|
Qytetėrimi evropian nuk ėshtė nė pėrputhje tė plotė me njė religjion dhe
ėshtė ndėrtuar mbi parimet e laicizmit. Kjo u vėrtetua edhe me rastin e
hartimit tė Kushtetutės sė UE-sė. Mendoj se ky orientim i qytetėrimit
evropian ėshtė modeli shpėtimtar pėr shqiptarėt, formula qė nė zanafille i
eviton fėrkimet. Ēėshtja e besimit ėshtė, mbase ēėshtja mė komplekse, mė e
ndjeshme nė jetėn e njeriut. Besimi ėshtė harta orientuese nė jetėn e
njerėzve. Secili mendon se harta e tij ėshtė mė e saktė. Mirėpo, kėto bindje
nuk duhet tė politizohen, por tė trajtohen si vlerė e intimes sė tyre.
Besimi buron nga shpirti i njeriut, atė nuk mund ta gjesh nė objekte.
Qytetėrimi evropian e kultivon kėtė qasje dhe nė kėtė mėnyrė i eviton
fėrkimet fetare. Karakteristikė kryesore e qytetėrimit euro-perėndimor ėshtė
mendėsia inkluzive, pranuese dhe jo pėrjashtuese. Prandaj, tė gjithė
marksistė-leninistėt dikur dhe gjithė fundamentalistėt sot kanė kėrkuar
strehim nė Evropė dhe jo nė shtetet komuniste apo nė shtetet e ashtuquajtura
islamike.
Pas pranimit tė konventave ndėrkombėtare qė garantojnė liritė dhe tė drejtat
e njeriut, apostazia, proselitizmi, konvertimi, kam pėrshtypjen se janė
fenomene tė sė kaluarės. Natyrisht se kėto procese do tė vazhdojnė edhe mė
tutje, nė trajta tė buta, si e drejtė e patjetėrsueshme e njeriut.
Konvertimet spektakulare janė tė dėmshme dhe gjithmonė kanė shkaktuar efekt
tė kundėrt. Sipas njohurive tė mia, edhe Vatikani ėshtė kundėr konvertimeve
pompoze, qė pėr bazė e kanė interesin vetjak, apo politik. Pėr Vatikanin
besimi ėshtė gjėja mė serioze nė jetėn e njeriut dhe ēdo keqpėrdorim,
instrumentalizim i tij pėr qėllime jofetare, ėshtė i palejueshėm.
Nė sistemin perėndimor tė vlerave pėr tė gjitha shqetėsimet e pėr dilemat
tona, gjenden zgjidhje tė pranueshme. Tė gjitha besimet monoteiste kanė njė
substancė teologjike, kanė njė burim dhe ofrojnė tė njėjtėn rrugėdalje pėr
ta gjetur kuptimin e jetės. Problemet nuk shfaqen, pra nė planin teologjik,
por te shfrytėzimi i religjionit si pėrēues i vlerave nacionale dhe
kulturore tė popujve tė tjerė, pėrkatėsisht tė interesave tė tyre tė
ngushta. Feja islame ndryshe praktikohet nga turqit, ndryshe nga arabėt, apo
pakistanezėt, afganėt, kaukazianėt apo iranianėt. Detyrimisht ndryshe do tė
duhej tė praktikohej edhe nga shqiptarėt evropianė, pa e lėnduar substancėn,
dogmėn qė ėshtė nė funksion tė aksiomės nė sistemin religjioz. Natyrisht se
kundėr kėtij qėndrimi do tė jenė integralistėt orientimesh tė ndryshme, qė
pėrpiqen tė imponojnė njė unitet qė nuk ka ekzistuar as nė kohėn e profetit
Muhamed.
Nė kohėn e globalizmit, ku paralelisht globalizohet e mira dhe e keqja, ēdo
spektakėl konvertues do tė krijonte probleme tė pazgjidhshme pėr popullin
tonė dhe do tė ishte prelud pėr shthurje mbi baza religjioze. Toleranca
fetare nuk ėshtė produkt aktual politik, por njė vlerė substanciale e
traditės sonė, njė vlerė qė e pėrcakton identitetin tonė kombėtar. Etnologu
serb, Vuk Karaxhiqi sugjeron qė serbėt, pėrkatėsisht sllavėt e jugut, ta
kopjojnė modelin shqiptar: Arnautėt
pėr ne janė mė tė afėrt se gjermanėt
dhe hungarezėt. Ka tė tillė qė i takojnė ritit roman, diēka edhe ritit grek,
por tė gjithė quhen arnautė, mund tė ndodhė qė ata ta urrejnė nga pak
njėri-tjetrin, por kundruall tė tjerėve sillen si vėllezėr, sikur tė ishin
tė njėjtit besim. Ka ndodhur qė njėri prej tyre, i besimit turk tė vrasė
dhjetė turq tė vėrtetė pėr njė arnaut, cilit do rit krishterė, ashtu si njė
arnaut i ritit roman tė vrasė dhjetė italianė pėr njė arnaut tė ritit turk.
Ndonėse ky pohim ėshtė vulgar, megjithatė e pėrmenda pėr tė kuptuar se kjo
harmoni ndėrfetare ėshtė e trashėguar dhe nuk ėshtė floskulė retorike
politike. (2012)/Hejza
|
