|
Shkriu, mė nė fund, dhe
dėbora. Uindēilli, thėllimi, iku andej nga kishte ardhur. Andej ku ėshtė
mbretėria e akujve. Dielli filloi tė pėrkėdhelė degėt gollashe tė pemėve dhe
lėndinat e mėrdhira. Ėshtė akoma shpejt qė tė ēelin gjethet, megjithėse
zogjtė kane filluar tė cicėrijnė me zėrin e pranverės.
Viktoria doli nė bashtėn
prapa shtėpisė. Meraku i saj ėshtė kėrcelli i hollė i njė trėndafili, qė
lartėsohet njė ēipirok mbi dheun e vullahės sė luleve. Ėshtė kalemi i
trėndafilit, qė e ka sjellė vetė. E mbuloi tokėn rretherrotull tij me gjethe
tė thata. Edhe atė vetė e mbuloi si njė fėmijė tė vogėl me cellofan. Ia bėri
tė tėra pėrkujdesjet pėr ta mbrojtur nga ngricat. Dimrin e parė ai e
kapėrceu. Lėshoi nė pranverėn e kaluar gjethe. Kjo ėshtė pranvera e dytė e
provės. Rrėnjėzat e holla si fije peri i ka delikate, aq tė brishta.
Parvjet Viktoria vajti nė
vendin e saj dhe e shiti shtėpinė. As gurėt e shtėpisė, as plloēat e
oborrit, as ftoin e bashtės nuk e merrte dot. Por trėndafilat ngjyra-
ngjyra, tė kuq, rozė, ēiklami, tė verdhė, tė bardhė i mori. Preu me gėrshėrė
nga dy - tre kalema tė ēdo rrėnje. I dukej sikur u priste jo bisqet, por
gishtat e tyre. Po i sakatoste. Po priste atė bukuri, qė e kishte selitur
njė jetė tė tėrė qė kur kishte vajtur nuse nė atė shtėpi. Po e priste ta
merrte me vete nė kurbet. Por a do tė zinte nė tokė tė huaj kjo bukuri e
mėkuar nga dheu i ngrohtė i vendit tė saj mesdhetar! A do tė ēelnin ato tufa
ngjyra- ngjyra, qė stolisnin atė oborr qė ditėt e para tė majit dhe gjer nė
ditėt e para tė nėntorit! Kishte pasur raste qė i zinte dėbora e papritur e
dimrit. Kaēubet e trėndafilave, tok me gonxhet qė pėrkuleshin gjer poshte
mbi plloēat e oborrit si ca gra tė rėnda, qė mezi marrin frymė nga barra e
tyre. Ajo ngihej qė me natė dhe ua shkundtte njė nga njė dėborėn dhe kupat
me treqind petale ngrinin pėrsėri kokėn e tyre kaēurele duke pritur diellin
t'i pėrkėdhelte.
Dhe ja, me gėrshėren e
vjetėr i krasiti ato bisqe, qė kishin brenda nė kėrcellin palcor dhe nėn
lėkurėn e hollė lėngun e asaj bukurie, qė do tė mėkonte burbuqet e ardhshme,
burbuqet e kujtimeve tė jetės sė njeritu, tė jetės qė ishte prerė si kėto
bisqe dhe ishte mbjellė nė dhe' tė huaj...
Viktoria i pati mbėshtjellė
me kujdes ato kalema me lecka tė lagura dhe i pati futur nė qeska plastmasi
pėrpara se tė nisej pėr tė marrė aeroplanin. Me tė arritur nė Kanada, pa
hapur mirė bagazhet me dhuratat pėr fėmijėt, nxori tė parėt ata kalema. Tė
nesėrmen qė me natė, puna e parė qė bėri, ishte mbjellja e tyre nė bashtėn
prapa shtėpisė.
I biri e qojti punė tė kotė
dhe tė dėshtuar mbjelljen e tyre nė kėtė vend me dimėr polar. Viktorisė nuk
i kishte ardhur mirė. Por i biri kishte pasur tė drejtė. Tė gjithė kalemat u
mpinė, u rėgjuan dhe u thanė, nuk u zunė. Vetėm njė ka mbetur gjallė. Ėshtė
i kuqi, i verdhi, i bardhi apo ēiklamia, s'ka rėndėsi. Mjafton qė ky bisk
duroi, lėshoi rrėnjė nė tokė tė huaj.
Viktorisė iu qesh me njė
mendim, qė i erdhi papritur. Siē e kishte zakon.
- Mė paske ngjarė mua, - i
foli ajo biskut tė hollė, pa e fshehur mburrjen pėr vete dhe pėr tė.
Shkriftoi me lopatkėn e
vogėl metalike dheun duke e mbushur rreth e rrotull biskun. Pastroi ca
barėra tė thara dhe rrėnjėza pėrbri tij, qė t'ia bėnte mė tė lehtė
pranverore. Thirri mbesėn dhe i premtoi e mallėngjyer.
- Kur tė vesh nuse, do tė tė
jap njė buqetė me gonxhet e kėtij trėndafili.
Viktoria i kishte folur aq
shumė mbesės dhe ishte e bindur se kjo do tė zgjidhte njė shok qė ta
pėlqente dhe gjyshja.
Mbesa buzėqeshi dhe nuk desh
tė diskutonte me tė gjyshen. Nuk desh ta ngacmonte pėr atė qė nuk kishte
filluar tė mendonte akoma.
- Dhe, kur tė mė martoni
mua, - vazhdoi Viktoria mendimin e saj, duke buzėqeshur e trishtuar. - Tė mė
mbjellėsh njė bisk nga ky trėndafil mbi varr qė tė mė duket sikur fle nė
oborrin tim me plloēa.
E mbesa e pushtoi pėr supesh
trupin e imtė tė gjyshes dhe e puthi me dhembshuri nė thinjėt e saj tė
bardha, mbi tė cilat nuk kishte pėr tė shkrirė kurrė dėbora e dimrit tė
gjatė kanadez.
|
