|
Nipēe t'i them pak fjalė para se ta them njė tregim
tė mrekullueshėm. Ky tregim, qė do tė pasojė, ėshtė marrė (huazuar) nga
tradita e mrekullueshme e Sufive. Sepse, tė kam thėnė sa herė: ngritja
shpirtėrore ėshtė si bleta: thithė nektarin e dijes nga tė gjitha anėt e
globit, nga tė gjitha traditat dhe nga tė gjitha burimet. Asgjė nuk mohon,
asgjė nuk pėrjashton.
Pjesa qė quhet shkencė nė ngritjen shpirtėrore,
secilėn dije e analizon nga tė gjitha mėnyrėt: aty ku mund tė analizohet nė
mėnyrė laboratorike e analizon, aty ku duhet tė analizohen pėrvojat
bėhet analizė e gjerė me shumė mediume e kėshtu me radhė... Por duhet thėnė
shkoqas: ngritja shpirtėrore nuk ėshtė shkencė. Qė ta kuptosh ti mė mirė, po
ta them nė njė mėnyrė tjetėr. Kur ngritja shpirtėrore mirret, pėr shembull,
me lulen, atėherė pjesa e kėsaj analize qė mirret me rrėnjėt e lulės ėshtė
shkencė e pastėr. Kur tė analizohet trupi i lulės, trungu dhe gjethet e
gjelbėrta pjesėmarrja e shkencės nisė e zvoglohet dhe fillon arti. Kur
dilet nė analizėn e bulbėrisė sė lulės shkenca gati zvogėlohet krejtėsisht
dhe bulbėria e lulės ėshtė shumė mė shumė art dhe ngritje shpirtėrore. Por,
kur analizohet aroma e lulės, atėherė pjesėmarrja e shkencės ėshtė fare e
vogėl, madje edhe e artit dhe fronine merr ngritja shpirtėrore.(Tė kam
thėnė a nuk tė kam thėnė: jeta nuk ėshtė rrugė njėkahėshe, e njėtrajtshme,
njėdimensionale, por e ndėrthurur me tė gjitha dhe prej tė gjithave: shkencė
kur ėshtė e dukshme, konkrete dhe objektive; art kur ėshtė pak e dukshme
e shumė e padukshme dhe e pathėnė, pra subjektive; dhe ngritje shpirtėrore
kur ėshtė edhe e dukshme, por shumė mė shumė subjektive dhe sidomos: e
padukshme... A shihet aroma e lulės? A shihet trupi yt energjetik?)
(Eh, sa po zgjatem edhe unė, nipēe, gati se po
harrojė pėr ēka desha tė flas!... Mė fal pėr kėto digresionet e gjata, por
shpesh po mė duhen pėr Ty).
A t'i kthehemi tregimit?
Lexoje...
El Mahdi Abasi ishte njėri prej mjeshtėrve mė tė
mėdhenjė tė sufizmit. (Kuptoje drejt: jo mjeshtėr i betonit, dėrrasave e
hekurishtave, por mjeshtėr i SHPIRTIT) dhe njė ditė ky Mjeshtėr i njohur nė
tėrė botėn e shpalli njė tė vėrtetė: pa marrė parasysh sa e qysh mundohen
njerėzit ta ndihmojnė njė njeri ėshtė njė DIĒKA nė njeriun qė e pengon atė
ndihmė dhe, thjesht e shkurt: nuk mund ta ndihmosh njeriun. (Nėnteksti:
vetėm njeriu mund ta ndihmojė veveten!).
Meqenėse disa njerėz tė asaj kohe e kundėrshtuan
kėtė teori, duke thėnė se nuk ėshtė e vėrtetė se secilit njeri mund t'i
ndihmosh dhe po deshen njerėzit t'i ndihmojnė atė edhe e arrijnė. Kur u
panė tė gjitha kėto reagime tė ashpėr, El Mahdi Abasi tha:
Do ta shihni me sytė tuaj, do ta demonstrojė para jush kėtė tė
vėrtetė tė madhe!
Dhe, ēka ndodhi? Ndodhi ashtu siē ndodhin gjėrat nė
situata tė caktuara.
Erdh tek Mjeshtri El Mahdi Abas njė njeri tepėr i
varfėr, njė lypės i kėputur nga varfėria, i mbytur nė borxhe... Erdh pėr
ndihmė tek Mjeshtri El Mahdi, sepse e dinte mirė se te ky Mjeshtėr vijnė
edhe vete mbretėrit dhe, vetėm njė lėvizje e gishtit tė El Mahdiut jeta e
njeriut tė varfėr do tė ndryshonte tėrėsisht, sepse nė shenjėn mė tė vogėl
tė Mjeshtrit, El Mahdiut, mbreti do t'ia plotėsonte tė gjitha kėrkesat
lypėsit tė varfėr.
E lupėsi i shkretė qante dhe lutej: Mė ndihmo, o
Mjeshtėr, jepja njė shenjė mbretit dhe mjerimi im do tė zhduket. Kam shumė
fėmijė tė uritur, jam nė borxhe deri nė fyt sa, edhe po tė fillojė sot tė
punojė, tėrė jetėn nuk mmund ta dalė nga borxhet... Edhe tė afėmrit e mi
janė tė varfėr, po vuajmė pėr bukėn e gojės...
