|
Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
TRĖNDAFILE MOLLA BAJA
Hyrje
Trėndafile Molla Baja ka lindur mė 5 janar 1957 nė qytetin e Durrėsit.
Fėmijėrinė e ka kaluar nė njė familje tė madhe, tradicionale dhe tė nderuar
e tė respektuar, me njė fėmijėri tė qetė e rrethuar me dashurinė e
prindėrve, gjyshėrve dhe xhaxhait tė dashur .
Shkollėn fillore deri nė klasėn e shtatė e ka mbaruar nė
shkollėn 8- vjeēare "Hajdar Dushi" ku qe dalluar si nxėnėse me pėrparim
shumė tė mirė dhe prirje letrare. Nė vitet 69-70 krahas shkollės ka mbaruar
kursin letrar organizuar nė Pallatin e Kulturės "Aleksander Moisiu" me
profesor aktorin e madh tė qytetit tė Durrėsit njeriun e nderuar z. Milto
Profi. Klasėn e tetė e ka mbaruar nė shkollėn 8-vjeēare "Dalip Tabaku".
Ka mbaruar shkollėn e mesme "Gjergj Kastrioti" dy vitet e para
dhe dy vitet e fundit me korrespondencė.
Ėshtė martuar me ushtarakun z. Ramazan Baja, i cili ka mbuluar
sektorin e shėndetėsisė si mjek dhe shef shėndetėsie nė reparte tė ndryshme.
Prej 21 vitesh, jeton si qytetare italiane nė Novara tė Italisė. Gjatė
gjithė jetės sė saj ka shkruar proza, poezi e vargje tė ndryshme, nė episode
tė ndryshme si festa e gėzime edhe momente delikate tė jetės siē ėshtė
hidhėrimi. Gjatė gjithė jetės, qoftė fėmijėrore, rinore edhe gjatė jetės
martesore e nė vazhdim, me njerėzit ka krijuar raporte korrekte dashamirėsie
e paqėsore. Ndonjė rast konfliktual ėshtė krijuar pėr efekt se ėshtė shumė
direkte e i pėlqen e vėrteta e vetėm e vėrteta. Libra tė botuar:
1. FJALĖ ZEMRE,
2. KUR ZEMRA FLET,
3. VAZHDOJ TĖ JEM...
HERONJTE E KOSOVES THERASIN
Sa shpejtė, kanė harruar moj Kosova trime,
pse kėrkojnė prapė terrorė edhe krime,
kur historia me armė tė nxehta veproi,
dhe tokėn martire me gjak e mbuloi.
Vasha shtatėselvia dhe djemtė si delia,
pa mėshirė u torturua, nė tė errėta qelia,
sa poetė e kėngėtarė u lanė pa emėr,
i vranė i prenė, pa mėshirė nė zemėr.
Demon i vdekje, larg duart, nga Kosova zonjė,
njėherė nė zjarr e dogje, ndėrmend mos tė shkojė,
se zogjtė e tė vdekur, foshnjėn do shpėtojė.
Duan tė hyjnė me fantazma trena,
do tė thyejnė kokėn, nė tė ashprat bedena,
mbulohen me dredhi edhe me mashtrime,
ēfarė kėrkojnė nga ty moj Kosova ime.
Si ēapkėna kėrkojnė, dhėmbėt tė t'i ngulin,
duan pa mėshirė, zemrėn tė ta shkulin,
nuk arrijnė dot kapuēonėt e zinj,
qė vranė e prenė pleq, therėn dhe fėmijė.
Kush, qiellin e ndau, tokėn me gjak lau,
klithma e zėra ndihen , jashtė e brenda saj,
kujdes mos Kosovė, nga ujqėr e djaj,
mos tė derdhesh lot, tė mbytesh nė vaj.
Kėta demonė, qė vijnė vėrdallė, fortė mirė le ta dinė,
se nuk kemi vdekur, se ne jemi gjallė,
mos tė sillen rrotull, si tė velenosur,
edhe pse tė vdekur jemi bijtė e saj.
Edhe pse na vrau e na dogji shkau,
shpirti edhe zemra nuk na ėshtė fik,
ju na zhuritėt edhe na pėrzhitėt,
nė zemrėn, ju ngulėt bajonetė e thikė.
Ju lutem, larg duart, nga shqiponja jonė.
E kemi tė shtrenjtė e mbrojmė me jetėn tonė,
ndėr shekuj, do ta mbrojmė e ruajmė nė gji,
ėshtė krenaria jonė, ne e kemi nėnė, ajo na ka bijė.
Se doni respekt, fqinjėt respektoni,
gjarprin nė gji mos e shtini, lakmi mos na kini,
se do tė pendoheni, me turp do tė mbuloheni,
krenaria jonė, ėshtė flamurė kuq e zi.
NE ENDRREN SEKRETE
Jetuam tė dy, momente romantike,
jetuam tė dy, emocionet e para,
jetojmė bashkė, pasionet fantastike,
dhe mbetemi aty, si nė pėrralla.
