Nė mbrėmje, gjersa po pinim ēaj nė njė dhomė
konvikti, ku ishin mbledhur ca shokė tė grupit pėr ta pėrgatitur provimin e
nesėrm, pėr befasinė e tė gjithėve, gota e ēajit nė tė cilėn pinte shoqja
Sh., u ēa pėrgjysmė, si tė ishte prerė me ndonjė sharrė diamanti. Tė gjithė
mbetėm tė shtangur, pos Sh, e cila filloi tė na rrėfejė, ndėrsa ne pėr disa
ēaste harruam preokupimin e provimit tė nesėrm ...Kjo mė ndodh shpesh. As
vetė nuk e kam tė qartė si dhe kur sytė e mi bėhen shkatėrrimtarė,
destruktiv. Mjafton qė tė mė pėlqej diēka pa masė, jashtėzakonisht shumė,
dhe... ja p.sh. kjo gotė e gdhendur kaq bukur, mi ngacmoi pamasė ndjenjat e
lakmisė. U koncentrova nė tė dhe pas disa sekondave ajo u thye, madje si nga
dora e njeriut... Njė ditė, gjersa po vija nė ligjėrata, nga distanca e
vėrejta njė djalosh me njė ēantė afaristėsh nė dorė. Nė tė parė mu duk se
ishte njė shok grupi, mirėpo me tu afruar, kuptova e po zhgėnjehesha.
Befasisht mu shfaq dėshira e madhe tė di se ēka nė atė ēantė. Dhe, kur
ēanta i shpėtoi nga dora, iu rrėzua nė tokė, dhe u hapė. Nga ajo dolėn ca
fletore, lapsa, njė pasqyrė etj. dėshira mu plotėsua... Njė ditė tjetėr, po
shkoja nė ndejė, te njė shoqe, e cila e kishte ditėlindjen. Isha veshur
bukur. Moti ishte i vrerėt. Shiu sapi kishte pushuar. Njė veturė, shkeli nė
njė bėrrakė dhe mė bėri pis duke mė spėrkatur. Nuk kishte gjė tjetėr qė
urreja mė shumė nė atė moment se atė veturė dhe shoferin e saj. Sytė mu
ngulėn nė tė. Akoma pa i bėrė 20-30 metra ajo i dha njė tė goditur shtyllės
sė neonit dhe u dėmtua plotėsisht. Pėr fat, tė lėnduar nuk pati.
Me siguri keni vėrejtur ndonjėherė se ndonjė
person ka shikim tė thellė depėrtues, njė shikim tė ēuditshėm i cili ėshtė i
pakėndshėm dhe vėshtirė e durojmė, edhe pse nė tė shumtėn e rasteve na
shqetėson. Kur njeriu e ndjenė kėtė shikim, menjėherė hutohet dhe e ndjenė
vetėn tė dobėt - sikur tė jetė njė pengesė nė komunikim me personin qė e ka
kėtė shikim.
Jemi dėshmitarė tė asaj se sot edhe shkenca
pranon disa veti tė caktuara telepatike, ku disa njerėz posedojnė aftėsi tė
tilla (fuqi parashikuese, intuitė jashtėzakonisht tė zhvilluar, etj.). Mund
tė themi se nė kėto aftėsi mediative, gjithsesi hyjnė sytė qė marrinė msysh.
Reagimi mė i shpeshtė i njeriut kur konfrontohet
me faktin qė nuk mund ta shpjegojė ėshtė hedhja totale anash. Ky lloj i
injorimit nuk zgjidhė asgjė, sepse ekzistojnė shumė panjohuri tė cilat
njerėzimi do tė duhej tė tentoj ti zbėrthej. Njė prej dukurive tė tilla,
pėr tė cilin ėshtė shkruar dhe folur gjithmonė, janė edhe sytė qė marrin
msysh. Tė gjithė, duke marrė parasysh edhe historianėt, linguistėt e
arkeologėt, dinė se gjithnjė ėshtė besuar se dikush prej neve ka sy tė
kėqinj.
Sytė e kėqinj janė ngushtė tė lidhur jo vetėm
me pėrdorimin, por edhe me vetė lindjen e magjisė. Njerėz tė caktuar,
kafshė, veēanėrisht disa zvarranik, kanė aftėsi qė me shikim, vėshtrim apo
me vetė prezencėn e tyre tu pėrcjellin tė keqėn tė afėrmve tė vet,
bagėtisė, pemėve e perimeve, shkurt - tė gjitha gjallesave.
