|
NĖ VEND TĖ HYRJES
KOSOVA
Edhe njėherė nė fundshekullin XX, armiku serb po vepronte pėrshfarosjen e
popullit shqiptar tė Kosovės, por, nėnat shqiptare lindin nga pesė sokola,
rritin nga pesė sokolesha, i bėjnė kėmbė e dorė pėr t'i dalė zot atdheut,
pėr t'i dalė zot tokės sė shenjtė dhe pėr ta mbrojtur ēdo pėllėmbė tė saj me
gjakun e tyre.
Kosovėn qysh nga fillimi i ekzistimit tė njerėzimit, ēdo armik u mundua ta
fshijė nga harta, por nuk ia dolėn dot. Mbi kėto troje shqiptarekishin
ardhur shumė sundues tė huaj, si: Hyrrieti e Turqia, Bullgaria e Krajlia...,
por asnjėherė nuk mundėn pėr ta gjunjėzuar popullin liridashės. Pėrkundėr tė
gjithave, populli shqiptar u mbijetoi tė kėqijave qė po i vinin nga armiqtė
e egėr e sundimtarėt, lakmitarė tė tokave shqiptare.
Sunduesi karpatnjak serbosllav, ndėr mė tė egrit, duke filluar nga vitet e
hershme, u mundua dhe po mundohet ta fshijė nga harta e ta zhduk popullin e
Drenicės e tė Kosovės, por ēdo herė mundi i kishte shkuar e po i shkon huq.
Edhe sot, kur po mundohet ta bėjė tė njėjtėn gjė, e ka tė kotė, sepse kėto
troje dhe ky vend, me kėtė popull trim e bujar, dijnė tė flasin e tė mendojnė
shqip, tė rezistojnė e tė mbrohen nga armiqtė, qė i turren pėrreth.
Kosovės kurrė s'iu nda gazepi, qysh prej atėherė kur nė tokėn e saj shkelėn
Rashat e Gashat, Jovat e Millovanat... kėta armiq morėn shumė jetė njerėzish
tė pafajshėm dhe mundoheshin qė krimet e veta t'i mbulojnė me formula tė
shpikura. Ata nuk e dinin se historia dikur do t'ua zbulojė krimet dhe tė
gjitha tė zezat e tyre qė po i ushtronin mbi popullin fisnik tė Kosovės...
Nė deklaratėn zyrtare, tė lėshuar mė 29 janar 1953 mbi bisedimet nė Split,
tė dy delegacionet fshehėn marrėveshjen Xhentėlmenė dhe iu referuan
bashkėpunimit parlamentar dhe ēėshtjes sė Paktit Ballkanik. Me kėtė
marrėveshje Tito realizonte ėndrrėn e serbėve pėr shpėrnguljen e shqiptarėve
nga Kosova, ndėrsa Turqia fitonte banorė vitalė dhe mjete financiare.
Ē'do shqiptar do tė shpallej i rrezikshėm dhe i dyshimtė pėr sigurinė e
vendit, sidomos intelektualėt me tė cilėt i mbushėn burgjet dhe pas kėsaj u
shpik kombėsia turke.
PROJEKTET ANTISHQIPTARE
Gjatė gjithė historisė, shumė intelektualė serbė kanė propozuar projekte tė
ndryshme antishqiptare. Janė tė njohur, si: Jovan Cvijiē, Vaso Qubriloviq,
Ivo Andriē, Vukotiq, Stevan Moljeviē dhe tė tjerė.
Urrejtja ndaj shqiptarėve, ka qenė, ėshtė dhe mbeti shumė e pranishme nė
Serbi. Urrejtja shprehet me stereotipe negative, me paragjykime dhe
diskriminim ndaj popullit shqiptar.{1 Urrejtja mund tė marrė formėn e
racizmit, nėse ėshtė e lidhur me besimin se shqiptarėt janė njė lloj race
inferiore. Ndjenjat antishqiptare janė pasqyruar nė pėrdorimin e titullit
shiptari, qė kanė konotacione negative dhe nė gjuhėn e urrejtjes serbe
konsiderohet ofendim.
Fillimet e propagandės antishqiptare nė Serbi datojnė qė nga fundi i
shekullit XIX dhe janė tė lidhura me aspiratat e shtetit serb ndaj
territoreve tė huaja, kryesisht tė atyre shqiptare. Pas Luftės Serbo-Turke
dhe zgjerimit territorial tė Principatės sė Serbisė, nė vitin 1878, ndodhin
dėbime masive me dhunė tė shqiptarėve etnikė nga rajonet e pushtuara dhe
ushtrohet gjenocid ndaj tyre, kryesisht ndaj Sanxhakut tė Nishit, dikur i
banuar me shqiptarė, duke djegur fshatrat shqiptare dhe pjesė tė qyteteve.
Edhe pse shumė personalitete serbe atėherė e kanė kundėrshtuar dėbimin e
popullsisė shqiptare, kryeministri serb Milan Piroēanac me kėtė rast kishte
deklaruar pėr kėtė ngjarje: Nėse do t'i lejonim tė qėndrojnė kėtu
shqiptarėt, ata do tė na krijojnė probleme.{2
Rritja e mėtejshme e ndjenjave antishqiptare kaloi nė urrejtje. Kjo
urrejtje, sipas projekteve antishqiptare lidhet me pretendimet e politikės
sė jashtme tė Principatės sė Serbisė, tė parapara nė Naēertanije.
Shpėrngulja e popullit shqiptar nga trojet e veta stėrgjy- shore, ishte bėrė
me njė dhunė sistematike nga serbėt qė nga 1877, si nga sanxhaku i Nishit, e
nga Leskovci, Vranjė, Prokupla, Krush- evcit, Kurshumlisė e me radhė. Brenda
njė periudhe kohore tė gjatė serbėt bėn gjenocid, dhe shpėrngulėn me dhunė
shqiptarėt nga vendbanimet e tyre Ilire Dardane, sidomos nė kohėn e Lidhjes
sė Prizrenit tė vitit 1877-1878.
Autorėt serbė i pėrshkruajnė shqiptarėt si banditė dhe uzurpatorė, duke i
pėrmendur krimet e tyre kundėr serbėve gjatė periudhave tė ndryshme
historike.
Ata, popullsinė shqiptare nė Sanxhakun e Pazarit tė Ri, tė Kosovės dhe tė
Maqedonisė i paraqesin si lumė vėrshues i dalur nga shtrati i vet dhe se
Serbia do tė kthehet nė tė ashtuquajturin Djep tė saj.
{1- Dubravka Stojanoviē, shkencėtare serbe
{2- Milan Piroēanac, kryeministėr i atėhershėm serb
Pjesė nga libri Tokė e mbjellė me varre
|