El Mahdi Abasi i tha: Ėshtė e pamundur. Nuk mund
t'i them mbretit asgjė pėr ty!
Njerėzit qė gjendeshin aty, i thanė: Pse Mjeshtėr
nuk po e thua njė fjalė pėr kėtė njeri? Njė fjalė e gojės tėnde dhe mjerimi
i tij do tė zhduket, vetėm njė fjalė... Ke mėshirė, Mjeshtėr!
El Mahdi Abasi tha: Ju kam thėnė edhe mė parė, edhe
nėse do ta ndihmonim kėtė njeri, do tė dali diēka qė ta pengojė atė ndihmė,
dhe, ndihma nuk do ta ndyshojė gjendjen e tij, sepse ėshtė njė pengesė
BRENDA kėtij njeriu , ėshtė njė DRY qė e pengon begatinė tė hyjė nė jetėn e
tij! Pėrpjekjet pėr ta ndihmuar do tė jenė tė kota!
Njerėzit si El Mahdi Abasi e kanė shikimin e thellė,
nuk kanė shikim sipėrfaqėsor si njerėzit e tjerė, ata shohin thellė nė
njeriun. Shikimet e Mjeshtrit do tė kenė depėrtuar nė shtresat e padukshme,
nė shtresat e thella tė atij njeriu dhe do ta ketė parė dryrin, pengesėn qė
nuk e lejon hyrjen e begatisė dhe qė, ai njeri, pėr ēdo ditė do tė bėhet i
varfėr e mė i varfėr.
Njerėzit prapė insistoni t'i ndihmohet njeriut tė
varfėr. Mjeshtri El Mahdi Abas iu tha:
Njė ditė do ta shihni me sy, praktikisht, kėtė qė
po ua them. Po mė detyroni t'ua demnostrojė qė ta kuptoni, sepse, e shohė,
ju as nuk e kuptoni as nuk bindeni pėr tė vėrtetėn qė e kam shpallė.
...dhe kaluan ditė e ditė, dhe, kur tė gjithė e
kishin harruar shpalljen e ksaj tė vėrtete tė Mjeshtrit, ai, El Mahdi Abasi,
iu tha njerėzve tė vet:
Ti shko e veje nė urė njė thes mė flori, nė orėn
dymbėdhjetė. Ti shko e merre atė njeriun e varfėr qė mė lutej ta ndihmojė
dhe sille te ura. Ju tė tjerėt, dėshmitarėt, eni me mua tė strehohemi anash
pranė ure, nė anėn e djathtė, dhe shikoni tė strukur pa asnjė zė.
Kėshtu edhe ndodhi.Tė varfėrit i thanė nė fillim tė
urės, kaloje kėtė urė, ngadalė.
I varfėri kaloi nėpėr urė, doli nė anėn e djathtė.
Ēka ke parė nė urė? E pyeti El Mahdi Abasi.
Asgjė! u pėrgjegj njeriu i varfėr.
Si ka mundėsi? e pyeti Mjeshtri.
I vafėri u pėrgjegj:Sa nisa ta kalojė urėn, e kėtė
urė e kam kaluar me mijėra herė, njė mendje mė tha: sa pėrvojė e mirė do tė
ishte sikur tė provoja ta kalojė kėtė urė me sy tė mbyllur, si asnjėherė mė
parė. Ashtu edhe veprova dhe, natyrisht, nuk kam parė asgjė nė
urė.
A ju kam thėnė- iu tha Mjeshtri njerėzve qė ishin
dėshmitarė - Ėshtė njė DRY brenda kėtij njeriu, siē ndodhet edhe brenda
shumė tė tjerėve, qė e pengon hyrjen e begatisė, sepse ky njeri VETĖ e ka
ndėrtuar pengesėn me mendimet e tija...
...dhe kėtu, nipēe, pėrfundon tregimi.
Ėshtė e ditur se mendja e njeriut ėshtė dukuri
komplekse. Nė qoftė se njeriu nuk di ta pėrdorė kėtė mendje, ose kėtė dukuri
komplekse, atėherė, me dorėn e vet, pa vetėdije, ia shkakton vetit pengesat
e begatisė, tė shėndetit, tė suksesit dhe tė lumturisė. Por, nė qoftė se
njeriu e fiton NJOHJEN, mėson qysh ndikojnė ligjet e universit nė mendjėn e
tij dhe mendja e tij nė ligjet e universit (sepse ēdo gjė ėshtė e lidhur me
ēdo gjė!) nė qoftė se njeriu di ta krijojė shtratin e mendimit tė mirė,
atėherė do tė ndodhė e kundėrta.
Kėtu ėshtė SEKRETI qė thotė: nė njeriun ėshtė dryri
qė ia mbyllė derėn tė gjitha tė mirave pėr jetė dhe e shkakton mjerimin, por
mu nė njeriun ėshtė edhe ĒELĖSI pėr hapjen e asaj dere qė mundėson hyrjen e
tė gjitha tė mirave nė jetėn e njeriut.
E ke tash tė qartė pse tė kam thėnė se njeriu e ka
dhuratė LIRINĖ e madhe: prej shėmtie deri nė shėnjtėri ose prej mjerimi
deri nė lumturi?
Mos e akuzo askėnd: ti i krijon gjendjet qė i
meriton!
Adresat
elektronike:
dautdemaku@yahoo.com
mendimipozitiv@yahoo.com
|
