|
Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
VASILIKA BABO
Hyrje
Ka
lindur nė Korēė nė vitin 1949 dhe ka mbaruar shkollėn e mesme, Shkollėn e
Bashkuar tė Oficereve me detyrėn e shefes sė financės. Ka kryer kėtė detyrė
nė brigada kėmbėsorie - artilerie pėr njė periudhe 25 vjeēare. Mė vonė, mbas
lirimit ushtarak, vazhdon jetėn nė emigracion nė Greqi, bashke me burrin
Robert Topi, dhe ai me detyrė, mė grade kolonel dhe shef shtabi divizioni.
Ka tre fėmije: vajzėn nė Shqipėri dhe dy djem nė emigrim - nė
Greqi dhe Amerikė.
Ka provuar tė shkruaj mė parė dhe ka postuar nė fb, por libri i
saj i parė ėshtė libri me poezi "Pėrqafim nga yjet", redaktues shkrimtari
Vullnet Mato dhe botuar nė shtėpinė botuese "Male".
ELEGJI PER SHQIPTARIN
Shqiptaret sot shajnė vete shqiptaret
dhe thonė se janė njerėz qė shiten e blihen,
ligėsinė e smirėn prej vetes 'e ndajnė,
po,ėshtė e vėrtet se sot priten e vriten,
Por njė cilėsi e mire ata i dallon lehte,
se ēdo gjė qe thuhet, ėshtė me se e vėrtet
janė robėr pune pėr tė nxjerrė bukėn e gojės
dhe leket prej dheut duan t'i nxjerrin vete,
Atje ku unė e quaj ferrin e mėrgimit,
fytyrėn ēdo shqiptari ja njeh menjėherė,
zemra i pėlcet e prej syve lot trishtimi,
trupin ka plagosur e shpirtin helm e vrer.
Thonė,qeni shkopin, s'ia ka ngrėnė kurrė
dhe nuk ka pune qe nuk ha me dhembe,
dita e punės pėr tė ėshtė njėzetekatėr orė
dhe dyzetetetė orė shqiptari ėshtė nė kėmbė.
Ta dini, sa luftė bėn me vetveten
kur zvarre kėrkon punė derė mė derė,
pėr fėmijėt e tij edhe lypsar behet,
atje dhe shpirtin ėshtė gati qė ta lėrė.
Ah, ē'plagė tė dhimbshme mban trupi i tij,
mbytur prej mallit qė e mban pėrvėluar,
atje tej ,ne ferrin e mundimshėm tė mėrgimit.
thike e thelle mbetet,njė vragė e pashėruar,
Duhet te kesh gjak shqiptari e burrėrinė e tij,
qe mbi shpatulla e tua te mbash kėtė peshė
tė ruhesh,tė flasėsh me frike gjuhen tende
shpirtin dhe ėndrrat nė heshtje ti lesh.
Sa zgjedhe e rende i ka rene mbi koke,
ėshtė si njė copė dru, nė ēdo vend tė huaj,
kurrė si kanė qėndruar kėmbėt pėrmbi tokė,
sa e ka ndjerė nė shpirt atė fjalėn ''vuaj,''.
C'mallkim i rėnd vallė atė e ka zėnė,
tė mos shohė me sy njė jetė Shqipėrinė
tek i huaji gjithmonė i gjunjėzuar,
brenda shpirtit tė tij tė mos ndjejė lirinė.
As mos e shani dhe as mos e gjykoni,
se po aq shpejt ai ndėrron dhe fenė,
se zemrėn e ka gur e shpirtin plumbplagosur,
qė nuk e gėzoi kurrė si duhet mėmėdheun.
Do vije koha dhe vete jeta do tu mallkoje,
mallkimi i nenave ,ofshama e tyre do tu zėre,
se ndalte dritėn e bardhe tė syrit prej tyre,
zemrėn ua plagoset e ua nxite sterrė.
Sa me pare nderin vendosni pėr shqiptaret ,
boll me atė pangopėsi lakmitare qe vret,
ndėrroni mėrgimin me kolltukėt tuaj,
ku stampa e kuletės ėshtė fjala ''vjedh''.
Merrni e mblidhni gjithė lotėt e shqiptareve ,
e lume drite bėjini pėr Shqipėrinė,
nderin kėtij kombi ēojani sa me lart,
tua fshini lotin mbi bekimin e lumturinė
REALITET I HIDHUR
Sot humben gjurmėt e normave njerėzore,
nen hije te injorancės dhe te padijes,
liria me e shfrenuar sot pasqyron ,
shėmtinė ne mode e nė ēdo shije...
Vėrtet diktature jo, por as kontroll,
pse kaq padrejtėsi nė ēdo skaj jete,
kush di sot ku fshihet dhe qėndron,
kuptimi me i sakte i ēdo tė vėrtet?!
