Njė ditė, murgu urtak u ftua te mbreti, nė
vizitė. Duke zbritur nga karroca solemne e mbretit, me tė cilėn e kishin
sjell murgun nė oborrin mbretėror, ai pa u pėrshėndetur e pyeti mbretin:
Lartmadhėri, mė keni kėrkuar mua apo murgun?
- Kam kėrkuar murgun, pse? - iu zgjua kureshtja
mbretit.
- Mirė, pra, ju do ta keni murgun. Por mė parė,
mė tregoni ju lutem, ėshtė apo s'ėshtė KARROCĖ kjo qė sheh?
Mbreti e lėvizi kokėn nė shenjė pohimi, ndėrsa
kureshtja pėr pyetjet e murgut sa vinte e shtohej.- Tash, urdhėroji
shėrbėtorėt t'i largojnė kuajt. Ai e bėri kėtė dhe kuajt sakaq u larguan
mėnjanė.
- Tash le t'i ēmontojnė dhe rrotat dhe le t'i
lėnė kėtu, afėr kuajve. Po kėshtu murgu urdhėroi qė e tėrė karroca tė
ēmontohet nė pjesėt madje edhe mė tė imta, pėrderisa nė njė moment, nuk
mbeti vetėm njė grumbull veglash dhe asgjė mė shumė.
- A s'mė thua lartmadhėri, ku ėshtė karroca
tani, me tė cilėn mė sollėn shėrbėtorėt tu, dhe pėr tė cilėn pohoje me
kėmbėngulje se ekziston?! E deshe murgun, por ja qė tashmė ai nuk ekziston.
Ėshtė tretur posi kjo karrocė, madje para syve tu. Secili prej nesh
ekzistojmė, jemi. Vetėm Egoja ėshtė ajo qė kurrė nuk ka ekzistuar dhe as qė
ekziston nė tė vėrtetė. Ajo vetėm shtirret se ėshtė, e pastaj tretet,
humbet...
E vėrteta mbetet gjithmonė sublime, gjithmonė e
freskėt, sepse ajo ėshtė e pėrjetshme. Ne duhet tė vrapojmė drejt saj. Egoja
ėshtė vetėm njė pengesė drejt realizimit tė pėrvojės mbi tė vėrtetėn.
- E si mund ta gjej tė Vėrtetėn? Si mund ta
realizoj atė? - pyeti mbreti. - Fare lehtė - iu pėrgjigj murgu - Eja pas
meje. Tash do vemi te kroi pėr ta mbushur govatėn me ujė. Detyrė e ke qė tė
mos pyet as tė mos flasėsh asgjė, sepse, po fole, do mbetesh pa e shijuar tė
Vėrtetėn. Do mbetesh pa pėrgjigje.
- Mirė -tha mbreti, i ngazėllyer se kėtė "kusht"
do ta kapėrdijė lehtė, "tė shkojmė deri te kroi, ta mbushim govatėn me ujė
dhe tė kthehemi, pa asnjė fjalė, u morr vesh! Po kjo qenka fare e lehtė..."
mendoi me vete. Dhe morėn udhė. Kur mbėrrin te kroi murgu nxori dy govata:
njėra mė e vogėl, me tė cilėn e merrte ujin dhe e derdhte nė tjetrėn, mė tė
madhe, e cila lypsej mbushur. Mirėpo, ēdo gjė do tė dukej normale sikur edhe
govata e madhe tė kishte fund, siē kishte edhe e vogla. Kėshtu qė, uji sipas
rrjedhjes sė lirė derdhej pa pra nė tokė. Murgut kjo fare nuk ia tėrhiqte
vėmendjen, andaj vazhdonte duke derdhur ujė nė govatėn pa fund, pėrderisa
mbretit nuk iu durua, ndaj bėrtiti me sa zė kishte: Po, mos je verbuar, o i
marrė! Nuk sheh se ē'je duke bėrė?
- Mjaft. Dole nga loja. Humbe. S'ka mė pyetje.
Tash mė le tė qetė. Kjo nuk ėshtė punė pėr ty. Mirupafshim - murgu merr
govatat dhe kthehet nga ka ardhur. - Po, po. Do t'lė tė qetė. Jam duke
shkuar, ngase s'kam asnjė arsye mė tė rri me ty. Unė po shkoj por e kam njė
kėshillė tė vogėl pėr ty: mund tė luash edhe dyqind vjet tė plota me ato
govata, por ama t'i mbushėsh kurrėn e kurrės jo!
- Unė jam i koncentruar vetėm nė sipėrfaqe - ia
ktheu murgu - kur sipėrfaqja ėshtė nė rregull, kthehem menjėherė nė shtėpi.
Tė mendosh pėr fundin ėshtė marrėzi.
Mbreti kthehet nė oborrin e vet, por assesi tė
qetėsohet. Madje asnjė ēikė gjumė s'ka futur nė sy. "E ka pasur tė mė
provojė se a mund tė hesht edhe atėherė, kur thjeshtė, ėshtė e pamundur ta
mbash gojėn mbyllur...", mendonte mbreti. Tė nesėrmen, me lindje tė diellit,
shkon te murgu: - Mė fal, tė lutem. Ėshtė faji im. Ėshtė dashur tė hesht.
Por, mė trego, tė lutem, ku qėndron fshehtėsia?
- Pasi e ke kuptuar gabimin, tash do tė tregoj.
Ajo govatė, s'ėshtė gjė tjetėr, veq shkalla e parė e mendjes sė njeriut. Ti
e mbush, e mbush, e mbush... por asgjė nuk ndodh. Asgjė! Si do qė tė jetė,
asnjėri nuk mendon pėr fundin. Secilin e brengos vetėm sipėrfaqja.
Ti vazhdon tė mbushesh prestigj, respekt, pasuri
e gjėra tė ndryshme, por tė gjitha ato i pėrkasin vetėm sipėrfaqes. Dhe ēdo
ditė, egoja jote do tė kėrkojė diēka tė re, diēka qė ty do tė kushtojė me
dhembje, mundime e vuajtje. Ajo s'di tė kėnaqet kurrė. Kjo govatė ty tė
nxori nga loja, por kurrė s'do tė mund ta nxjerrė njeriun i cili nė ēdo
moment ndjen se mendja e tij s'ėshtė asgjė tjetėr pėrpos njė kazan i pafund.
Kush do ta kuptojė kėtė, s'do ta ketė vėshtirė tė arrijė deri te e Vėrteta,
ta ketė pėrvojėn e sė Vėrtetės. Sepse, e tėrė rruga drejt pėrsosmėrisė dhe
vetėnjohjes ėshtė prej "UNĖ JAM" deri nė "UNĖ S'JAM". Vetėm nėse ke kuptuar
se Ti Je, atėherė do tė hapen dyert pėr tė kuptuar se TI S'JE!
Mbreti, pėr disa ēaste e harroi veten. Sigurisht
ishte tretur diku nė labirintet e thella tė mendjes sė pafund. Vetėm fjalėt
e fundit tė murgut "TI S'JE", sikur e kėndellėn ca. Menjėherė u mbathi
kėmbėve dhe hipi nė karrocė, e cila e kishte pritur tėrė kohėn
|