|
VDEKJA E VĖRTETA MĖ E PAPRANUESHME...
Por, ja qė ēdo lindje ėshtė e
destinuar tė vdesė! Dhe, vdekja sillet vėrdallė boshtit tė jetės, sa herė qe
shfaqet diku ndonjė lindje. Te pares i frikohemi, e urrejmė, e mohojmė e
tejkalojmė pa vaj e ēka jo tjetėr. Tė dytės i gėzohemi, i kėndojmė, i
buzėqeshini, na sjell hare, gaz, shend, lumturi, etj . Pse gjithė kėto
kontradikta nė dy kėto fenomene kaq tė zakonshme tė jetės sonė. Vėrtet, sa
kemi arsye t'i quajmė dhe t'i konsiderojmė tė kundėrta kėto dy tė vėrteta
kaq tė mėdha? A nuk varet kjo prej bindjeve tona qė i kemi krijuar nė tė
kaluarėn pėr LINDJEN dhe VDEKTEN si fenomene relevante? Pse nuk bindemi
njėherė qė tė dy kėto fenomene t'i konsiderojmė tė njėjta kur vetė pajtohemi
se qė tė dyja janė njė domosdoshmėri e ngadhėnjyeshme? Pse nuk qeshemi nė
vdekje siē qeshemi nė lindje apo pse nuk vuan nė lindje siē vuajmė nė
vdekje? |
|
Vdekja! Akti mė i
mistershėm nė realitetin tonė. Fjalė,qė aq lehtė dėgjohet nga goja e tjetrit
dhe aq vėshtirė kapėrdihet nga goja jote. Fjalė,
qė herė sfidon frymėmarrjen
duke u shfaqur si fantazmė a pėrbindėsh,
qė tė pėrkujton Cerberin e Hadit, e
herė shfaqet si figurė engjėllushe me shkop nė dorė qe shkėlqen nga xixat
magjike... Por, si nė tė parėn, ashtu edhe ne tė dytėn, ajo shkėput diēka
nga brenda, nxjerr diēka tė madhe e tė shenjtė pa tė cilėn sytė s'do tė
shihnin,duart s'do tė lėviznin,goja s'do tė fliste, kėmbėt s'do tė ecnin...
Pa tė cilėn, ēdo gjė do tė dukej e vdekur! E ne, megjithatė ngurrojmė tė
flasim pėr vdekjen, edhe pse e kemi tė qartė se nė disa pyetje mbesim me
gisht nė gojė: Ē'ėshtė vdekja nė tė vėrtetė? Pse duhet tė vdesim? Nėse kemi
lindur pėr tė jetuar, ē'na duhet vdekja atėherė? Ē'ka pas vdekjes nėse dimė
se para saj tė paktėn kemi jetuar'... Nėse pranojmė se gjatė gjumit
lundrojmė nė detin e ėndrrallave, atėherė duhet tė pranojmė se nė mėngjes do
tė na kujtohet vetėm ndonjė insert i shkurtėr.Ē'kemi bėrė atėherė tėrė
natėn? Pse njeriu ka nevojė tė ēlodhet duke fjeturi? Pse, p.sh., nuk ēlodhet
i zgjuar? Ē'ndjenja suptile sjell gjumi? Mos vallė nė gjumė jemi ndeshur me
botat transcendentale apo ndoshta i jemi afruar vdekjes si kurrė mė parė?
Njė gjė dihet: kur flemė
harrojmė ēdo gjė nė lidhje me trupin tonė, edhe pse kjo harresė ėshtė fare e
pėrkohshme, dhe zgjat deri nė disa orė. Ē'ėshtė vdekja atėherė? Me siguri,
ASGJĖ TJETĖR PĖRPOS NJĖ ĖNDĖRR E GJATĖ, QĖ ZGJAT DISA MUAJ PĖRDERISA DO TĖ
ZGJEDHIM NJĖ FORMĖ TĖ RE TĖ EKZISTENCĖS FIZIKE, NĖ SAJE TĖ LIGJEVE TĖ KARMES
SONĖ, NĖ JETĖN QĖ SAPO E KEMI BRAKTISUR.
