Kurrė nuk i kam kushtuar rėndėsi stilit nė
filozofi. Jam pėrpjekur gjithnjė tė shkruaj qartė dhe kjo ėshtė e gjitha. Mė
kanė thėnė se ka pjesė qė janė shkruar mirė. Mundet. Kur pėrpiqemi tė
shkruajmė qartė, nė fund tė fundit, nė njėfarė mėnyre shkruajmė mirė.
Nėse kjo qė thuhet pėrbėn njė fakt, nuk ėshtė se
jam shumė krenar.
Kam dashur qė tė shprehem sa mė thjesht tė jetė
e mundur nė frėngjisht, njė gjė tė tillė se kam bėrė gjithnjė, po tė marrim
si shembull Kritikėn e arsyes dialektike.
Kam folur nė disa intervista nė lidhje me
stilin. Stili, para sė gjithash, ėshtė ekonomi: duhet tė krijosh fjali, ku
tė bashkėjetojnė shumė kuptime dhe ku fjalėt merren mė shumė nė nėnkuptimin
e tyre, mė shumė si objekte sesa si koncepte. Nė filozofi njė fjalė duhet tė
nėnkuptojė njė koncept dhe vetėm atė. Stili ėshtė njė lloj raporti i fjalėve
mes tyre, raport qė u jep njė kuptim, tė cilin nuk mund ta pėrftojmė me njė
shtim tė thjeshtė fjalėsh.
Unė asnjėherė nuk kam thėnė se ndryshoj nė ēdo
pesė vjet. Pėrkundrazi, unė shoh njė zhvillim tė vazhdueshėm timin qė nga
Neveria e deri te Kritika e arsyes dialektike.
Njė risi pėr mua vetė ishte aspekti social i
luftės, sepse tė jesh ushtar nė njė front, nėnkupton qenien viktimė tė njė
shoqėrie qė tė mban atje, ku ti nuk do tė jesh dhe tė nėnshtron ndaj
ligjeve, tė cilave ti nuk do tė doje tu bindeshe. Sigurisht, ky aspekt nuk
pėrbėn temėn e Neverisė, por ėshtė i nėnkuptuar.
Ajo qė nuk mė pėlqen te Qenia dhe Hiēi janė
kapitujt socialė nė kuptimin e mirėfilltė tė fjalės, pikėrisht ata qė flasin
pėr ne, pėrkundrejt kapitujve mbi ty dhe tė tjerė. Filozofia studion
qenien nė vetvete dhe nė raportin me tė tjerėt. Cilido mendim, qė nuk
pėrfundon nė njė analizė tė tillė, pushon sė qeni njė mendim i vlefshėm.
Duhet tė nisesh nga qenia ose tė mbėrrish tek analiza e saj, si Heidegger.
Pra, objekti i studimit duhet tė jetė me ēdo kusht qenia; kjo bėn tė mundur
njė analizė mė tė hollėsishme tė problemeve, qė lidhen me filozofinė e
pėrditshme.
Ideologjia nuk ėshtė njė filozofi e pėrbėrė, e
pėrsiatur e pasqyruese, por ėshtė njė tėrėsi idesh qė qėndron nė themel tė
veprimeve tjetėrsuese duke i pasqyruar ato, dhe qė ska thėnė ende
plotėsisht fjalėn e saj nėn njė formė tė caktuar, por qė shfaqet nėpėrmjet
ideve tė pėrditshme tė njė epoke dhe shoqėrie tė dhėnė. Ideologjitė
pėrfaqėsojnė pushtetin dhe janė aktive. Filozofėt u kundėrvihen ideologjive,
megjithėse kėto tė fundit i pasqyrojnė nė njėfarė mase gjithnjė duke i
kritikuar dhe tejkaluar. Kujdes, sepse ideologjia aktualisht ekziston te
vetė ata qė ngjiren se u duhet dhėnė fund ideologjive.
Asnjėherė nuk kam predikuar moralin e
mosinteresimit. Ajo qė i bėn moralet tė vėshtira, nuk ėshtė pikėrisht ky
aspekt, por janė, pėr shembull, problemet politike dhe konkrete qė duhen
zgjidhur. Siē del nė pah edhe te Saint Genet, unė mendoj se aktualisht
gjendja qė pėrjetojmė, shoqėria dhe dijet janė tė tilla, qė nuk na lejojnė
rindėrtimin e njė morali me tė njėjtėn natyrė vlerash si nė tė kaluarėn. Pėr
shembull, nuk mundemi tė krijojmė njė moral tė frymėzuar nga mendimi kantian,
qė tė ketė tė njėjtėn vlerė me moralin kantian. Kjo pėr faktin se kategoritė
morale, nė pjesėn mė tė madhe, varen nga struktura e shoqėrisė ku jetojmė
dhe kėto struktura nuk janė as shumė tė thjeshta, as shumė tė ndėrlikuara,
qė tė mundim tė krijojmė koncepte morale. Ne jetojmė nė njė periudhė ku
morali mungon ose, mė saktė, ku ka morale, por janė ose tė dala mode, ose
tejet tė veēanta.
Kurrė nuk mė kanė detyruar tu rikthehem ideve
tė mia. Mbase jam njė filozof kokėfort! Kam lexuar, kam parė se kishte gjėra
qė nuk shkonin, por mė pas kam vazhduar tė bėj atė qė isha duke bėrė.
Pėr mua, filozofia ėshtė gjithēka. Sepse jetojmė
nė filozofi. Unė jetoj me filozofinė; kjo nuk do tė thotė se jetoj si
filozof, por se perceptimet e mia janė perceptime filozofike, edhe kur shoh
kėtė llambė, edhe kur ju shoh ju. Si rrjedhojė, ajo pėrfaqėson njė mėnyrė tė
jetuari dhe, ti lėmė mėnjanė fjalėt e mėdha, unė mendoj se ajo duhet mėsuar
sa mė shpejt.
|