|
Bacė Hysenin e kemi patur komshi, kur banonim nė Petovėn e re ( kėshtu quhej
se jo vetėm qe i ri si fshat, por dhe se banohej vetėm nga jabanxhinj), se
qemė ngjitur si mbi shpinė tė fshatit tė madh, banuar nga vendas, qė dhe ky
fshat quhej PETOVĖ dhe pėr t'u dalluar nga njėri-tjetri, quhej PETOVA e
vjetėr.
Petova e re qe fshati im. Aty mė ka rėnė koka. Kam kaluar fėmijėrinė dhe kam
jetuar aty deri nė vitin 1959, kur u zhvendosėm familjarisht nja 4 km afėr
FIERIT, nė MBROSTAR-URA. Shkova nga shkova, por nga kėmbėt deri tek koka
mbeta: p e t o v a r a k. Kam punuar mėsues nė kėtė fshat gati pėr 25-vjet
me radhė dhe, me tė drejtė, them nė njė nga shkrimet e mia: -Shtėpitė e
PETOVĖS dhe, po mbeta qorr, i gjej me tahmin. Ēdo shtėpi atje mė priste dhe
mė pret me derė hapur dhe kam mall pėr fshatin dhe gjithė bashkėfshatarėt e
mi.
* * *
Petova e re kish gjithsej 33 shtėpi (ndryshe nga Petova e vjetėr me mbi 100
e ca shtėpi) dhe qe fshati mė heterogjen qė kam njohur, kish skraparlinj,
kosovarė, shqiptarė nga TREVAT SHQIPTARE tė MALIT tė ZI, boshnjakė dhe ēamė.
Bacė Hyseni qe i moshuar (gati sa im atė) ndaj i thėrrisja Bacė. Qe nga
fshatrat shqiptare tė Malit tė zi. Jetonte vetėm me tė shoqen, nėnė FATIMEN
dhe fare vonė e mora vesh, se ky ēift ruante njė sekret: BACĖ HYSENI, njė
besimtar i thekur mysliman (ēdo tė xhuma(tė premte) ai e mbante frymėn nė
xhami, se kėtė ditė falen myslimanėt), nė rini tė tij paska qenė i flakės.
Kish rėnė nė sevda me njė malazeze me emrin MARIA dhe sevdanė e realizoi,
duke e rrėmbyer MARIEN e bukur dhe, kur sosi nė PETOVĖN e re, ku ngriti
shtėpi tė re, MARIA qe konvertuar nė myslimane dhe quhej FATIME apo FATIMA
siē thirrej nė fshat. FATIMJA apo nėnė FATIMJA qe grua e zonja aq, sa pak
apo fare pak, dallonte nga njė burrė. Qėlloi atė kohė (aty fillim viteve
'50-tė) qė Hysenin e morėn ushtar rezervist dy mujor. Dukej qe kohė tė
mbjellash dhe FATIMJA, njėsoj si burrat, mbreu qetė dhe jo vetėm e plugoi
arėn, por e mbolli njėsoj sikur aty tė ishte vet HYSENI. Ku ish parė kund nė
fshat qė njė grua tė plugonte tokėn dhe FATMIJA u "rrittė" para syve tanė.
Sado qė nė vitin 1959, familjarisht u larguam nga PETOVA, ne me tė gjithė
ata qė banonin nė PETOVĖ tė re, mbetėm miq. Kėtė miqėsi, mė shumė se kushdo
nga pjesėtarėt e familjes, e mbaja unė. Kthyer mėsues nė fshat dhe, nė kėtė
kohė pėr tė cilėn flet tregimi im (nė vitet '70-tė shekullit tjetėr), vajza
e vetme e HYSENIT dhe FATIMES, qe nxėnėsja ime nė klasėn e tetė, kėshtu qė
xhėku dukesha shpesh tek BACĖ HYSENI.
Mė prisnin qė tė dy (si BACA dhe FATIMJA e mirė) me krahėt hapur dhe, ngaqė
timat e kish mik, shpesh "villnim" kundėr partisė dhe Enverit. BACA Enverin
nuk e donte,s e i mori tokėn dhe kėrkonte qė BACA tė hynte nė kooperativė,
por BACA tokėn e dorėzoi dhe nė kooperativė nuk u fut asnjė ditė. Jo vetėm
kaq, Enveri i mbylli xhaminė dhe BACA shante dhe stėrshante duke gulēuar dhe
njė ditė, gati buzėplasur, mė tha: -Kaq hajn sa aj (nėnkupto: Enveri), nuk
ka qenė as tartari. Tartari, me ardh, -shfryu, -s'ka me e arritė ēetė!
Qeshte tėrė mllef dhe si sot feks para syve tė mi njė dhėmb prej floriri
midis dhėmbėve tė tjerė. Shpesh herė ka hapur barkun para meje dhe, kėtė
radhė, pėr ēudi, e gjeta duke i rėnė kavallit. I vetmi qė i binte kavallit,
njė fyell gati njė pėllėmbė. Tek e gjeta duke i rėnė kavallit mbi qerren qė
e ruante dhe e grastonte me merak, me siguri, mendova, do ketė njė gėzim. Sa
mė pa, ndaloi. Hapi ata krahėt aq miqėsorė (eh, sa mė mungojnė ata krahė aq
tė ngrohtė!) dhe mė pushtoi me mall.
