Nė vazhdim, siē shohim nga
fig.2., nė tė dyja anėt e gurėve tė kėndit tė kėsaj kulle, pėrballė hyrjes
nė oborr, janė skalitur gjithsej nėntė motive relievore. Prej tyre, pesė
motive tė skalitura nė pjesėn e poshtme tė kėndit i pėrkasin kultit tė
Diellit, ndėrkaq, sipėr tyre, nga njėra faqe e gurit kėndor ėshtė skalitur
njė motiv nga kulti i gjinjve tė gruas, realizuar nė teknikė tė relievit tė
lartė, por me pėrmasa paksa mė tė vogla se motivet e tjera nė formė rroshe.
Nė faqen tjetėr tė tė njėjtit gur kėndor, ėshtė skalitur edhe njė kompozim
ornamental nė formė trekėndėshi, nė teknikė tė relievit tė cekėt (bareliev).
Ky motiv, skalitur nė anėn e djathtė tė gurit kėndor, siē shohim nga fig.5.,
nė paraqitjen e tij relievore ngėrthen dy trekėndėsha. Brendapėrbrenda
trekėndėshit tė madh, i dalė nga sipėrfaqja e gurit, ėshtė thelluar
brendashkruar trekėndėshi i vogėl, me pozitė tė pėrmbysur. Trekėndėshin si
ornament simbolik e hasim jashtėzakonisht shpesh tė aplikuar nė gjithė
arkitekturėn popullore tė Kosovė. Ai ka karakter religjioz dhe nė kėto raste
ėshtė pėrdorur nė funksion magjik mbrojtės prej sė keqes.
Po kėshtu, qė nga kohėt
parahistorike e deri nė ditėt tona, qė nga Evropa e deri nė Lindjen e
Largėt, trekėndėshi luajti rol tė rėndėsishėm nė besimet magjike dhe nė
zakonet e njerėzve. Varėset nė formė trekėndėshi, tė cilat nė shumė
qytetėrime tė lashta shėrbenin si amulete, sikundėr edhe phallus-i kanė
domethėnie apotropeike.
Megjithėkėtė, jemi tė
bindur se nė rastin konkret, trekėndėshi me kėto tipare formėsuese ėshtė
paraqitur nė funksion tė simbolizimit tė organitgjenital tė femrės. Pėr mė
tepėr, edhe tek ornamentika e kulteve ilire, kemi pėrfundime se trekėndėshi
e simbolizon vulvėn. Kėto pėrfundime i bėnė edhe mė tė qėndrueshme fakti se,
nė rastin e zėnė ngoje, nė dy faqet e tė njėjtit gurė kėndor janė aplikuar
nė reliev dy ornamente tė besimit pagan nga i njėjti kult i gjinisė sė
amėsisė, tė cilat e simbolizojnė burimin e jetės, pėrkatėsisht vazhdimin e
gjeneratave njerėzore.
Sė fundi, nė tėrėsinė e
kėtij kompleksi motivesh, nė pjesėn mė tė lartė tė kėtij kėndi tė shtėpisė,
na paraqiten edhe dy ornamente relievore. Njėra syresh ka karakter
gjeometriko- kompozicional, dhe simbolikė tė caktuar. Sipėr kėtij ornamenti,
po ashtu nė teknikė tė relievit tė lartė, ėshtė skalitur ornamenti i nėntė,
me njė formėsin jo tė rregullt elipsoidal tė pėrzgjatur. Lidhur me kėtė
ornament nuk jemi nė gjendje tė themi se a i pėrket apo jo ndonjė mbijetoje
tė besimit kultik.
Ndėrkaq, ornamenti tjetėr
gjeometrik, skalitur nė teknikė tė relivit tė lartė, nė paraqitjen
e tij artistike tė bukur, ngėrthen njė
kompozim tė dy katėrkėndėshave. Katėrkėndėshi i jashtėm, nė formė
drejkėndėshi ėshtė i dalė nė mėnyrė plastike nga sipėrfaqja e gurit kėndor.
Brendapėrbrenda kėtij drejtkėndėshi e nė lartėsi tė njėjtė me tė, me thellim
pėrkatės, ėshtė brendashkruar njė romboid.
Siē mėsojmė nga literatura,
edhe ornamenti i rombit nė paraqitjen e tij gjeometrike tė stilizuar e
simbolizon vulvėn. Tek ilirėt, veē tjerash, rombin e hasim tė brendashkruar
nė drejtkėndsh. Po kėshtu, tek tė njėjtit, rombi haset sė bashku me
trekėndėshin, i cili, siē thamė mė sipėr e simbolizon vulvėn. Mė tej, kėtė
ornament e hasim sė bashku edhe me svastikėn e cila e simbolizon Diellin, i
cili nė vete i ngėrthen edhe elementet e simbolikės sė plleshmėrisė.
Pėr rrjedhojė, nga kundrimi
analitik i kėtyre dy ornamenteve tė cilat nė strukturėn e tyre
kompozicionale dhe simbolike e ngėrthejnė trekėndėshin dhe rombin, kuptojmė
se i pėrkasin sistemit simbolik tė sė njėjtės natyrė e cila ka tė bėjė me
burimin e jetės dhe vazhdimėsinė e saj.
Pėrveē ornamenteve tė zėna
ngoje mė sipėr, tek shtėpitė e bukura tė Vėrmicės, ndėrtuar nė
tėrėsi prej gurit, hasėm edhe njė sėrė
ornamentesh tė tjera nga i njėjti kult i Diellit, si dhe nga kultet e tjera.
