PARATHĖNIE
Me poetin
Mehmet Rrema jam takuarme vargjet e tija poetike nėpėrmjet rrjeteve
sociale, por edhe nė shtypin e shkruar. Duke lexuar vargjet e poezive tė
cilat i ngjajnė luleve tė malit, ato na pėrcjellin atė aromė poleni dhe
freskinė e mesazheve deri nė skutat e shpirtit tonė si lexues e dashamirės
tė poezisė. Vetė poeti ėshtė varg i shkruar, nė radhė tė parė brenda qenies
sė tij, pastaj ashtu si njė lum qė merr me vete gjithēka qė nuk kursen as
gurė, ashtu edhe poeti Mehmet Rrema vjen e derdh Lumin shpirtėror
bashkė me kristalet e fjalės poetike nė vėllimin e titulluar Valixhet e
shpresave. Ky vėllim pėrfshin nė gjithė brendinė e tij 72 poezi.Larmija e
tematikave ėshtė e shumėllojshme. Ajo ka kolori tema duke filluar qė nga
shpresat e gėzimeve, dashurinė, dhimbjen e tragjiken, personazheve tė
pėrveēėm njerėzor, botės sė lirė qė na rrethon, e mbi tė gjitha poeti Lutet
nė ZOT!
Universi i
poezive tė poetit Mehmet Rrema, na bėn qė tė fluturojmė bashkė me ėndrrat
tona drejtė hapsirės sė qiellit blu, sepse lirizmi e metaforat e shprehura
prej tij nė vargjet e poezive, kanė forcėn e shpresave dritėdhėnse, tė cilat
i shqyejnė rrugėt e valixheve tė kohės shtrigė qė ne jetojmė. Ky mesash
duket qartė, lexuesi e gjen qysh nė fillim tė titullit tė kėtij libri
poetik. E si rrjedhojė i kėsaj ai gjen farėn shpirtėrore duke i thėnė jetės:
Tė Dua! Poetėt vijnė rreth botės qė na rrethon si gurė meteorikė, tė cilėt
shpalosin fjalėn e skalitur plot ndjenjė e dashuri nė vėllimet poetike, pėr
ti dhėnė liri e shpresė shoqėrisė njerėzore. Fjala tė jep dritė e jetė, por
edhe tė vret. Poeti di ta shpreh bukur me gjetjen metaforike edhe me anėn e
vargjeve tė shkruara prej tij duke treguar rrugėn e shpresave tė jetės.
Tharmi i pjalmit poetik tė shkruar nga Mehmet Rrema frymon i thjesht, ai bėn
thirrje sublime tėrė shoqėrisė njerėzore pėr tė mbjellė farėn e mirėsisė sė
Jetės! Pa kėtė ska zhvillim e pėrparim shoqėria jonė.
Ne u
ndalėm nė disa prej poezive tė kėtij vėllimi pėr tė kapur esencėn e tyre
edukuese e mesazhet qė pėrcjellin pėr te lexuesi ynė i poezisė. Poeti
Mehmet, ka ditur tė pėrzgjedh tematikat dhe me ndjenjėn e dashurisė e tė
shpresės i ngjitet majės sė malit, e aty takohet me yjet duke shtruar
tapetin e shpresave tė tė nesėrmes. Nė poezinė me titull Meditim
metaforat e krahasimet janė si njė pjesė e atij gjerdani tė art ku rrinė
shtruar rrezet e diellit mbi det duke pėrkėdhelur valėt e mėndafsha, ato
lozin me pulėbardhat, ėndrrat e shpresave fluturojnė nė breg ku dėshirat i
Flenė tė qeta nė fshatin e lindjes sė tij. Kujtimet janė pjesė e asaj
jete qė Takohen edhe me gurėt simbolik tė shkruar me epitafet e tė
afėrmve atje nė varre,i pėrkėdhel nė qetėsi si njė fėmi. Dhe ja si shprehet
me vargje aq domethėnse e drithėruese plot mall e dhimbje , por e me
dashuri:
mbi varre tė prindėrve tė mi.
Atje
desha sonte tė pushoj
ta
mbėshtes kokėn nė qetėsi,
dhe
ata do tė mė pėrkėdhelin
prapė si atėherė,
kur
isha fėmijė..
Te poezia
Trenat,vargu vjen i thjesht, ka lirizėm nė ndėrtimin e saj,por e
ndėrthurur me atė ndjenjė tė brendshme qė bėn thirrje se si duhet tė eci
para tėrė shoqėria e njerėzit drejt ardhmėrisė e pėrparimit social nė gjithė
fushat e jetės.Poeti nuk i shmanget dot lėvizjeve akrobatike qė bėn shoqėria
nė planin socialekonomik e politik.Duhet patur shumė kujdes , - thotė poeti
Mehmet Rrema, sepse shpejtėsia tė ēon edhe nė rrugėn e gabuar e mundesh tė
bjesh nė humnerė, pra treni kėrkon mashinist tė aftė e tė dijė ku ta
stacionojė atė tren tė zhvillimit socialekonomik e shoqėror pėr tė kapur
pranverėn e jetės. Ja si e shpreh nė vargje:
Trenat le tė jenė tė shpejtė
dhe
njerėzit po ashtu,
por
kurrė nė jetė,
tė
mos ecin kuturu!
