|
E nise
kėtė vėshtrim timin me njė thėnie tė GETES ....Ju na fusni nė jetė, ju
lejoni fatkeqin tė behet fajtor..... E nderuara audiencė, miq tė artit
letrar, duke e vlerėsuar drejtė kėtė libėr poetik, sikur mė lindi njė ide,
se poeti Adem Zaplluzha, ėshtė i lidhur ngushte me dashurinė ndaj atdheut,
gjeografisė sė tij, historisė, dhe artit deri nė klithmė dhimbjeje. Unė dua
sot nė kėtė takim promovues, tė kujtoj e tė vlerėsoj, dhe me respekt te jap
konsideratėn time dhe falėnderimin tim, qė pėrpara nesh kemi sot njė libėr
me vlera tė qėndrueshme ideo-artistike dhe pėrmbajtėsore, njė libėr sa tė
veēantė pėr nga struktura poetike, me njė leksik tė pasur, me qėndisma
fjalėsh poetike, ku shprehet gjithė dashuria pėr njė angazhim fund e maje
poetik. Adem Zaplluzha, ky emėr i njohur nė letrat shqipe, na vjen sot
pėrpara nesh me njė libėr poetik, qė vėrtetė na zgjon mall pėr poezinė e
angazhuar, qė me aq mjeshtri dhe pėrkushtim, na sjell njė botė tė re nė
letėrsinė shqipe.
*....Fjala
nė pėrgjithėsi i takon njeriut, ndėrsa shkrimi i takon pikėrisht njeriut tė
kulturės. Shkrimi ėshtė simbol i madh i largėsisė, jo vetėm asaj hapėsinore,
por para sė gjithash, largėsisė kohore. Tė folurit dhe tė dėgjuarit ėshtė
njė akt qė ndodh nė afėrsi dhe nė kohėn e sotme, ndėrsa pėrmes shkrimit u
flasim njerėzve tė tė cilėt asnjėherė nuk i kemi parė ose te cilėt ende nuk
kanė lindur. Pėrmes shkrimit, zėri i njeriut dėgjohet shekuj me radhė edhe
pas vdekjes se tij....* ( Osvald Spengler).
Kjo pėrmbledhje me poezi
ėshtė njė lirikė e bukur, njė lirikė e drejtpėrdrejtė, ėshtė njė kėngė e
kėnduar me shumė dashuri. Adem Zaplluzha, e mbarsė me njė leksik shumė tė
begatshėm fjalėsh qė vėrtetė rrallė i ndeshim nė librat e krijuesve letrar.
Lidhja kėsaj radhe ėshtė Prishtinė Sarandė, ku kryefjale ėshtė pema e
fisnikėruar, ulliri, kjo pemė qė flet shumė, qė ka vlerė shumė dimensionale,
por pa i anashkaluar figurat metaforike si, lulet, detin, zogjtė, shiun,
gurėt, anijet.... po thahen edhe gurėt, luftėrat e zeza, ullinjtė e atdheut
tim, lehin edhe shirat etj. Nė kėtė libėr, larmia e temave qė trajton poeti
Zaplluzha, qė rrokė syri i mprehte i poetit, ėshtė e pafund, veē tė duket se
pėrpos temės sė bukurisė dhe dashurisė, qe shkurt shpjeguam me larte, poeti
merret detyrimisht edhe me temėn e atdheut. Kėtu shpreh kujdesin mė tė madh,
sikur kėrkon tė thotė atė qė tė tjerėt s'kanė arritur ta thonė.
Zaplluzha, ka preformuar t'i
kushtohet i tėri kėtij atdheu, dhe nuk ndjen vetėm detyrimin qytetar por
diēka mė shumė, detyrim poetik. Nė kėtė moment, kur edhe njė ulli merr tė
tillė vlerė , nuk ka se si tė mbesin jashtė vėmendjes , impresione tė
shkėputura, qė sė bashku pėrbejnė tė tėrėn. Adem Zaplluzha, sikur me kėtė
libėr, sjell porosinė me shumė se kushdo intelektuali, mė shumė se ēdo
intelektual, artisti, e me shumė se ēdo artist, ndoshta poeti, ėshtė ai qe e
do deri nė fund deri nė skutat mė tė imta lirinė.
Dhe,
pėr fund: ėshtė e ēuditshme , poetet mund tė jenė nga ēdo pikėpamje, shumė
larg njėri tjetrit, dhe pėrsėri, nė ēdo gjė qė thonė kanė nj lloj tė drejtė.
Unė u kėnaqa me njė libėr kaq tė mirė, besoj qė edhe lexuesit do ta kenė
kėtė kėnaqėsi! Urime autorit, shėndet dhe suksese nė librat e radhės....
