Sot, gadishulli qė mbetet mes detit Marmara, Grykės sė
Ēanakkales dhe Korfuzit - Edremit, njė kohė njihej si qyteti i Trojės. Troja
ishte njė qytet i gjallė i kulturės dhe qėndėr e mbretėrisė nė mijėvjeēarin
e dytė dhe tė tretė p.e.s. Nė shekullin e 13-tė p.e.s, u pėrhap njė zjarr i
madh i cili thonė se ėshtė shkaku i fillimit tė luftės sė Trojės.
Legjenda thotė se, qyteti Troja, 3200 vjet mė
parė ishte nėn drejtimin e mbretit Priamos. Qytetarėt ishin njerėz tė lumtur
dhe trima. Por perėndive iu dukė e tepėrt kjo lumturi dhe vendosėn t'jua
prishnin.
Njė ditė e shoqja e mbretit Priamos, pa njė
ėndėrr tė keqe, ku nga barku i saj po i dilte zjarr dhe nga ai zjarr Troja
po digjej e tėra. Mbreti i cili i besonte shumė kėtyre porosive, thirri njė
fallxhor qė t'ia shpjegojė ėndrrėn. Sipas fallxhorit, mbretėresha ishte
shtatzėne dhe fėmija qė do lindte duhej vrarė sepse do ti hapte shumė
probleme qytetit. Pasi lindi fėmija, mbreti atė ia dha njė qytetari me
urdhrin pėr ta vrarė. Por trojani shpirtmirė nuk mundi ta vriste dhe e la nė
pyllė, me mendimin qė foshnja do vdiste. Por foshnjėn e gjeti njė bari dhe
ai e rriti. Ky fėmijė u quajt Parisi, njeriu qė do t'i hap shumė probleme nė
tė ardhmen Trojės.
|
Nė atė kohė nė malin Olimp, ku jetonin
perėnditė, perėndesha Eris, kishte vendosur tė hamirej ngase nuk e kishin
ftuar nė dasmė. Ajo mori njė mollė tė artė dhe nė tė shkruajti: "mė tė
bukurės", dhe pastaj e hodhi nė mes tė sallonit tė dasmės ku tė gjithė u
hodhėn pėr ta kapur atė kokėrr molle. Mė nė fund, kjo mollė mbeti nė duart e
tre perėndeshave; Herės, Afroditės dhe Athenes, tė cilat shkuan te Zeusi pėr
ta ndarė, por ai u tha qė nuk merrte vesh nga kėto punė dhe ju kėshilloi tė
shkonin nė malin Ida, sepse atje ndodhet njė princ i Trojės me emrin Paris,
dhe ai do tė pėrcaktonte se kuj duhet t'i takoj molla. Tė tre perėndeshat
largohen nė drejtim tė Malit Ida, ku nė tė njėjtėn kohė Parisi po kulloste
delet pa ditur asgjė. Hera i afrohet Parisit dhe i shpjegon ngjarjen, ia jep
mollėn qė t'ia jepte mė tė bukurės por kjo nuk ishte punė e lehte. Tė tre
perėndeshat i propozuan gjėra tė ndryshme Parisit. Hera i ofroi qė ta bėj
mbret mė tė fortė tė Evropės dhe Azisė nėse do t'ia jepte asaj mollėn.
Athena i propozoi ta bėnte mbret mė tė zgjuar nė botė si dhe tė fitonte nė
luftėn me Greqinė. Afrodita i propozoi femrėn mė tė bukur nė botė. Parisi
pasi qė ishte bari i thjeshtė, nuk deshi mbretėri e zgjuarsi, prandaj pranoi
ofertėn e Afroditės - pėr njė femėr tė bukur. Mollėn e artė ia dha Afroditės.
Athena dhe Hera, tė pikėlluara, vendosėn ta shkatėrrojnė Trojė. Afrodita pėr
tė mbajtur fjalėn, e nisi Parisin pėr nė Greqi, pasi femra mė e bukur nė atė
kohė ishte mbretėresha Helena, gruaja e mbretit Menelaos. Mbreti e priti
shumė mirė Parisin dhe i tha tė qėndronte sa tė dėshironte nė sarajet e tij,
pasi qė vet u nis pėr nė luftė duke e lėnė atė vetėm me tė shoqen, pa
dyshuar nė besnikėrinė e tij. Nė kėtė rast Parisi e rrėmben Helenėn dhe e
sjell nė Trojė. Kur mbreti Menelaos kthehet nė shtėpi dhe nuk e gjen tė
gruan e vet, e kupton gabimin qė kishte bėrė dhe i shpallė luftė Trojės. Nė
kohėn kur u martua mbreti Menelaos, tė gjithė mbretėrit e botės ishin betuar
se, po t'i ndodhte gjė Helenės do merrnin pjesė nė luftė pėr tė dhe tė
gjithė kaluan detėrat pėr ta mbajtur fjalėn. Mbreti Odiseu i cili ishte
shumė i zgjuar dhe hileqar, nuk donte tė lente shtėpinė dhe u bė si i
ēmendur, kur e lajmėruan pėr luftė. Por lajmėtari qė e dinte kėtė gjė ia
mori tė birin peng dhe e hodhi nė pus. Odiseu menjėherė kėrceu dhe e shpėtoi
tė birin, ashtu qė u zbulua se nuk ishte i ēmendur dhe u detyrua edhe ai tė
marrė pjesė nė luftė. Lufta zgjati 10 vjet, dhe vdiqėn shumė njerėz nė tė.