Teoretėt e dukurisė sė
reinkarnimit,do tė konkludonin,se si paskėtaj futemi nė barkun e ngrohtė to
nėnės,
ku,
te mbrojtur hermetikisht nga depėrtimi i elementeve tė
jashtme,
qėndrojmė gjysmė te shtrirė dhe tė mbėshtjellur me njė pėlhurė,
deri
nė momentin e daljes jashtė duke u liruar me nė fund nga ēerdhja e ngrohtė
ku i kemi kaluar nėntė muaj. E gjithė kjo do tė tingėllonte mrekullueshėm
sikur ēdo gjė tė fillonte e tė mbaronte me lindje deri nė pafundėsi. Por, ja
qė ēdo lindje ėshtė e destinuar tė vdesė! Dhe, vdekja sillet vėrdallė
boshtit tė jetės, sa herė qe shfaqet diku ndonjė lindje. Te pares i
frikohemi, e urrejmė, e mohojmė e tejkalojmė pa vaj e ēka jo tjetėr. Tė
dytės i gėzohemi, i kėndojmė, i buzėqeshini, na sjell hare, gaz, shend,
lumturi, etj . Pse gjithė kėto kontradikta nė dy kėto fenomene kaq tė
zakonshme tė jetės sonė. Vėrtet, sa kemi arsye t'i quajmė dhe t'i
konsiderojmė tė kundėrta kėto dy tė vėrteta kaq tė mėdha? A nuk varet kjo
prej bindjeve tona qė i kemi krijuar nė tė kaluarėn pėr LINDJEN dhe VDEKTEN
si fenomene relevante? Pse nuk bindemi njėherė qė tė dy kėto fenomene t'i
konsiderojmė tė njėjta kur vetė pajtohemi se qė tė dyja janė njė
domosdoshmėri e ngadhėnjyeshme? Pse nuk qeshemi nė vdekje siē qeshemi nė
lindje apo pse nuk vuan nė lindje siē vuajmė nė vdekje?
E vėrteta, edhe ajo mė
arkaike, mbetet gjithmonė e freskėt nga qė gjithmonė fiton diēka tė re. E
vėrteta mbi vdekjen sot ekziston pavarėsisht prej bindjes sonė dhe
pavarėsisht prej pėrvetėsimit estetik tė realitetit mbi vdekjen si dhe
kėndvėshtrimin tonė si pasojė e pėrvojėn direkte me tė. Ajo ekziston si njė
e vėrtetė transcendentale nė kontinuitetil pashkėputur tė ekzistencės sė
pėrjetėsisė. Ajo ėshtė njė metaforė e ringjalljes dhe e ripėrtėritjes tė
asaj qė ekziston sot, por nė version mė tė pėrsosur apo edhe anasjelltas.
Mbetet prezente nė dimensionin tonė kohor si njė e vėrtetė sublime: si dje
qė ishte, sot qė ėshtė, ashtu edhe nesėr qė do tė jetė. E VĖRTETA asnjėherė
nuk mund tė jetė e vjetėr, pėrkundrazi, ajo ėshtė gjithmonė e freskėt, e re
dhe origjinale. Edhe vdekja, si e vėrtetė origjinale, qė na shfaqet nė
kufirin e detronizimit spiritual, mes nesh si qenie fizike, materiale, nė
njėrėn anė, dhe ekzistencė e pėrjetshme frymore e botės astrale nė anėn
tjetėr, duhet tė pranohet si njė fenomen fare i zakonshėm dhe i
pashmangshėm, si diēka, qė mund tė na ndodh pikėrisht tash, pas njė ose dy
orėsh, nesėr ose pasnesėr... Sido qė tė jetė, ne duhet tė jemi tė gatshėm!
Aq mė parė nėse nė mendjen tonė mbjellim, pėr vdekjen, ndenjėn e sė
madhėrishmes, si njė fazė kalimtare pa dhembje, si njė mundėsi mė shumė qė
ta arrijmė ngritjen dhe pastėrtinė shpirtėrore, duke pėrparuar nė dimensione
te reja tė amshueshmėrisė dhe pėrjetėsisė. Pra, mos tė harrojmė: NESE VDEKJA
ESHTĖ DOMOSDOSHMĖRI E PASHMANGSHME E ĒDO KRIJES TĖ GJALLĖ, TĖ PASHMANGSHME
NUK MUND TĖ JENĖ FRIKA E TRISHTIMI PĖR TĖ CILAT KEMI BINDJEN SE E PĖRCJELLIN
FENOMENIN E QUAJTUR VDEKJE.
Fundja, nėse mė pyetni se a
do tė vdes, natyrisht se do t'ju pėrgjigjem: PO! Cili njeri i shėndoshė do
tė konsideronte se ėshtė i pavdekshėm? Pse tė frikohem atėherė? Me vdekje
nuk pėrfundon asgjė! Pėrkundrazi, lind njė JETĖ E RE..
|
