Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Parapsikologji - Vdekja prej syve

Shkruan: Arben SHALA

www.mjellma.org

 

            VDEKJA PREJ SYVE

 

       “Sytė e kėqinj” janė ngushtė tė lidhur jo vetėm me pėrdorimin, por edhe me vetė lindjen e magjisė. Njerėz tė caktuar, kafshė, veēanėrisht disa zvarranik, kanė aftėsi qė me shikim, vėshtrim apo me vetė prezencėn e tyre t’u pėrcjellin tė keqėn tė afėrmve tė vet, bagėtisė, pemėve e perimeve, shkurt - tė gjitha gjallesave.

           

 

            Nė mbrėmje, gjersa po pinim ēaj nė njė dhomė konvikti, ku ishin mbledhur ca shokė tė grupit pėr ta pėrgatitur provimin e nesėrm, pėr befasinė e tė gjithėve, gota e ēajit nė tė cilėn pinte shoqja Sh., u ēa pėrgjysmė, si tė ishte prerė me ndonjė sharrė diamanti. Tė gjithė mbetėm tė shtangur, pos Sh, e cila filloi tė na rrėfejė, ndėrsa ne pėr disa ēaste harruam preokupimin e provimit tė nesėrm “...Kjo mė ndodh shpesh. As vetė nuk e kam tė qartė si dhe kur sytė e mi bėhen shkatėrrimtarė, destruktiv. Mjafton qė tė mė pėlqej diēka pa masė, jashtėzakonisht shumė, dhe... ja p.sh. kjo gotė e gdhendur kaq bukur, m’i ngacmoi pamasė ndjenjat e lakmisė. U koncentrova nė tė dhe pas disa sekondave ajo u thye, madje si nga dora e njeriut... Njė ditė, gjersa po vija nė ligjėrata, nga distanca e vėrejta njė djalosh me njė ēantė afaristėsh nė dorė. Nė tė parė m’u duk se ishte njė shok grupi, mirėpo me t’u afruar, kuptova e po zhgėnjehesha. Befasisht m’u shfaq dėshira e madhe tė di se ē’ka nė atė ēantė. Dhe, kur ēanta i shpėtoi nga dora, iu rrėzua nė tokė, dhe u hapė. Nga ajo dolėn ca fletore, lapsa, njė pasqyrė etj. dėshira m’u plotėsua... Njė ditė tjetėr, po shkoja nė ndejė, te njė shoqe, e cila e kishte ditėlindjen. Isha veshur bukur. Moti ishte i vrerėt. Shiu sapi kishte pushuar. Njė veturė, shkeli nė njė bėrrakė dhe mė bėri pis duke mė spėrkatur. Nuk kishte gjė tjetėr qė urreja mė shumė nė atė moment se atė veturė dhe shoferin e saj. Sytė m’u ngulėn nė tė. Akoma pa i bėrė 20-30 metra ajo i dha njė tė goditur shtyllės sė neonit dhe u dėmtua plotėsisht. Pėr fat, tė lėnduar nuk pati.

            Me siguri keni vėrejtur ndonjėherė se ndonjė person ka shikim tė thellė depėrtues, njė shikim tė ēuditshėm i cili ėshtė i pakėndshėm dhe vėshtirė e durojmė, edhe pse nė tė shumtėn e rasteve na shqetėson. Kur njeriu e ndjenė kėtė shikim, menjėherė hutohet dhe e ndjenė vetėn tė dobėt - sikur tė jetė njė pengesė nė komunikim me personin qė e ka kėtė shikim.

            Jemi dėshmitarė tė asaj se sot edhe shkenca pranon disa veti tė caktuara telepatike, ku disa njerėz posedojnė aftėsi tė tilla (fuqi parashikuese, intuitė jashtėzakonisht tė zhvilluar, etj.). Mund tė themi se nė kėto aftėsi mediative, gjithsesi hyjnė sytė qė marrinė m’sysh.

            Reagimi mė i shpeshtė i njeriut kur konfrontohet me faktin qė nuk mund ta shpjegojė ėshtė hedhja totale anash. Ky lloj i injorimit nuk zgjidhė asgjė, sepse ekzistojnė shumė panjohuri tė cilat njerėzimi do tė duhej tė tentoj t’i zbėrthej. Njė prej dukurive tė tilla, pėr tė cilin ėshtė shkruar dhe folur gjithmonė, janė edhe sytė qė marrin m’sysh. Tė gjithė, duke marrė parasysh edhe historianėt, linguistėt e arkeologėt, dinė se gjithnjė ėshtė besuar se dikush prej neve ka “sy tė kėqinj”.

 

 

            “Sytė e kėqinj” janė ngushtė tė lidhur jo vetėm me pėrdorimin, por edhe me vetė lindjen e magjisė. Njerėz tė caktuar, kafshė, veēanėrisht disa zvarranik, kanė aftėsi qė me shikim, vėshtrim apo me vetė prezencėn e tyre t’u pėrcjellin tė keqėn tė afėrmve tė vet, bagėtisė, pemėve e perimeve, shkurt - tė gjitha gjallesave.