Me majė tė kėmbėve, lehtas do tė vij,
nė ėndrrat e tua e tua sekrete, do tė hyj,
si lule, si flutur tė mė pėrkėdhelėsh ti,
dhe mbi qerpikėt e syve, ėmbėl do tė fryj.
Dhe gjumin, plot ėndrra do ta prish,
me puthje e ledhatime do tė mbuloj,
me epshin e ngrohtė tė dashurisė,
Me gjithė qenien time do tė pushoj.
Dhe me zjarrin e shpirtit, do tė thėrres,
Tė dua, kjo fjalė le tė ushtojė,
dhe kur tė mė mungosh, do tė pres,
pa ty, ekzistencė time nuk e pranoj.
Dhe ty, do tė shikoj, nė gjithėsinė e natyrės,
si njė frymėmarrje, do tė ndjej brenda meje,
tek lulet, tek gjethet ku shpėrthejnė sythet,
nė rrahjen e zemrės, nė gjak e nė deje.
PER TY DET E PER JU VALE
Pėr ty det e ju o valė,
pėr ju o valė, tė kaltra,
frymėzim seē mu ndezė,
me zjarr e me flakė tė arta.
Duke menduar pėr ju,
tek ju unė gjejė frymėzim,
mė jepni jetė e shpresė,
emocionin dhe gėzimin.
Pėr ty i bukuri det
qė je i magjishėm,
jo vetėm qė pėrcjellė e pretė,
ti, ėndrrat e poetėve i bėnė realitet.
Pėr ty, o det madhėshtorė,
pėr ty, armiratorėsh qytet,
pėr ju o dallgė me pasion dashurorėsh,
tek ty, ndihesh njė princ, njė mbretė.
Pėr ty o Durrės klasikė,
me det e me valė,
respekt pėr poetė fisnikė,
respekt, pė kompozitorė e kėngėtarė.
Respekt o qytet i dashurisė,
o det, o valsi i lumturisė,
o dallgė jeni shpirti i qetėsisė,
pėr ju do tė kėndoj, jeni simbol i krenarisė.
TOKA IME
Njė copė tokė, nė dorėn time,
sa herė vijė, tek ty e marrė,
nė tė ruaj shumė kujtime,
tokė e ėmbėl plot me barė.
Dhe me mall tė shikoj,
shpirti, digjet e pėrvėlohet,
s'ka melhelm, qė t'i mjekojė,
plagėt e marra, nuk shėrohen.
Si thesar tė mbajė nė duar,
tė jem, tek ti ma ka ėnda,
edhe duke biseduar,
na gjenė mbrėmja, na sheh hėna.
Shpesh, herė nė njė qoshe,
nis e qaj me ngashėrime,
futem, thellė nė mendime,
pė mendime,
pėr ty tokė, toka ime.
Sa poetė, pėr ty kėnduan,
dhe rapsod me ēifteli,
edhe nė gjumė, duke ėndėrruar,
thurėn vargje plotė dashuri.
Ah, ta dish, sa ndjejė dhimbje,
larg teje nė vetmi,
o, e dashura toka ime,
mė jep frymė, jetė e gjallėri.
MUZA E POETIT
Zhuzhurima e dallgėve tė detit,
cicėrima e zogjve nė pranverė,
janė si muza e kėndshme e poetit,
janė si trėndafilat me petale plot erė.
Seē mė zgjojė, sot malli i vjetėr,
prej njė ėndrre tė largėt e tė shkuar,
mblodha notat e pentagramit,
fjalėt e kėngės pėr tė shkruar.
Shpesh herė pėrlotem e mė dridhet zemra,
kur lexoj shkrimet e poetit,
me lot lajė faqet e librit,
siē lagin, dallgėt rėrėn e detit.
Zemra e poetit ėshtė zjarr,
vlon e djegė si flakė e marrė,
nga fjalė e pėrvėluar, del lot i shuar,
pėr tė njomur tokėn e tharė.
Ashtu si drita e mėngjesit,
ashtu dhe muza, shkrepė e vetėtinė,
ashtu si bryma me vellon e mėngjesit,
dritė e saj shpirtrat ndrinė.
Sa bukur, muza e poetit, i kėndoi vajzės,
biondes, sykaltėr e shtatėselvi,
apo brunes, me flokė tė derdhur,
shtojzovalles me sytė e zi.
Edhe djalit simpatikė e bukuroshė,
sa ėmbėl, poeti i kėndoi,
dhe as vajza elegante e djali i ri fisnikė,
nga forca e fjalės tij, nuk shpėtoi.
Kush guxon, mbi muzėn tuaj tė hedhė gurė,
gurėt me turp do ti mbulojnė,
dashuria, pėr muzėn tuaj ėshtė brenda meje,
ashtu siē qėndrojnė, fjala e artė, brenda tej.
|
