|
Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
VANGJUSH THOMA ZIKO
Hyrje
Vangjush Thoma Ziko ka lindur nė qytetin e Korēės nė vitin 1931, ku kreu dhe
arsimin e tij tė mesėm. Arsimin e lartė pėr letėrsi e bėri pranė Institutit
tė Letėrsisė M. Gorki nė Moskė. Punoi si mėsues i letėrsisė pranė
gjimnazit Raqi Qirinxhi dhe si pedagog i letėrsisė dhe i gjuhės ruse nė
Universitetin Fan Noli nė Korēė.
Shkruan poezi, dramė dhe pėrkthen nga gjuha ruse. Vėllimin e
parė me poezi dhe dramėn e parė i botoi nė vitin 1959. Ėshtė kryesisht njė
poet lirik. Poezia e tij dallohet pėr lirizmin meditativ me ngjyrime
filozofike. Drama e tij ka natyrė psikologjike. Ai i ėshtė pėrkushtuar
gjithashtu pėrkthimit tė poezisė lirike ruse.
Ka botuar pėrmbledhje tė veēanta tė poezive tė A.S. Pushkinit,
S. Eseninit, E. Eftushenkos si dhe Antologjinė e Lirikės Ruse (katėr
vėllime), ku ka pėrfshirė rreth pesėqind poezi tė mė shumė se treqind
poetėve rusė qė nga fillimi i shekullit tė tetėmbėdhjete gjer nė fund tė
shekullit tė njėzetė. Ėshtė autor i njė sėrė studimesh, esesh dhe skicash
letrare si dhe bashkautor tekstesh tė letėrsisė.
Ka marrė pjesė aktive nė jetėn kulturore dhe letrare tė rrethit
tė Korēės dhe nė ndihmė tė talenteve tė reja dhe ka qenė aktivizuar nė
botimin e disa revistave periodike kulturore.
Poet, dramaturg, pėrkthyes.
Diplomuar pėr letėrsi nė Institutin e Letėrsisė Gorki.
Ka punuar pedagog i letėrsisė dhe i gjuhės ruse nė arsimin e
mesėm dhe atė tė lartė nė qytetin e Korēės.
I ėshtė dhėnė Urdhėri "Naim Frasheri"i klasit tė parė dhe
"Kurora e Krijimtarisė 2006" nga Klubi Letrar "Bota e Re" pėr krijimtarinė e
tij letrare.
Qė prej shtatorit tė vitit 2004 jeton nė Kanada pranė fėmijėve
tė tij.
ZHGĖNJIMI
U zhgėnjeva kur mėsova
se s' kisha lindur nga sqetull' e nėnės,
as mė kishte sjellė peshqesh
njė lejlek nė djep,
u zhgėnjeva kur shoku mė goditi
me grusht nė fytyrė,
(i thashė tė mos gėnjente),
u rrita
tė tjera zhgėnjime erdhėn,
pyeta zotin pse ligėsia shpėrblehet
dhe mirėsia pėrbuzet
(zoti heshti),
zura veshėt nga politikanėt
dhe premtimet e tyre,
shkela kontinente tė tjera,
ėndrra m' u davarit
me gazin e turbinės supersonike,
u pėrzie me retė dhe rrufetė e fshehura
nė kllėfėt e tyre tė bardhė,
tė vėrtetėn mėsova:
sundues i fatit tim
ėshtė shejtani me parzmore tė artė
dhe grifėn e argjendtė vjedhur ajnshtajnit,
zhgėnjyer endem globit,
as pika e lotit s' mė shpėton,
as grimas' e ndėrkryer,
regėtin nė pėllėmbėn time
shpres' e klonuar me kurorė yjesh.
ERDHI MBRĖMJA
Erdhi mbrėmja e lodhur
siē vjen nė emigrim,
puna ėshtė punė si kudo nė botė
dhe djersa kundėrmuese
sado qė t'i bėsh me deodorant sqetullat,
flak rrobat dhe futesh nė dush,
kthjellohesh,
merr letrat,
tė parėt hap billat tė shikosh
sa tė kanė kafshuar,
debati me gruan do vazhdojė dhe nė krevat,
fėmijėt nuk pyesin, porositin online
lojėrat e tyre, ty tė dhemb koka ēdo mbrėmje,
doktori thotė ėshtė migrenė,
ti qesh me diagnozėn, merr makinėn e barit
bashkė me lėndinėn e kopshtit kosit
limerin e ėndrrave tė tua tė vyshkura,
njė lule e ēelur mes barit
(si lulet e egra tė malit)
tė ngjan me njė ajmali.
