Nė tregun e
individėve kanė dalė tė gjitha profesionet, mėsimet, detyrat. Punėdhėnėsi,
nėpunėsi, njeriu i profesionit tė lirė, tė gjithė ata, pėr hir tė mirėqenies
materiale, duhet tė arrijnė simpatinė e atyre qė do ti pėrdorin shėrbimet e
tyre. Karakteristika tė tilla, prejardhja, pėrkatėsia nė njė klan tė
caktuar, lidhjet dhe ndikimi, janė mjaft tė dėshirueshme dhe do tė
reklamohen, ndonėse jo aq hapur, si epėrsi themelore tė mallit tė ofruar.
Orientimi i tregut u bė mbizotėrues si strukturė e karakterit vetėm nė
epokėn moderne.
Kėtu, si nė ēdo treg mallrash, vlera e konsumit
ėshtė e pamjaftueshme pėr tė pėrcaktuar vlerėn e kėmbimit. Faktori
individ, pėr nga rėndėsia e tij, mbizotėron sipas ēmimit tė tregut, mbi
mjeshtėrinė profesionale dhe shumė mė shpesh luan njė rol vendimtar.
Megjithatė, personi mė joshės nuk mund tė kompesojė mungesėn e plotė tė
mjeshtėrisė, pėrderisa sistemi ynė ekonomik nuk do tė mund tė funksiononte
mbi njė bazė tė tillė. Ėshtė e rrallė kur mjeshtėria dhe ndershmėria nė
vetvete sigurojnė sukses.
Formula e suksesit shprehet me fjalė tė tilla,
si aftėsia pėr tė shitur veten, zotėsia pėr tė dhėnė (dhuruar) veten, proces
energjie (energjitizim), ambicie, gjallėri, agresivitet etj., tė cilat
vihen, njėlloj si edhe ēmimet, nė paketimin vetjak tė fituesve.
Karakteristika tė tilla, prejardhja, pėrkatėsia nė njė klan tė caktuar,
lidhjet dhe ndikimi, janė mjaft tė dėshirueshme dhe do tė reklamohen,
ndonėse jo aq hapur, si epėrsi themelore tė mallit tė ofruar. Pėrkatėsia nė
kėtė apo atė fe dhe respektimi i ritualeve tė saj shikohet nga shumė vetė si
njė prej kushteve tė domosdoshme tė suksesit. Ēdo profesion, ēdo sferė e
veprimtarisė ka njė sferė tė veēantė tė personalitetit (personit) qė
pėrdoret me sukses. Tregtarit, bankierit, mjeshtrit, kamarierit u paraqiten
kėrkesa tė ndryshme, megjithatė rolet qė ata kryejnė kanė dhe diēka tė
pėrbashkėt, tė gjithė ata duhet tė plotėsojnė njė kusht themelor, tė kenė
kėrkesė.
Qėndrimi i njeriut ndaj vetes nė mėnyrė tė
pashmangshme pėrcaktohet nga kėto kritere tė suksesit. Ndjenja e tij e
dinjitetit personal bazohet jo nė vlerėsimin e aftėsive tė tij dhe
pėrdorimin nė njė shoqėri tė caktuar. Ajo varet nga fakti se sa pėrdoret nga
kėrkesa nė treg apo nga mendimi i tė tjerėve rreth joshjes sė tij. Ai ka tė
bėjė me veten si mall, i destinuar tė gjejė ofertė nė kushte sa mė tė
leverdisshme, sipas njė ēmimi mė tė shtrenjtė. Sa mė i lartė tė jetė ēmimi i
propozuar, aq mė shumė theksohet vlera e tij para syve tanė. Njeriu-mall me
shpresė demostron etiketėn e tij, duke u pėrpjekur qė tė veēohet nga mallrat
e paraqitura nė tezgė, pėr tu parė dhe pėr tė qenė i vlerėsuar sipas taksės
mė tė lartė. Por nė rast se atij nuk i vete mbarė dhe e shmangin, atėherė
kur atė e blejnė tė gjithė, ai nxjerr pėrfundimin pėr mospasjen e njė vlere
tė plotė tė tij dhe tė njė mungese tė vlerės. Megjithatė, sado qė atė ta
vlerėsonin lart, dhe nga pikėpamja e virtyteve tė tij njerėzore, dhe nga
pikėpamja e dobishmėrisė sė tij, ai megjithatė njėlloj mund ta ndjej veten
njė njeri pa fat dhe tė pranojė mbi vete fajin e asaj qė ka dalė jashtė
mode.
Qė nga fėmijėria e hershme ai ėshtė mėsuar tė
pėrvetėsojė se, qė tė jesh nė modė, do tė thotė qė tė pėrdoret nga kėrkesa
dhe se ai, si tė gjithė, duhet tė kėnaqė kėrkesėn nė tregun e
personaliteteve. Por virtytet qė e mėsojnė atė, ambicia, zotėsia pėr tu
orientuar dhe pėr tiu pėrshtatur kėrkesave tė tė tjerėve, janė cilėsi tepėr
tė pėrgjithshme qė tė sigurojnė arritjen e suksesit. Njeriu i drejtohet
literaturės popullore, gazetave, kinofilmave, qė tė marrė shembuj mė
konkretė tė arritjes sė suksesit dhe qė tė gjejė shembuj mė tė bukur, mė tė
rinj tė prodhimit tė tregut, shembuj qė duhet ti imitojė.
Nuk ka asgjė pėr tu ēuditur qė, nė rrethana tė
tilla, ndjenja e dinjitetit personal tė njeriut cėnohet fort. Kushtet pėr
vetėrespektim gjenden jashtė pushtetit tė tij. Ai varet nga vlerėsimi i tė
tjerėve dhe vazhdimimisht ka nevojė pėr kėtė. Rezultat i pashmangshėm i
kėsaj janė ndenja e pazotėsisė dhe e pasigurisė. Orientimi i tregut e privon
njeriun nga individualiteti, ai bėhet i tjetėrsuar nga vetvetja.
Nė rast se vlera mė e lartė e njeriut ėshtė
suksesi, nė rast se dashuria, e vėrteta, drejtėsia, dhembshuria, mėshira,
nuk i sjellin atij asnjė dobi, ndoshta ai prapė mund ti predikojė kėto
ideale, por nuk do tė synojė drejt tyre.
|