|
VDEKJA!
Kur
ndėrron jetė njė i dashur, na shtangohet bota, asgjė nuk lėvizė. Gjaku nė
trupin tonė sikur nuk qarkullon mė. Dėgjojmė vetėm zėrat e vajit dhe tė
dhembjes, po ai zė qė na kthen prapa nė jetė duke na bėrė tė vetėdijshėm se
sa i shtrenjtė ėshtė ēdo moment i jetės dhe dashuria mes njėri-tjetrit... |
|
Lind, zhvillohesh, mėson,
kujton dhe mė nė fund e vetmja rrugėdalje: VDEKJA. Si mund tė kuptohet
vdekja? Si mund tė pranohet ajo? Asgjė mė tė vėshtirė se pajtimi me vdekjen
nuk ka. Dhimbja mė e madhe pėr ata qė mbesin pas. Nuk di se ēfarė ndodhė dhe
a ka diēka pas vdekjes
, por shpresa vdes e fundit e le tė vdes atėherė me
vdekjen time sepse unė shpresoj dhe besoj nė shpirt dhe nė jetė pas vdekjes.
Duhet tė ketė.
Duhet... Ndryshe nuk mund ta pranoj vdekjen! Ndryshe nuk do tė kishte
kuptim. Por ēfarė tė bėjmė qė ta pranojmė vdekjen pak mė lehtė, vdekjen tonė
dhe tė atyre qė na lan pas?! Ta shijojmė ēdo moment. Ta ēmojmė ēdo
frymėmarrje. Thjeshtė: Tė jetojmė me vetėdije.
Ēdo hap qė e bėn, bėje
me vetėdije. Ēdo vendim qė merr, merre me vetėdije tė plot. Trajtoje ēdo
njeri dhe gjallesė sikur ta pėrjetosh momentin e fundit me tė sepse ashtu
mund tė jetė. Pas vdekjes nuk ke mundėsi mė ta pėrmirėsosh sjelljen tėnde
apo tė kėrkosh falje. Mos mbaj hidhėrim dhe inat me njerėz tė dashur e tė
afėr sepse ndoshta kurrė mė nuk do kesh mundėsi tė pajtohesh me ata. Vizito
prindėrit rregullisht, shokėt, kushėrinjtė sepse ndoshta nesėr nuk i sheh
mė. Tregoju tė gjithė atyre dashurinė qė i do me tė vėrtetė sepse nesėr mund
tė jetė vonė. Mos merr asgjė qė nuk tė takon ty, se ndoshta nuk do kesh kohė
mė ta kthesh ose tė revanshohesh. Ēdo fjalė para se tė del nga goja, mendoje
mirė se mos e lėndon dike. Dhe nėse ēdo gjė e ke bėrė me vetėdije, DASHURI
dhe ndėrgjegje tė pastėr ndaj tė tjerėve, nuk do e qan vdekjen e askujt
ashtu si do ta kishe qarė dhe vajtuar nėse nuk do tė ishe sjell ashtu.
Vdekja nuk i merr veē
tė tjerėt por do tė na troket edhe neve njė ditė, por duhet pritur edhe ajo
me plot vetėdije duke e ditur qė ēdo gjė qė e ke bėrė nė kėtė botė ėshtė nė
kujtesė shumė tė qartė, si nė njė libėr qė mund ta shfletosh, si shfleton
kapitujt. Edhe vdekja duhet ta ketė faqen pas faqes sė fundit tė librit
tėnd, sepse nė ēdo faqe tjetėr tė pashėnuar mund tė jetė ajo e vdekjes. Dhe
kėshtu mund ta bėjmė vdekjen pjesė tė jetės, ajo qė ėshtė.
Kur ndėrron jetė njė i
dashur, na shtangohet bota, asgjė nuk lėvizė. Gjaku nė trupin tonė sikur nuk
qarkullon mė. Dėgjojmė vetėm zėrat e vajit dhe tė dhembjes, po ai zė qė na
kthen prapa nė jetė duke na bėrė tė vetėdijshėm se sa i shtrenjtė ėshtė ēdo
moment i jetės dhe dashuria mes njėri-tjetrit...
|
