Bartja e infeksionit ndodhė pėrmes pikave tė pėshtymės ose
sekreteve qė shpėrndan i infektuari gjatė kollitjeve apo teshtitjeve por
edhe gjatė tė folurit nė hapėsirėn e afėrt rreth tij. Edhe pikat
mikroskopikisht tė vogla janė tė mjaftueshme pėr njė kontaminim dhe
infeksion. Pėr ketė arsye edhe preferohet qė tė infektuarit, apo tė
dyshuarit pėr infeksion, tė bartin maske mbrojtėse pėr tė ruajtur tė tjerėt
nga infeksioni.
Ėshtė me rendėsi tė pėrmendet se virusi i gripit
edhe jashtė trupit tė njeriut mund tė mbijetoj njė kohe tė caktuar, dhe nė
ketė mėnyre njė infeksion ėshtė i mundshėm edhe me prekje (si p.sh.
shtrėngim duarsh gjatė pėrshėndetjes me tė sėmurin i cili mė herėt mund tė
ketė kontaminuar duart me kollitje apo teshtitje) apo prekje tė objekteve tė
kontaminuara nga i sėmuri (si p.sh. dorezės se derės apo objekteve pėrreth
qė mund ti ketė kontaminuar i sėmuri me kollitje apo teshtitje etj.) dhe
pas tė tilla kontakteve, ėshtė mirė para se tė prekni fytyrėn ose mukozat
tuaja me duar, si dezinfektoni apo pastroni duart.
Pėr tė infektuarin, propozohet izolimi pėr tė
ruajtur tė tjerėt nga infeksioni, kurse edhe pas kalimit tė simptomave tė
gripit dhe etheve, preferohet sė paku edhe 24 orė shmangia e kontaktit me tė
tjerėt, ndėrsa ėshtė me rendėsi tė theksoj se nė ekspertizat te tė
infektuarit nė disa raste edhe 8 ditė pas kalimit tė simptomatikes sė
gripit, te i sėmuri janė gjetur virus tė gjalle, pra edhe 8 ditė pas
shėrimit nė disa raste ekziston mundėsia e infektimit tė personave
pėrreth.
Gjatė gripit organizmi i tė sėmurit krijon
imunitet ndaj gripit, krijon nė gjak antitrupa ndaj gripit, por meqė viruset
kanė aftėsi pėr mutacione dhe ndryshojnė, ekziston edhe pas shėrimit
mundėsia pėr njė ri-infeksion nga njė virus i ndryshuar, pėr kėtė arsye edhe
nga ata qė kanė kaluar gripin, kėrkohet respektimi i masave tė domosdoshme
higjienike mbrojtėse njėsoj si ata qė ende sjanė sėmure.
Shenjat (simptomat) e tė sėmurit nga gripi i
derrave janė: shfaqja e menjėhershme e etheve-temperaturės sė ngritur,
kollitja, teshtitja, shkumja e hundeve nganjėherė edhe e lotėve, barkėqitja
dhe vjelljet (jo gjithherė), skuqja e syve ose pezmatimet e konjuktivave,
plogėshtia, dhembjet e fytit si dhe edhe humbja e oreksit (apetitit) pėr tė
ngrenė.
Diēka edhe pėr vaksinimin kundėr gripit tė derrave
Ka shumė thashetheme dhe dilema pėr apo kundėr vaksinimit.
Vaksinimi s`ėshtė i obliguar dhe secili vet mund tė vendose se a donė tė
vaksinohet a jo.