* * *
Kam ardh nė kohė tė mirė, BACĖ,- fola unė.
-Po qe besa, si me tė thanė.
Po ja, BACĖ, po i bije kavallit dhe pa tjetėr ke njė gėzim.
-Jo, mor jaran, por kavallit isha tuj ranė, se due me nxjerr trishtimin prej
shpirtit.
Dhe unė pėr tė qenė mė afėr trishtimit tė tij, pyeta:- BACĖ, a mundem me e
nda bashkė atė tė keqe qė tė ka gjetė?
-Jo, jaran, nuk mundesh.
-Bacė, po unė jam djali i HAZIZIT dhe nuk tė ndahem pa e marrė vesh.
-Jaran,-tha BACA, jam i trishtue, se mora vesh qė sot mė ka vdekė
"hasmi!!!".
Tani qe radha ime qė tė befasohesha dhe i them:-Por ky ėshtė gėzim, mor BACĖ
e jo trishtim.
Pėr ty po e pėr mue, jo. Dhe ma digjo kėtė fjalėn teme se kurrė nuk do tė
dalė keq.
Secili i gjallė, -tha Baca,- e ka ndonjė qė ia do tė ligėn. Njeriu i mirė tė
ligėn (apo njeriun qė e ka kundėrshtar), e mposht apo e mund me punėn e vetė
tė mirė. I ligu, nė ēdo ēap tė jetės, asht tuj tė pėrgjue dhe don me tė pa
keq e mė keq. Ja, BACA yt, erdhi prej sė largu dhe, ndėrsa "hasmi" donte me
mė pa pa shtėpi e katandi, unė, sė pari, e hapa bunarin (pusin) dhe, kur
hasa nė ujė, vendosa edhe ngrita shtėpinė. I bleva nja dy kie (qe), ti mban
mend mirė si ishin, si dy "pashallarė me tuje" dhe kierre tė re dhe "hasmi"
qė pėrgjonte gati po i plaste buza. Me kėto dy duar dhe tė FATIMĖS e
qendisėm njė bahēe qė nuk e kish kushi as nė PETOVĖ tė vjetėr dhe as nė
PETOVĖ tė re. Arėn prei 35 dynymėsh e thura sa askushi veē meje e zogjėve
fluturues mund tė hynin nė tė. Bėja bereqet me hangėr 10 vetė. Tė gjitha
kėto i bėja, si ēdo njeri i mirė dhe "hasmit" ia "shihja buzėn qė po i plas"
dhe qeshė mirė e mos mė mirė.
Tatari (nėnkupto, Enveri) ma mori tokėn; m'i mori kietė (ata "pashallarėt me
tuje") dhe tash "hasmi" mend shqyhet gazit se po mė sheh tė dobėt e disi
skėrmitet, por unė nuk dorėzohna. A tė kujtohet, kur mė gjete duke e
garsatue kierren (qerren) dhe mė the: -Bacė, por ty qetė t'i hangri "ujku",
ēfarė don me kierren? Por doja me i thanė "hasmit", ani qė nuk e kam tokėn;
ani qė nuk i kam kietė, por kam besimin tek ZOTI se njė ditė, ka me u kthe
"pllaka" dhe ti, "hasmi" im mos u gėzo kot. Se unė, jaran, due me rrojtė sa
tė kem "hasėm" se, po vdiq "hasmi", me kė do luftoj unė?
* * *
BACĖ HYSENI nuk u fut asnjė ditė nė kooperartivė dhe ndėrroi jetė, para
"tatarit", por mė shumė, siē duket u trishtua, kur i vdiq "hasmi".
Unė tregimin e sjell, pikėrisht, tani kur bėhet fushatė nga liderėt e
partive. Kėta kundėrshtarin e shpallin "armik" dhe, po tė nxėnė nga
shembulli i BACĖ HYSENIT, duhet ta mundin vetėm me punė. E keqja ėshtė se
disa prej "liderėve" i kanė bėrė "marshalla punės" tėrė jetės dhe
pretendojnė tė ulen shesh nė karriken e pushtetit.
* * *
Nė vend tė epilogut pėr kėtė tregim, po sjell njė poezi timen pėr kėtė
fushatė:
"LUFTA" E PARTIVE
Lufta e partive ėshtė si njė lodėr
NJė lodėr e ashpėr qė nuk mbaron kurrė
Liderėt e partive ta sjellin mendjen rrotull
Secili prej tyre, betohet pėr "popullin", "Atdheun" dhe pėr "flamur".
Liderėt e partive janė si xhambazėt
Qė mallin kallp ta shesin pėr flori
Atdheun dhe popullin e tallin
Ē'po luajnė "arushė", me ty, SHQIPĖRI!
Shkojnė e ankohen nė EVROPĖ e gjithandej
Nuk lėnė pa u ankuar deri nė AMERIKĖ
Sikur gjak shqiptari nuk kanė nė dejė
Tė tillė, tė paudhėve, mu nė kokė njė pikė
Sikur nuk i shohim, pasqyra ėshtė pėrpara
Kush ka fytyrė dhe kush ka surrat
Kujtojnė se na ngopin me pallavra.
Unė e di mirė votėn time kujt t'ia jap.
Tiranė, 5 prill 2021
|