            Qė t’i bėjė keq ndonjė personi apo gjėsendeve mund t’i dėrgohet shikim i habisė, ēudisė apo befasisė. Shikimit i ndihmohet me fjalė tė cilat, ai qė shikon, i flet nė tė njėjtėn kohė. Tė keqėn mund ta bėjė edhe personi i cili duke folur lavdėron dhe uron, ndėrsa me vetėdije largohet prej asaj qė flet. Nė kėtė rast ajo qė mendon realizohet, pėr shkak se mendimet janė tė kėqija.

            Shkenca, gjegjėsisht njerėzit e edukuar nė anėt e ndryshme tė botės, kurrsesi nuk mund tė shpjegojnė se si disa njerėz aplikojnė fuqinė e vet magjike dhe si me ndihmėn  saj nxisin sėmundjen, aksidentin, madje edhe vdekjen. Antropologėt, duke derdhur mund tė madh tentonin tė zbulojnė mėnyrėn nė tė cilėn arrihet fuqia e tė bėrit keq ndaj personave dhe gjėrave. Njėri prej konkludimeve tė tyre ėshtė se “shikimin e keq” e krijon vetė mendja, do tė thotė lakmia dhe xhelozia, qė rrjedhin prej thellėsisė sė trurit tonė. Lakmia, xhelozia dhe sytė e kėqinj nė mėnyrė tė pandashme janė tė lidhur dhe kur bashkohen me fjalė bėhet paraqitja e “shpirtrave tė kėqinj” tė cilėt botės i sjellin sėmundjen, paaftėsinė, tronditjen dhe vdekjen. Shpirtrat e kėqinj dhe sytė e kėqinj prej fillit tė njerėzimit konsideroheshin si njė.

            Sumerėt, Babilonasit dhe Asirėt janė popujt mė tė vjetėr nė tekstet e ė cilėve pėrmenden sytė e  kėqinj. Tekstet e para rrjedhin prej mileniumit tė tretė para erės sė re, dhe pėrbėjnė bazėn e magjisė babilonase dhe asirase. Arabėt po ashtu besonin nė sytė e kėqinj dhe atė gjatė tėrė historisė sė tyre. Thėnia e vjetėr araba thotė: “Nėse ekziston diēka nė botė qė mund ta mbizotėroj fatin, atėherė ai ėshtė syri i keq”.

            Edhe Abisinasit, gjegjėsisht, etiopiantėt, gjithnjė ishin nėn frikėn prej syve tė kėqinj, qė i quanin “ajenat”. Ėshtė njė legjendė e tyre qė edhe sot e kėsaj dite mund tė dėgjohet: “Deri sa mėsuesi shėtitej me nxėnėsit pran detit, panė njė plakė e cila rrinte ulur nė njė bankė. Vetė shfaqja e saj ishte e tmerrshme. Sytė i ndritnin si ari, duart dhe kėmbėt i kishte sikur degėzat mė tė holla, ndėrsa prej goje villte zjarr... Nxėnėsit pyetėn mėsuesin se ē’ėshtė ajo qė panė? Ai u pėrgjigj: Ajo qe syri i tokės, e keqe dhe e mallkuar; kur ai shikim lėshohet nė anijen qė lundron nė det, ajo menjėherė fundoset; kur shikon kalin, ai menjėherė gjuan kalorėsin, kur shikon nė lopėn e cila jep qumėsht, qumėshti menjėherė shndėrrohet nė gjak; kur shikon nėnėn me fėmijė, do t’i ndaj dhe shkatėrroj”.     Syri i keq fitoi emra tė ndryshėm gjatė historisė sė vet, nė Itali i thonė “oculi ma lgini”, nė Gjermani “übel augen”, nė Holandė “oze blik”, nė Francė “navars ocil”, tek Arabėt “ain al-hasad”, etj.

            Ka dy lloje tė syve tė kėqinj: ata tė cilėt mallkojnė me vetėdije dhe ata qė mallkojnė pavetėdije. Mallkimi me vetėdije, me qėllim qė tė bėhet e keqja e bėjnė njerėzit e ndryshim (mė sė shpeshti femrat), shpirtrat e kėqinj etj. Nė traditėn tonė popullore njihen si shtriga dhe shtrigana. Mjerisht, ndodh qė edhe babai mė i qetė, shpirtmirė, edhe pėrkundėr dėshirave mė tė mira, prej paditurisė, e kurrsesi prej qėllimit tė keq, mund t’i bėjė keq atij qė i afrohet, pa marr parasysh se kush ėshtė ai (qoftė edhe fėmija i tij). Ka shumė njerėz qė mund tė mallkojnė me sy pa qenė tė vetėdijshėm pėr kėtė. Edhe pse vėshtirė ėshtė tė thuhet se cilėt janė mė tė shumtė, ata qė bėjnė me vetėdije apo pavetėdije, njė gjė ėshtė  e sigurt, tė dy palėt nė mėnyrėn  e vet janė tė rrezikshėm.