Duhet ti keni parasysh disa pika nėse vendosni
tė vaksinoheni:
-Vaksinimi kundėr gripit sju ofron siguri tė
100% se s`do tė infektoheni nė tė ardhmen nga gripi, nė baze tė pėrvojės
siguria pas vaksinimit mezi arrin njė pėrqindje 50-60 %;
-Duhen tė vaksinoheni 2 here nėse doni tė keni
njė siguri me tė madhe sepse tek pas vaksinimit tė dytė keni njė shanse mė
tė madhe pėr tė pas njė imunitet me tė madh;
-Tek pas afėr tre javėsh vaksinimi tregon
efikasitetin e vet dhe trupi juaj krijon njė imunitet tė kėnaqshėm pėr
mbrojtje nga gripi i derrave, d.m.th. trupit tuaj i duhen tre jave pas
vaksinimit pėr tė krijuar imunitetin e duhur;
-Edhe pas atyre qė pėrmenda me lart, pra edhe
pas dy vaksinimeve, keni njė imunitet deri nė njėfarė mase, por sjeni 100%
tė siguruar se s`do tė infektoheni sepse siē pėrmenda me lart viruset kanė
aftėsi tė ndryshojnė (mutacione) dhe nga viruset e ndryshuar mund tė
infektoheni serish edhe pse jeni vaksinuar.
Unė personalisht, edhe pse si mjek jam
vazhdimisht i rrezikuar nga njė infeksion pasi qė jam nė kontakt me tė
infektuar qė vijnė nė trajtim, pėr shkak tė arsyeve qė pėrmenda me lart
s`jam vaksinuar dhe se kam ndėrmend tė vaksinohem. Megjithatė unė tė tjerėve
ua preferoj vaksinimin. Ju mbetet vet tė vendosni se a doni tė vaksinoheni a
jo.
Dhe nė fund po mundohem shkurtimisht tė pėrmend
disa nga efektet e padėshiruara (efektet anėsore tė vaksinės) qė mund tė
paraqiten tek tė vaksinuarit:
-Personat qė vuajnė prej alergjive tė ndryshme
para se tė vendosin pėr vaksinim duhet tė konsultohen me mjekun e shtėpisė
para se tė vendosin tė vaksinohen pėr tė shmangur reaksionet e
padėshirueshme.
-Te ata qė janė vaksinuar, shenjat e alergjisė
shfaqen pas vaksinimit dhe nė rast tė shenjave si kruarje e menjėhershme e
lėkurės nė njė pjesė apo nė tėrė trupin, ndjenja e ngushtimit tė rrugėve tė
frymėmarrjes apo ajtjes se fytit dhe rrėnjės se gjuhės apo edhe frymėzenies,
duhet urgjentisht menjėherė tė paraqitet te mjeku. Edhe njė herė e them se
para vaksinimit pėr ti shmangur kėto reaksione tė padėshirueshme bisedoni
me mjekun tuaj.
-Veēanėrisht kujdes kėrkohet para se tė vendoset
vaksinimi nga gratė shtatzėna apo nga ato me foshnje qė ende ushqehen me
qumėshtin e nėnės si dhe ato qė nė muajt e pare pas vaksinimit kanė
planifikuar tė kenė fėmije, pėr arsye se edhe pse sjanė tė studiuara
komplikacionet eventuale, mund tė llogaritet nė dėmtim tė fėmijės se
porsalindur ose ende tė palindur.
-Te tė vaksinuarit pas vaksinimit nganjėherė mund tė shfaqen
efekte tė padėshiruara si p.sh.: lodhje, plogėshti, dhembje, skuqje ose
ajtje nė vendin e vaksinimit, kokėdhembje, djersitje, kurse shumė rrallė nė
1 nė 10 000 raste mund tė pasojnė sidomos te fėmijėt edhe dėmtime tė
veshkave, dėmtime dhe pezmatime tė nervave nė rastet e rėnda edhe
ērregullime serioze deri nė forma paralize.
Dhe pėr FUND si kėshillė shoqėrore, kisha
dėshiruar qė kjo shkrese e imja tė mos lėndoj dėshirėn tuaj pėr tu
vaksinuar. Prapė e them se unė ua preferoj vaksinimin, sepse njė i vaksinuar
ka mė pak mundėsi tė sėmuret nga gripi i derrave sesa njė i pavaksinuar, por
siē thash ėshtė mirė qė para vendimit tuaj tė bisedoni me mjekun tuaj ose tė
respektoni pikat qė pėrmenda me lart.
|