|
KA KOHĖ
Ka kohė
qė jam duke u ngjitur
Lugut tė Blertė
tė Gėrmisė.
Ka kohė qė ujė pi
nė krojet e fėminisė.
Ka kohė
qė mė janė ngatėrruar kohėt
dhe nuk e di kur fillon e kur mbaron
Ėndrra.
ARBĖRIA
Mė e moēme se Hėna ėshtė Arbėria,
rrėnjėt i shtrin
tek mitet ilire
ku^perėndesha Dea
qumėsht i jep
gjarpėrit tė shtėpisė.
Ėndrrat arbėrore
me Qerren e Diellit
udhėtojnė
pėr tė pushuar
nė svastikėn
e djepave tanė.
Derisa flenė arbėrorėt
dy shqipe tė pagjuma
ėndrrat na i ruajnė
netėve me hėnė.
DARDANIA
Ja kėto janė ato vise
ku pemėt piqen nė dimėr
e lulėzojnė nė verė.
Fėmijėt dardanė
kėmbėzbathur ecin
nėpėr acarin e shekujve
pėr tė arritur
nė tokėn e premtuar.
Kjo tokė ėshtė Dardania
e gdhendur nė atė mburojė
qė e mbajnė
luftėtarėt e saj
nėpėr betejat qė s“i regjistroi
historia.
ZHGĖNJIME
Evropėn e krijuan sė pari
me mite e legjenda.
Erdhi nga antika
nė katėr kėmbė
nė pėrrallat moderne
me urinė e Kronosit.
Djepi i saj
ku i dhamė qumėsht legjendash
ende pėrkundet bosh
nė gėrmadhat e Ballkanit.
LEGJENDA E ROZAFATIT
Njė fėmijė
kėrkon gji
nga guri.
Nėna e murosur
me qumėshtin e saj
ruan qytetin e Shkodrės
nga ushtat e helmuara
tė legjioneve romake.
Mė kot babai
fėmijės sė vet
i rrėfen rrugėn e pėrgjakur
deri te kėnga e lahutarit.
Ai s“do tė kthehet
pa i pirė dy-tri pika qumėsht
nga legjenda
e kėtij shekulli.
DUKE SHIKUAR ORĖN
Njė shekull iku
duke shikuar
diellin me zenit.
Ku mbet ora jonė
qė mat rrjedhėn e gjakut
nė histori?....
Pena ime gėrryen mbi letėr
hieroglifet
me tė cilat kam shėnuar
kronologjinė
e lindjes
deri nė perendim
tė epokės sė gjakut.
DRURI I JETĖS
Liliane Perrin-it
Ajo vdiq nė nėntor
dhe flamujt e fateve tona
i zbritėm nė gjysmėshtizė.
Liliane Perrini-i,
medalon i pėrjetshėm
ne do ta mbajmė tė varur
nė kujtimet tona.
Ajo iku nė nėntor
dhe vjeshta hyri me verdhėsi
nė visoret e ėndrrave
duke shkundur gjethet
nė Drurin e Jetės.
ĖNDRRAT
Na mbytėn ėndrrat
e dheut tė huaj
Edhe netėve tė pagjumė
bredhim tė pėrhanshėm
hapėsirave tė bleruara
tė vendlindjes.
zgjohemi
me ėndėrr nė qepallė,
dhe ngrysemi mbi pjalm gjumi
nė bebėzen e lulėzuar.
Vetėm njė grusht
dhe Kosovė
do tė na sjellė
pushimin e trupit
dhe qetėsinė e shqisave tona.
ROJA E TUFĖS
Kur kėndon Baca Nazif
fotografitė nė mur lotojnė
nga malli:
"Ngjitet tufa me kėmborė,
u prinė dashi me kurorė..."
Nė karrige ahu
qė ka lėshuar gjethe
rri ulur duke i rėnė kavallit
i zgjon bylbylat e mallit
nė kopshtet e largėta
nėpėr kėngė.
Nėpėr mure zhagitet
hija e dashit tė therrur kurban
pėr festėn tonė tė motmotit.
Poezi nga libri "Tokė
dardane"
|
