NĖ VEND TĖ PARATHĖNIES
Njerėzimi dita-ditės
zhvillohet me hov shumė tė madh, dhe gjithēka sillet rreth parasė, biznesit,
politikės dhe dominimit. Nė njėfarė mėnyre, i tėrė njerėzimi udhėhiqet dhe
dirigjohet nga sistemi i globalizmit. Sistemi i tillė i pėrgjigjet
zhvillimit tė sotėm. Kjo ėshtė ēėshtje shoqėroro-politike globale, e jo
individuale. Gjithēka qė nuk i pėrgjigjet sistemit global, nuk i kushtohet
rėndėsi, pėrkundrazi shoqėria mbetet indiferente.
Ēdo njeri qė dėshiron tė jetė i
shėndoshė dhe i vetėdijshėm pėr jetėn e vet, atėherė le tė provojė qė tė
lirohet nga shprehitė e dėmshme, sidomos nga shprehia e tė ushqyerit me
ushqime artificiale dhe helmuese, nga shprehia e tė ushqyerit me ushqim tė
tepruar dhe tė panevojshėm.
Industritė e kanė pėr
detyrė tė prodhojnė pėr tė shitur, biznesmenėt interesohen qė tė pasurohen,
pra kėto janė interesimet e tyre. Por mė e rėndėsishmja ėshtė qė secili nga
ne tė jemi pėr veten tė kujdesshėm se ēka hamė e ēka pimė, a janė ushqimet,
qė hamė, artificiale apo biologjike.
Ēfarė mė shtyri qė ta
shkruaj kėtė libėr pėr dietėn optimale? Gati u bėnė dy vjet qė rregullisht,
ēdo muaj, bėj kontroll mjekėsor tek mjeku i shtėpisė pėr shėndetin tim, si
dhe ēdo muaj jam nė konsultim me eksperten e ushqimit dhe tė dietės moderne.
Analizat mjekėsore dhe kėshillat e ekspertes ma kanė tėrhequr vėrejtjen se
gjendja ime shėndetėsore ka filluar tė keqėsohet. Vėrejtja kishte tė bėnte
me peshėn e tepėrt, me diabetin, me yndyrėn nė gjak, me tensionin, me
mushkėritė dhe me zemrėn. Paralelisht kėshillohesha nga mjeku i shtėpisė dhe
nga kėshilltarja pėr ēėshtje tė ushqimit, por, pėr fat tė keq, si shumė tė
tjerėve, edhe mua kėta mjekė nuk mė ndihmonin; mė dukej se gjendja ime veē
sa shkonte e pėrkeqėsohej. Analiza dhe kontrolle mjekėsore kam pasur
shpeshherė edhe para shumė vitesh, por ishte e kotė.
Ka mbi njė vit qė i
lexoj e i studioj librat e dr. Wolfgang Luz, dr. Jan Kwasniefski e tė disa
tė tjerėve. Kėta mjekė janė shkencėtarė tė zellshėm nė kėtė fushė, kanė
studiuar e eksperimentuar dhe kanė bėrė mijėra e mijėra analiza shumė tė
suksesshme pėr ushqimin e njerėzimit. Kėta dy shkencėtarė qė i pėrmenda
punojnė nė kėtė drejtim shkencor qe mbi 50 vjet, dhe sė bashku me disa
shkencėtarė amerikanė e anglezė, janė tė parėt qė i kanė bėrė hapat e parė
nė shpjegimin e ushqimit optimal qe afro 100 vjet.
Konsideroj qė ishte fati
i mirė pėr mua qė mu dha rasti ti lexoj e ti studioj tė dhėnat mbi dietėn
dhe ushqimin optimal. Sot unė e ndjej veten shumė mirė me shėndet. Ka qe njė
vit jam shumė mė i fuqishėm, shumė mė vital. Edhe pse i kam 50 vjet, mė
duket vetja se i kam 20: kam shumė kondicion, nuk po mė bien gripat, fle
shumė mirė, pesha dita-ditės po mė normalizohet, dhe po mė duket vetja mė i
qetė... Analizat mjekėsore i kam shumė tė mira. Ushqimit optimal ēdo herė e
mė mirė jam duke iu pėrshtatur dhe duke e respektuar.
Kam nderin dhe kėnaqėsinė qė
pėrvojėn time dhe informacionet qė mu dha rasti ti njoh, tjua bart edhe
juve, lexues tė nderuar.
Autori
|