmundjen dhe pėrfytyrojnė nė imagjinatėn e tyre
tė gjitha ato shenja dhe simptoma.
Aksidentet shpesh kanė ndodhur pėr arsye se
njerėzit kanė menduar se do tė ndodhi aksident. Kur kemi qėnė tė vegjėl, na
kanė thėnė tė mos pėrdorim thikėn se do tė prisnim dorėn gjė qė ka ndodhur
shpesh. Dihet se sa me siguri i ngjisin fėmijėt pemėt, por ku njė i rritur i
thotė tė mos ngjitet se do tė bjerė dhe fėmija pėrfytyron aktin e rėnies
atėherė ai bie nga pema. Sa mė i gjallė tė jetė pėrfytyrimi aq mė shumė
rritet shansi i rėnies.
Trajnerėt e mirė u thonė atletėve tė tyre qė gjatė
garave tė pėrfytyrojnė sa mė qartė qė ėshtė e mundur veten e tyre duke dalė
kampionė. Nė pėrgjithėsi, sa mė i qartė dhe i gjallė bėhet pėrfytyrimi aq mė
e madhe ėshtė mundėsia e realizimit nėpėrmjet mendjes nėnndėrgjegjėsor (ose
siē quhet shpesh, subkonshiencės). Vetėm nėpėrmjet subkonshiencės ju mund tė
hyni nė vibrime me planin yjor dhe kėshtu tė manipuloni dritėn yjore pėr tė
formuar matricėn pėr materializimin nė planin fizik.
C.J.Jung mendon se proceset e subkonshiencės u
pėrkasin dy sistemeve. Aspekti i konshiencės i njė psiqike mund tė
krahasohet me atė pjesė tė njė ishulli qė duket mbi ujė dhe pjesa
pafundėsisht mė e madhe, qė nuk duket e ishullit, pėrfaqėson subkonshiencėn.
Jung shkon mė tej kur thotė se pjesa qė duket e ishullit mund tė krahasohet
edhe me subkonshiencėn personale dhe pjesa e padukshme e mbuluar
gjithmonė nga uji pėrfaqėson subkonshiencėn kolektive. Egua ose uni
ose pjesa qė mendon e mendjes ėshtė vetėm njė pjesė fare e vogėl e psiqikės
totale.
Subkonshienca kolektive e psikologjisė sė Jungut
bashkėlidhet me mėsimet yjore ose ezoterike dhe ėshtė njė oqean i gjėrė
tendencash tė formuara nga eksperienca qė e kanė origjinėn nė tė shkuarėn
shumė tė largėt tė racės njerėzore. Jung i quajti kėto tendenca arkotipe
dhe ato shfaqen si gjėra imagjinare dhe simbole nė ėndėrrat e grupeve me
kultura shumė tė ndryshme dhe pavarėsisht nga periudha historike. Kėto
simbole ėndėrrash ndeshen gjithashtu nė folklorin dhe mitologjitė e tė
gjitha kulturave dhe racave.
Kėto imazhe tė lashta tė subkonshiencės kolektive
ushtrojnė njė influencė potenciale mbi jetėn tonė dhe shpesh kjo influencė
keqkuptohet plotėsisht sepse ėshtė e panjohur pėr mendjen konshiente
njerėzore. Tė folurit ėshtė njė zhvillim evolucionar relativisht i vonė po
tė krahasohet me kėto nivele subkonshience tė mendjes. Kėshtu, e vetmja
mėnyrė pėr tė komunikuar me mendjen subkonshiente ėshtė nėpėrmjet simboleve.
Stampimi nė tru
Subkonshienca kontrollon funksionet jetėsore tė
trupit tė njeriut kurse nivelet mė tė thella tė subkonshiencės kolektive
pėrbėjnė njė oqean tė paanė ku ėshtė stampuar ēdo mendim dhe ēdo veprim i
racės njerėzore. Prandaj, duke qėnė nė gjėndje pėr tė komunikuar me nivelet
tona tė subkonshiencės ne jemi nė gjėndje tė evitojmė sėmundjet
psikosomatike, tė disponojmė pasuri njohurish dhe tė arrijmė tė realizojmė
gjėrat qė ne duam nė jetė. Por subkonshienca kupton ose lexon vetėm imazhet
dhe simbolet dhe kėto duhet tė kenė qartėsinė e kristalit, tė mos
ngatėrrohen kurrė dhe tė mos jenė konfuze. Pra, ėshtė shumė e rėndėsishme qė
kėto imazhe, pamje dhe simbole, tė sillen ose mbahen nė mendje me njė
qartėsi tė madhe. Prandaj dhe lind nevoja e kualifikimit ose e stėrvitjes
pėr pėrfytyrimin.
Tė pėrfytyruarit luan njė rol kaq tė rėndėsishėm
nė operacionet magjike sa qė duhet pėrfituar nga ēdo mundėsi qė tė jepet pėr
ta stėrvitur kėtė aftėsi. Duhet bėrė njė pėrpjekje e zellshme ose serioze
pėr tė vrojtuar gjėrat dhe pėr tė qėnė nė gjėndje pėr t'i kujtuar ato me
hollėsi. Duket e pabesueshme, por ėshtė e vėrtetė se megjithėse njerėzit e
shohin orėn e tyre tė dorės me dhjetra herė nė ditė, po t'i pyesėsh se me
ē'lloj numėrash apo gėrmash shėnohen orėt, ata nuk e dinė ta thonė. Bėni njė
provė. Pyesni njė shofer se cila ėshtė radha e shenjave tė dritave tė
semaforėve dhe ata nuk janė nė gjėndje ta thonė. Njerėzit nė pėrgjithėsi nuk
janė vrojtues.
Njė mėnyrė veēanėrisht efektive pėr tė provuar
aftėsitė pėrfytyruese ėshtė ajo qė quhet Loja e Kimit. Dikush merr njė
tabaka dhe vendos mbi tė 20 objekte tė cilat i mbulon me njė shami. Ju
vendoseni pėrpara tabakasė. Objektet nė tė zbulohen pėr vetėm njė minutė dhe
mbulohen prapė. Detyra juaj ėshtė tė pėrshkruani plotėsisht objektet qė
mbani mend. Nivel i mirė ėshtė tė mbani mend deri 16 objekte. Ky nivel ėshtė
i mirė pėr skautistėt, por pėr ata qė duan t'i hyjnė rrugėve spiritualiste
kjo shifėr duhet tė jetė mė e lartė.
Nė qoftė se aftėsia juaj pėrfytyruese ka arritur
njė standart tė kėnaqshėm, teknika juaj duhet tė vihet nė praktikė pėr tė
arritur diēka qė ju dėshironi. Pėrfytyrimi duhet tė jetė i qartė si
kristali; objekti duhet dėshiruar intensivisht dhe emocionalisht; vullneti
pėr tė realizuar dėshirėn duhet tė pėrqėndrohet mbi objektin e dėshiruar gjė
qė duhet pritur me sa mė shumė zjarr. Provojeni dhe do tė habiteni.
Nga libri "Bota drejt barbarizmit dhe Profetėt"
|