Pejė, 2016
Poezi nga libri
i autorit Adem Zaplluzha "Te
ullishtat e vjetra"
I SHTRIJ DUART NĖPĖR KORRIDOR
Ēfarė tė pi sonte
I zbraza tė gjitha gotat me helm
Po qajnė ullinjtė e atdheut
Zambakėt pėrfundimisht qenkan fishkur
Njė etje e tejdukshme fundoset nė mua
Nė kėtė natė tė vonė endacakėsh
Asnjė njeri nėpėr pijetore
Vetėm zėrat i kontejnerėve dėgjohen
Dėgjohen si njė ulėrimė e sėmurė
Kėngėt e zorrėve qė nuk prajnė
Gota gjysmė e zbrazur shikon
Shikon kah derdhet sterra
As zėzėllima nuk banon kėtu
Kah shkuan marinarėt
Mė thanė se u fundosėn tė gjitha anijet
I shtrij duart nėpėr korridore
Zbrazėtia hingėllon
Hingėllon si kali im i luftės
Derisa pijetorja i pėrkund ėndrrat
Nė thellėsinė e shpirtit zbrazen gotat
PARA LINDJES SĖ AGIMIT VARROSĖM VDEKJEN
Ikėn edhe kuajt e luftės
Flamuj e grisur nėpėr rrugė
Ua verbojnė sytė e zogjve
Luftėtarėt i lėmė nėpėr istikame
Para lindjes sė agimit varrosėm vdekjen
Kocka tė thyera nėpėr hendeqe
Njerėz pa emėr
Bredhin si zogjtė shpirt thyer
Fluturat po i mbledhin krahėt
E djegura tė ditės
Grat e frikėsuara i shkulin flokėt
Kardinalė me temjan
Pėrkundin dhembjen e luftės
Kuaj tė gjunjėzuar deri nė pėrbuzje
Bėjnė gjumin e fundit mbi xhadenė e vrarė
Ato tė pėrdalat veē janė larguar
Me barrėn e trishtimit
Po ikėn edhe treni i fundit
Ēfarė ti bėjmė orės sė vjetėr
E cila sėshtė nė gjendje tė tregoj kohėn
ME FLOKĖT E SHPRISHUR TĖ JONIT
Asnjė kambanė nuk dėgjohet
Nė qytetin e dyzetė Shenjtorėve
Paskan vdekur edhe ullinjtė
Peshqit e ngordhur nėpėr tasa konservash
Luajnė njė valle mortore
Me flokėt e shprishur tė Jonit
Nė Porto Palermo mbrėmė Pashė njė hije
Pashė se si bredhte
Mbi dallgėt e shprishura tė detit
Kjo heshtje tinėzare
Mė duket se i zgjoi
Zėrat e vdekur tė kambanave
Asnjė njeri nėpėr bregun e vrarė tė detit
Nuk bėnė kryq mbi varrin e vithisur
Qenkan fishkur edhe baladat
Kush kėndoi mbrėmė aq trishtueshėm
Elegjinė e ikonės
E cila mbi dymijė vjet kacafytet me vdekjen
Sarandė, 23 gusht 2016
ASNJĖ ZANĖ BJESHKE NUK PAMĖ
Nė shuplakat e djegura tė dallgės
Noton njė anije e dehur
Ku mbeti vaji i grave tė peshkatarėve
Qė aq trishtueshėm
Vajtuan mbrėmė fatin e fanarit tė fundosur
Njė sirenė e bardhė
Nė kepin e atdheut tė dhunuar
Vajtonte fatin e dunave tė vithisura
Nėn rrėnjėt e ullinjve tė shkulur
Dėgjohet zėri i trishtuar i njė violine
Njė kohė tė gjatė brodhėm rrugėve
Brodhėm si tė dehur
Monopateve tė pikėllimit
Asnjė zanė bjeshke nuk pamė
Pranė verrit tė luftėtarit tė panjohur
Dy zogj tė bardhė
Po qajnė mbi dunat e dhembjes
Po qajnė edhe lisat
Te muranat e rrėnuara
Gati njėmijė vjet spushuan zėrat e rrapeve
MĖ JANĖ SHTANGUR NOFULLAT
Sonte mė nuk jam i vetėm
Vallja e gotave
Po e ēmendin pijetoren
Era frynė nėpėr xhamat e thyera
Si nga ndonjė hon dėgjohet
Njė zė tejet i largėt
Nėpėr fusha fluturojnė lejlekėt
Ndoshta kurrė mė nuk kthehen mes ullinjve
Sterra po i lyen muret e baltosura
Njė ikonė e vjetėr
Me qindra vjet qėndron i varur nė mur
Nga sytė e kornizės pikon dita
Nuk kam mė zė
Mė janė shtangur nofullat
Si tė zgjohem nga kjo letargji
Kur kaq shumė dhembje kam sonte
|