Poetėt
janė tė ndjeshėm ndaj fenomeneve shoqėrore. Si tė tillė ata smunden dot tė
rrinė larg , por me guxim e mendje tė mprehtė luftojmė me forcėn e tyre tė
mendimit e tė fjalės tė shprehur me anėn e vargut poetik. Ai shqetėsohet e
ndjen dhimbje deri nė palcėn e kockės, sepse kohėt Moderne sjellin edhe
plagė shoqėrore tek njerėzit, si rrjedhojė ato duhen luftuar me ēdo mjetė,
deri e me forcėn e fuqishme tė fjalės, siē ėshtė e magjishmja fjala e
poezisė. Duke i hedhur njė vėshtrim lexushmėrie poezsė me titullin Dhimbje
pėr njė vajzė nė rrugė, poeti Mehmet Rrema shpalos hapur uraganin e
dhimbjes e tė urrejtjes ndaj kėtij fenomeni shoqėror social botėror. Ai nuk
mund tė heshti, por merr penėn e hedh nė letėr vargun jetdhėnės e qė godet
kėtė fenomen e plagė tė shoqėrisė njerėzore. Ai bėn thirrje mbarė shoqėror
pėr tė shėruar plagėn e kėsaj drithėrime qė vajzat gjenden tė mashtruara e
shesin trupin e tyre pėr pesė kacidhe te tutorėt mashtrues tė kohės gjoja
moderne, por nė fakt ėshtė mashtrim i hapur e skllavėres qė shkatėrron
jetė njerėzish....
Durrės, Gusht 2018
Poezi nga libri i autorit Mehmet Rrema "Valixhet
e shpresave"
PYETNI PĖR MUA
Nėse do tė tė pyesni pėr mua;
kush kam qenė e nga kam ardh
pyesni, por
jo pėr hallet e mia,
sepse,
ato askujt sdua tja fal.
Kam lindur duke qarė
ashtu edhe mund tė vdes,
Por nė gjunjė nuk bie,
edhe sikur kėmbėt ti pres.
DO TĖ MĖ GJENI
Nė se njė ditė do tė mė kėrkoni
do tė mė gjeni atje, nė mal;
duke thithur aromėn e pishave,
luleborėn duke e bėrė kurorė,
duke pirė ujin e ftohtė tė krojeve
nė hijen e ahut,
nė prehrin e erės,
nė ėndrrėn e vjetėr
atje do tė mė shikoni.
Nė se njė ditė do tė mė kėrkoni,
dhe sdo tė mė gjeni;
pyesni pėr mua ariun,
mysafir tek ai do tė jem;
tė mirė miq do tė thoni!
Nė se njė ditė do tė mė lypni
e sdo tė mė gjeni;
mos qani o njerėz
i lumtur do tė kem vdekur
bashkė me ėndrrėn e vjetėr
Nė tokėn e etėrve,
Dhe pėr kėtė gėzohuni!
TĖ FALEM O PERĖNDI
Tė falem o Perėndi
qė mė dhe sy,
tė shikoj lindjen e diellit
e perėndimin e hėnės,
blerimin e fushės
e shkrirjen e dėborės,
buzėqeshjen e fėmijės
e dritėn e xixėllonjės.
Tė falem o Perėndi!
Tė lutem o Perėndi
mos mė lejo tė shikoj
se si vriten njerėzit,
se si fshatra e qytete
po zhduken
nga luftėra, tėrmetet, uria.
Tė lutem o Perėndi!
Mbyllmi sytė
tė mos shikoj asnjė tragjedi.
MEDITIM
Dielli kokėn ulur ka mbi det,
rrezja pėrkėdhel tė mėndafshtat valė.
Si pulėbardhė e harruar nė breg rri,
Vėshtrimin kam tretur atje larg,
Ku disku i diellit del ngadalė.
Do tė desha tė isha zgalem,
detin ta kaloja fluturim.
Tė ndalesha nė tjetrin breg
rrezet ti shikoja sa bukur bien.
Kam dėshirė tė jem nė fshat,
atje ku mė thonė gjithė mirėsi,
hajde, vėlla sonte pėr darkė,
ta kthejmė njė gotė raki.
Tė shikoj lindjen e diellit
qė ėmbėl zbret nga mali
si vello mbi flokėt e vajzės,
nė kalin e nusėrisė,
dhe ec pėrkrah djalit.
Ta pres mbrėmjen,
nė fshat tė vijė
dhe freskun e purpurt lėshon
aty,
mbi varre tė prindėrve tė mi.
Atje desha sonte tė pushoj
ta mbėshtes kokėn nė qetėsi,
dhe ata do tė mė pėrkėdhelin
prapė si atėherė,
kur isha fėmijė.
NE DHE ZOTI
Kur bie shi
rėndohet trafiku.
shoferėt shpalosin fjalorin e rrugės.
Shajnė njėri tjetrin,
rrugėn,
shiun,
shtetin,
shajnė edhe Zotin.
Zoti hesht!
Dėgjon dhe hesht.
Vetėm nganjėherė
psherėtin i dėshpėruar.
Dėgjon dhe hesht,
a thua njė ditė do tė hipi
mbi majėn e Olimpit
e do tė bėrtasė me tėrė forcėn:
pėrse tė krijova o i mjeri njeri?!
|