Teknologjinė na solli jeta moderne,
programe ,emisione ,ikona plot larmi,
performanca,regjizura,plot filma fėmijėsh,
por dhe plot intriga ,vrasje,krime ,pabesi,
Sa mungese kontrolli ne drejtim ekranesh,
po e njėjta ndodh ''zonave te lira''
shfaqje negative, orar dhe pa orar,
fėmija e sheh jetėn ne te mira e te liga.
Adoleshenca kudo ne klube nate,
deri te fėmijėt katėrmbedhjetė vjeēar,
hazdisur banakeve, mes pijesh alkoolike ,
.Duken ne gjendje kome spitaleve zvarre.
Shihni gjoja bukurinė e femrės sot,
c'forme merr me lėvizje shtazarake,
s'njeh pėrēmimin ne veshje e lyerje banale
as pėrbuzje nė plotėsim dėshirash maniake,
Prej makuterisė e pangopėsisė,me fantazi te dehur ,
prodhohen vetėm filma me kufoma nė varr,
edhe fėmijėt sot vrasės i kanė bėrė,
dhe bukurinė e ėndrrės ua veshin me llahtari.
Sa pėrgėnjeshtrime e trillime historie,
ligėsi dhe urrejtje nė ēdo emision,
transformime e shtrembėrime faktesh,
personazhet e vėrtet ,askush si beson.
Sa shkelje normash dhe thyerje traditash,
pse ne pėr veten jemi kaq mizore,
me mire idetė e Kuranit dhe te Biblės,
Nė ekran s'do kish fyerje e do ishim pak hyjnore.
Pa kontroll tė fortė e pa zbatim ne ligje ,
pa ruajtur normat themelore te jetės,
s'mund tė njohėsh kurrė realitetin,
formėn dhe emrin e sė vėrtetės.
Nuk shkatėrrohen traditat dhe vlerat e njė kombi,
as mohohet historia me thėnie pa taban,
pa kulture e histori ,s'ka komb te rrije ne kėmbė,
ēdo pseudodemokraci te lindur ujkonjat do ta hane.
PRANVERA KORCARE
Fryn njė fllad i ėmbėl prej malit te Moravės,
c'po na vjen stolisur pranvera e bekuar,
fustani i fėshfėrit mbi kristal dėbore,
diellin pėrshėndetka sot nė tė aguar.
Cicėrimat e zogjve ndihen ne dritare,
ėmbėlsuar flladi krahėt u ledhaton,
sythat me burbuqe prekin buzėt e tua,
pyeta luleshqerrėn 'me do apo smė do'.
Kristale bore treten nen kėtė ngrohtėsi,
njė ujėvare e bukur derdh ujė te kulluar,
ndritin e shkėlqejnė kalldrėmet e Korēės,
nenat vunė pėrparėsen nė magje pėr tė gatuar.
Nen ballkon dėgjova me te ėmblėn kitare,
bilbili me tund kokėn, zėrin ka lėshuar,
lulet mbi saksi me sy njėra- tjetrės,
me te bukuren serenate ma ka kushtuar.
Me jep dorėn tende, o era trėndeline,
me fresko me fllad ,mbi zjarr te kaloj,
ziliqar ,i ēmendur, dimri del jashtė dere,
u tret, u shkri i teri djersa pike i pikoi.
Vezullojnė yjet,buzėqesh hėna e bukur,
nen vello te argjendte nata rri vėshtron.
Do pi njė gote raki,nen tingujt e kitarės,
te dua pranvere e bukur, pse bėn sikur s'kupton.
Mikpritje korēare, dore argjendi e nėnės,
mbi picetė qėndisur verore dhe kulaē,
Meze ka nxjerre pėrpara prej fundit te podrumit,
byrek e pete lakrori tė shijshėm pjek ne saē.
Petale trėndafili mbi molle thuren kurore,
petale lule kumbulla vellon ka qėndisur,
dhurate te florinjte nxjerr gjyshja prej sėndyqit,
nuse me te bukur Korēa s'ka stolisur.
NUSERIA E BLERTE
Si vllastare u rriten ne mrekullitė shqiptare,
E shtojzovalle zbriten nga ēdo ane.
Fustan nusėrie veshėn uniformen e blerte,
Dhe vello te bardhe, fishekun me gjerdane.
E besėn se bashku lidhen trimėreshat
Se vallen e dasmės ne rreshta do kėrcenin.
Dasmore do ishin kuadratet e rreshtave
Si stoli, qafore e rripin do mbėrthenin.
Nuk kish dekolte ne fustanet e tyre
dhe as elegance mbi takat e larta.
Rininė me dashuri per popullin kushtuar,
E kyēen brenda tyre ne zemrat e arta.