Vajzat rrėmbeheshin nga luftėtarėt. Mbreti Priamos, sė bashku me tė
moshuarit e tjerė tė Trojės, e ndiqnin luftėn nga kulla. Mė nė fund, Parisi
pėrballet me Menelaosin. Ata mirren vesh tė bėjnė dyluftim, dhe kush fiton
do ta merr Helenen, ndėrsa lufta do tė mbaronte. Gjatė dyluftimit, Afrodita
e ndihmon Parisin tė arratiset dhe Menelaosi i inatosur fillon ta kėrkojė nė
gjithė Trojėn. Parisi u shpall i mundur dhe Trojanet vendosėn ta japin
Helenėn. Por perėndeshat Hera dhe Athena nuk ishin tė kėnaqura me kėtė dhe
donin qė Troja tė shkatėrrohej e tėra. Ato e plagosin Menalaosin, ēka dhe u
bė shkak tė fillonte lufta pėrsėri dhe tė vdisnin me qindra njerėz, gjė qė e
inatosi perėndinė Zeusin dhe vendosi tė ndihmojė Trojėn.
|
Afrodita |
Atėherė ēdo gjė ndryshoi dhe trojanėt filluan tė
fitonin luftėn. Ndėrkohė djali i Akilit e vret Parisin, por kjo nuk ishte
humbje pėr Trojėn ngase e kishte vrarė shkaktarin e gjitha luftėrave.
Ndėrkohė Troja po u mbronte mirė dhe qėndronte akoma e fortė. Atėherė Odiseu
hileqar vendosi tė bėnte njė kalė prej druri, i cili brenda do ishte boshe
dhe do e mbushnin me ushtarė. Kjo do tė ishte rruga mė e mirė pėr tė hyrė
dhe pushtuar Trojėn. Ata nisėn pėrpara njė ushtar i cili do t'i bind
trojanėt qė tė fusnin kalin gjigant tė drunjtė nė qytet. Njė mėngjes tė
qetė, Trojanėt shohin tė habitur njė kalė tė madh prej druri nė hyrje tė
qytetit. Kapin ushtarin grek dhe ja sjellin mbretit pėr tė dhėnė sqarim. Ai
nuk ishte ushtar i thjeshtė por njė aktor i talentuar dhe duke qarė filloi
tė tregonte sikur ishte arratisur nga grekėt se i urrente ata, kurse pėr
kalin e drunjtė tha se ėshtė i shenjtė dhe ėshtė bėrė pėr perėndinė Athena.
Kėtė storie e besuan tė gjithė pėrveē priftit, i cili u tha qė ta digjnin
kalin, po askush nuk e besoi.
Trojanėt e vendosen kalin nė mes tė qytetit duke menduar se lufta mbaroi por
njė natė kur tė gjithė flinin, Odiseu dhe ushtarėt e tij dolėn nga kali ku
ishin fshehur dhe vranė ushtarėt trojanė, dogjėn kampet, i vunė zjarrin
gjithė Trojės dhe qytetarėt qė dolėn nė mbrojtje tė qytetit tė gjithė i
kaluan nė shpatė. Djali i Akilit vrau edhe mbretin Priamos, tė shoqėn e tij
dhe vajzėn. Helena atė natė iu kthye Meneleosit i cili e prite me gėzim dhe
u nisėn drejt Greqisė duke lėnė prapa rrėnojat e njė qyteti tė djegur...
Troja ėshtė njė qytet ku prej mijėra vjetėsh
kanė jetuar shtatė kultura tė ndryshme. Thesaret e mbretit Priamos ndodhen
nė muze nė Moskė. Kali i Trojės i cili ėshtė njė pėrfaqėsues i historisė
ndodhet nė kėmbė dhe pret vizitorė tė ndryshėm, ai tashmė shėrben vetėm pėr
fotografi.
|