BUSULLA E LEJLEKĖVE
Kėtu larg, aq shumė larg
sa edhe krahėt e pulėbardhave do lodheshin
dhe s'do kalonin dot atlantikun,
mendimet venė e vijnė si lejlekėt dhe
valėt e skajpit,
fytyra tė dashura mė shohin
dhe i shoh,
zogj tė harruar mė kėndojnė,
gjembat e mallit ēelin nė vargun tim,
pasqyra e pluhurosur e shtėpisė
mė thotė: ke ndryshuar, bir,
i them: argjendi yt ėshtė gėrvishtur,
(mė vjen keq ta shqetėsoj),
shpresa ime u bė valium
qė s'e ve dot nė gjumė mallin,
albumi ka filluar tė zverdhet nga shfletimi
si gishtat qė thithin cigaren gjersa digjen,
emigrimi nuk ėshtė mutacion i darvinit
as majmun e as kameleon,
ndėrron ngjyrėn e pasaportės,
gėrshetin e adn-sė jo,
as busullėn e mendimeve.
busullėn gjenetike tė lejlekėve
fshehur nėn pendėt e thinjura.
KUMBULLAT E VERDHA
E piva gllėnjkėn e fundit tė rakisė,
kumbullat e verdha m'u fanitėn,
kazani i rakisė dhe
gjaku i tyre shtrydhur
mbi prushin e vatrės,
ēelėn lule tė bukurat kumbulla,
kokrra topolake lidhėn,
dielli i pagėzoi me zjarrin e tij
ta pimė e djegim shpirtin
me ėndrra tė ndezura,
ditėlindje dhe dasma tė urojmė,
mėrzinė ta mbytim nė tė,
tė ndjellim nga larg fėmijėrinė
tė na pėrcjellė jetėn qė po ik,
siē ikėm e i lamė kumbullat t' u pikojnė
nė pėllėmbėt e barit lotėt qelibar,
kopsat sedefta tė xhamadanit
kėputur nga gjinjtė e virgjėr,
nipi im lindur nė emigrim
s'ka pėr t' i shijuar ato bukuri,
tė tjera bukuri moderne e tundojnė
qė mua ma shtojnė trishtimin,
gardhet po kalben, avllitė e fshatit ranė,
kumbullat e verdha
lidhin mė kot kokrra tė arta.
HARPA E MERIDIANĖVE
Paskam lindur tė shtegtoj
me dy pasaporta nė xhep,
njėra e kuqe, tjetra blu,
dy barkushe tė zemrės
qė s'ndahet mė dysh,
jam mėrgimtar i kurrėmėrguar dhe
emigrant nga vatra pėrjetėzbuar,
absurd ėshtė ky elipsi
i stinėve tė jetės sime,
dielli i mallit
as perėndon e as lind nė horizont,
kujtimet vyshken,
ėndrrat s'arrijnė tė piqen,
kam veshur lėkurėn e ariut tė bardhė,
i bie harpės sė meridianėve tė globit
lidhur pas boshtit polar
me putėr tė mėrdhirė i bie,
vetėm njėri dridhet,
vetėm njė meridian
pėr mua trishton.
PASDITE E LODHUR KORRIKU
U tėrhoq vapa e ditės dhe
i la panjat tė marrin frymė,
nėn kurorėt e tyre poshtė ballkonit
uturijnė makinat
qė kthehen mbėshtjellė me vapėn
dhe djersėn e tharė pas xhamave,
gėzojnė njerėzit dushin
qė i pret tė shpėlajnė djersėn e kripur
dhe gjumin qė u premton
t' ua ėmbėlsojė ėndrrat e lodhura
dhe t'u pėrtėrijė muskuj dhe tru
pėr njė ēek mė shumė ditėn e nesėrme,
panjat thithin gazin e tyre karbonik
dhe u dhurojnė falas oksigjenin
duke ėndėrruar pėr mė shumė klorofil
ditėn e nesėrme,
televizori njofton se dhe vapa e politikės ra,
poezinė ma mbėshtjell reja e praruar
nga rrezet e diellit
qė po shkon edhe ai tė flerė i lodhur
duke ndjekur elipsin e globit tonė tė trazuar
TROJAT BIEN VETĖ
Pleqtė e menēur trojanė
kur panė Helenėn e bukur,
nuk e gjykuan,
i dhanė tė drejtė Paridit
qė e kish rrėmbyer.
U thinj rinia jonė
tok me dashuritė epike,
nipėrit dhe mbesat na pėrkėdhelin thinjėt
dhe trishtohen me hirin qė na ka pėrhitur,
Trojat tash bien vetė
pa kalė druri dhe dyluftime heronjsh,
ēiftet moderne
dėgjojnė legjendėn e trojės dhe
ēmendurinė e paridit
qė i vu flakėn qytetit dhe
qeshin me vargjet e homerit
e pleqtė e menēur trojanė,
Homeri i verbėr
me trishtim fisnik sheh
si rrėnohen trojat plastike
tė girl-friend-es dashuri.
|