Ne te blertat kostume zgjodhėn krenarinė
Plot hijeshi me dashurinė e popullit mbuluar,
Mitralozin e pushkėt rrėmbenin mbi transhe
Si vėllezėrit e tyre, ne alarme rrinin zgjuar.
Dhėndėr gjeten ne rreshtat ushtarake,
Atje ku kėnga ushtonte me pushkėn ne krah,
Trimėreshat zgjodhėn bijtė mė tė mirė tė nėnave,
Bashke ne jete ecėn me te njėjtin hap ushtarak.
Sdėgjova kėngė tė thuren pėr kėto nuse,
Se pėr nuset kėndohet vetėm nen fustan te bardhe.
Dėgjova vetėm kėngėn me lahutėn shqiptare te maleve,
Qe u kėndonte trimėreshave tė kohės sė lashtė.
Nuk do te harrohen kurrė trimėreshat shtojzovalle,
Ndonėse pėr to kėngė su thuren e su kėnduan,
Nenat mbi fustane derdhen lot kur si panė nuse,
Se rininė e fustanin me lot nėnash atdheut ia dhuruan.
PRANE FLAKEVE NE OXHAK
Pranė oxhakut dua te ngrohem,
flaket e zjarrit shoh e menduar
jam me e lire, s'jam si me pare,
por hallet e jetės s'kanė tė mbaruar.
Thėngjij tė ndezur shoh aty pranė,
shtizat e ēorapit prej dore s'i lėshoj,
thėngjill me i nxehtė ėshtė zemra ime,
kujtimet ndjekin radhėn, unė syēkat numėroj.
Qėndrojnė brenda meje si njė ėndėrr e heshtur,
Ndonjėherė treten porsi flaket ne oxhak,
shume here me presin si njė shpate e zhveshur,
pastaj zhduken e treten porsi valėt pak nga pak.
Plage shume e rende ėshtė,o bij mėrgimi,
Plage qe nuk mbyllet akoma dhe sot,
Migjeni i kėndoi nė atė kohė mjerimit,
Sot mjerimin do e shkruante me lot.
Ne zemrat e fėmijėve shoh sot mjerimin,
Kur me kokėn ulur ecin ngadalė
Te lodhur,te heshtur,e me sy te perėnduar,
Kane kohe mėditjen e tyre pa marre.
Bij te nėnės, ju lodhi kjo jete,
Vite te tera po lini ne mėrgim,
dertet u derdhen mbi rininė tuaj,
Sytė e zemra juaj mbushur trishtim.
Nuk i shpėtoni dot syrit te nėnės,
aty brenda jush unė e shoh gjithmonė,
se zemra dridhet kur nuk hyn tek ju,
ftohet e shuhet si kandil neper ere...
Punoja gjithė ditėn dhe pėr ju mendoja
thosha janė mire kur ishit ne Shqipėri
po s'ka te krahasuar malli I atėhershėm,
me dhimbjen thėrresė qe kam tani...
Puna juaj bir ėshtė thikė nė zemėr
pėr ēdo nene qė prźt kėshtu si unė.
por pa u marre shpirtin ne dhe te huaj,
asnjeri o bij, nuk u merr ne pune!...
Derdhni djersen ne vend te huaj
atje ku bota ju duket parajse,
asnjė nuk ta derdh lume paranė,
pa tė futur thikėn deri nė palcė.
Unė, o bij, jam fajtore pėr mėrgimin ,
unė ju tėrhoqa kėtu si shume tė tjerė,
ēelėsin e rrugės se fatit ju tregova,
unė me dorėn time ju hapa kėtė dere.
Me falni o bij se ndoshta gabova,
por nena mendon gjithmonė pėr mirė,
doja nga plumbat e zinj t'u shpėtoja,
kur shihja trupa fėmijėsh te ngrire.
Ata nuk dinin ku qėllonin, o bij,
e plage varresh pėr nenat u bene,
Prandaj, bijtė e mi ju mora me vete,
po me mire dheu mua te me kish ngrėnė.
Ju jeni tashme ,pothuajse ,vendas te huaj,
po mjeshtėritė dhe zanatet qe ushtroni tani,
po t'i kishit fituar dikur ne atdheun tuaj,
prej djersės suaj do kish ēelur Nena Shqipėri.
Prandaj thėngjilli i zemrės s'do me shuhet kurrė,
ashtu dhe tek ju zemrėn pėrvėlon,
me ju derdha o bij sonte dhimbjen
do te vini njė dite por do te jete vone.
Sonte gjumi heshtur qerpikėt me mbulon,
Sa e lodhur jam qe nga nusėria pa duvak,
kėtu do me gjeni ,o bij aty ku me late,
ulur pėrmbi shtiza pranė flakėve nė oxhak
|