Qė ti bėjė keq ndonjė personi apo gjėsendeve
mund ti dėrgohet shikim i habisė, ēudisė apo befasisė. Shikimit i ndihmohet
me fjalė tė cilat, ai qė shikon, i flet nė tė njėjtėn kohė. Tė keqėn mund ta
bėjė edhe personi i cili duke folur lavdėron dhe uron, ndėrsa me vetėdije
largohet prej asaj qė flet. Nė kėtė rast ajo qė mendon realizohet, pėr shkak
se mendimet janė tė kėqija.
Shkenca, gjegjėsisht njerėzit e edukuar nė anėt
e ndryshme tė botės, kurrsesi nuk mund tė shpjegojnė se si disa njerėz
aplikojnė fuqinė e vet magjike dhe si me ndihmėn saj nxisin sėmundjen,
aksidentin, madje edhe vdekjen. Antropologėt, duke derdhur mund tė madh
tentonin tė zbulojnė mėnyrėn nė tė cilėn arrihet fuqia e tė bėrit keq ndaj
personave dhe gjėrave. Njėri prej konkludimeve tė tyre ėshtė se shikimin e
keq e krijon vetė mendja, do tė thotė lakmia dhe xhelozia, qė rrjedhin prej
thellėsisė sė trurit tonė. Lakmia, xhelozia dhe sytė e kėqinj nė mėnyrė tė
pandashme janė tė lidhur dhe kur bashkohen me fjalė bėhet paraqitja e
shpirtrave tė kėqinj tė cilėt botės i sjellin sėmundjen, paaftėsinė,
tronditjen dhe vdekjen. Shpirtrat e kėqinj dhe sytė e kėqinj prej fillit tė
njerėzimit konsideroheshin si njė.
Sumerėt, Babilonasit dhe Asirėt janė popujt mė
tė vjetėr nė tekstet e ė cilėve pėrmenden sytė e kėqinj. Tekstet e para
rrjedhin prej mileniumit tė tretė para erės sė re, dhe pėrbėjnė bazėn e
magjisė babilonase dhe asirase. Arabėt po ashtu besonin nė sytė e kėqinj dhe
atė gjatė tėrė historisė sė tyre. Thėnia e vjetėr araba thotė: Nėse
ekziston diēka nė botė qė mund ta mbizotėroj fatin, atėherė ai ėshtė syri i
keq.
Edhe Abisinasit, gjegjėsisht, etiopiantėt,
gjithnjė ishin nėn frikėn prej syve tė kėqinj, qė i quanin ajenat. Ėshtė
njė legjendė e tyre qė edhe sot e kėsaj dite mund tė dėgjohet: Deri sa
mėsuesi shėtitej me nxėnėsit pran detit, panė njė plakė e cila rrinte ulur
nė njė bankė. Vetė shfaqja e saj ishte e tmerrshme. Sytė i ndritnin si ari,
duart dhe kėmbėt i kishte sikur degėzat mė tė holla, ndėrsa prej goje villte
zjarr... Nxėnėsit pyetėn mėsuesin se ēėshtė ajo qė panė? Ai u pėrgjigj: Ajo
qe syri i tokės, e keqe dhe e mallkuar; kur ai shikim lėshohet nė anijen qė
lundron nė det, ajo menjėherė fundoset; kur shikon kalin, ai menjėherė gjuan
kalorėsin, kur shikon nė lopėn e cila jep qumėsht, qumėshti menjėherė
shndėrrohet nė gjak; kur shikon nėnėn me fėmijė, do ti ndaj dhe
shkatėrroj. Syri i keq fitoi emra tė ndryshėm gjatė historisė sė vet,
nė Itali i thonė oculi ma lgini, nė Gjermani übel augen, nė Holandė oze
blik, nė Francė navars ocil, tek Arabėt ain al-hasad, etj.
Ka dy lloje tė syve tė kėqinj: ata tė cilėt
mallkojnė me vetėdije dhe ata qė mallkojnė pavetėdije. Mallkimi me vetėdije,
me qėllim qė tė bėhet e keqja e bėjnė njerėzit e ndryshim (mė sė shpeshti
femrat), shpirtrat e kėqinj etj. Nė traditėn tonė popullore njihen si
shtriga dhe shtrigana. Mjerisht, ndodh qė edhe babai mė i qetė, shpirtmirė,
edhe pėrkundėr dėshirave mė tė mira, prej paditurisė, e kurrsesi prej
qėllimit tė keq, mund ti bėjė keq atij qė i afrohet, pa marr parasysh se
kush ėshtė ai (qoftė edhe fėmija i tij). Ka shumė njerėz qė mund tė
mallkojnė me sy pa qenė tė vetėdijshėm pėr kėtė. Edhe pse vėshtirė ėshtė tė
thuhet se cilėt janė mė tė shumtė, ata qė bėjnė me vetėdije apo pavetėdije,
njė gjė ėshtė e sigurt, tė dy palėt nė mėnyrėn e vet janė tė rrezikshėm.
|