Para se tė bėjmė fjalė pėr
ornamentet e tjera nga kulti i diellit tė skalituara nė gurėt e shtėpive tė
kėtij fshati, duhet theksuar se, pėrveē shtėpisė sė Sherif Kadriajt, sot e
braktisur, pastaj shtėpive tė Xheladin Imerit dhe Halil Pulajt (mėhalla e
Pulajve), qė tė gjitha shtėpitė e tjera u dogjėn dhe u shkatėrruan nga
forcat ushtarake serbe gjatė luftės sė vitit 1999. Okupatori serb, duke qenė
i vetėdijshėm pėr vlerat e mėdha tė kėtyre shtėpive, pastaj pėr rėndėsinė e
tyre historike e arkeologjike, i shkatėrroi ato pamėshirshėm, duke e lėnė
njė fshat tė tėrė nė rrėnoja (shih fig.1.).
Shtėpitė e gurta tė fshatit
Vėrmicė shquhen pėr portale tė bukura, me formėsime elegante e harmonike. Po
kėto tipare i ngėrthejnė edhe oxhaqet e vatrave familjare. Veēmas spikatin
gjashtė oxhaqet e vatrave tė shtėpisė sė Myrtez Fanės, ngulitur nė mėhallėn
e Fanajve. Oxhaqet e vatrės sė kėsaj shtėpie, si dhe oxhaqet e ēatisė,
shquhen pėr tipare karakteristike, me formėsim elegant dhe tė harmonishėm.
Oxhaqet e vatrave me tipare tė kėtilla u ndėrtuan gjithandej nėpėr shtėpitė
e kėtij fshati.
Pėr shkak tė vlerave
arkitektonike tė kėtyre shtėpive dhe rėndėsisė sė tyre, duhet tė restaurohen
doemos tri shtėpitė e ruajtura, ndėrkaq, tė gjitha shtėpitė e tjera nė
rrėnoja, tė konservohen dhe tė ruhen si tė tilla.
Nė gurin ballor tė njėrit
prej oxhaqeve karakteristike tė shtėpisė sė Fanajve ėshtė aplikuar njė
motiv, nga kulti i Diellit, nė formė ylli rozete gjashtėrrembėshe,
brendashkruar nė rreth, realizuar nė teknikė relievi tė cekėt.
Nė mėhallėn tjetėr, tė
Pulajve, siē shohim nga fig.6., nė elementin vertikal tė kornizės sė portės
harkore tė kėsaj shtėpie tė shkatėrruar, nė teknikė relievi tė lartė, me
pėrmasa mjaft tė mėdha, ėshtė skalitur edhe njė ornament nga kulti i Diellit
nė formė plisi. Mbi sipėrfaqen pothuaj gjysmėsferike tė kėtij motivi ėshtė
gėrryer-skalitur spiralja hapėsinore. Nga elementet e tjera harkore tė kėsaj
porte, tė shtrira pėrtokė nė afėrsi tė saj, kuptojmė sė kjo portė kishte njė
formėsim tė bukur dhe tipik pėr shtėpitė e kėtij fshati, sikundėr edhe
oxhaqet e vatrės sė kėsaj shtėpie, shquhen pėr formėsim tipik.
Mė poshtė shtėpisė sė zėnė
ngoje mė sipėr, ėshtė ngulitur edhe njė shtėpi. Nė pjesėn kėndore tė kėsaj
shtėpie-rrėnojė janė skalitur nė reliev edhe katėr ornamente tė tjera.
Njėri syresh, ėshtė
skalitur nė pjesėn e poshtme tė murit nė teknikė relievi tė ulėt-tė cekėt,
dhe i pėrket kultit tė Diellit. Ndėrkaq ornamenti tjetėr, skalitur nė pjesėn
e sipėrme tė sė njejtės faqe tė murit, i pėrket kultit ktonik, pėrkatėsisht
kultit tė gjarprit, dhe po ashtu ėshtė skalitur nė teknikė relievi tė cekėt.
Nė faqen tjetėr tė kėsaj pjese kėndore tė shtėpisė, ėshtė skalitur ornamenti
i kultit tė gjinjve tė gruas, dhe sipėr tij ornamenti nga kulti i Diellit,
nė teknikė gėrryerjeje tė cekėt lineare, nė formė tė drejtkėndėshit me dy
diagonale. Ornamentet e kultit tė gjinjve tė nėnės tė skalitura nė teknikė
relievi tė lartė, hasėm edhe nė disa shtėpi tė tjera tė fshatit Vėrmicė.
Etnologėt, skalitjet e kėtilla ornamentale i konsiderojnė si mbeturina tė
kultit tė gjinisė sė amėsisė, pėrkatėsisht si mbeturina tė ngurtėsuara e tė
ndryshuara nė brendi tė kultit tė gjinjve tė sė parės sė gjinisė, ushqyeses
sė parė tė pasardhėsve. Pra, kėtė kult e marrin si simbolizues tė burimit tė
jetės dhe vazhdimit tė gjeneratave njerėzore.
Kulti ktonik i gjarprit
Nga fotoja nr.7., shohim se
paraqitja figurale e gjarprit, nga kulti ktonik, si dhe paraqitja relievore
e ornamentit me rrathė bashkėqendrorė, nga kulti i Diellit, janė paraqitur
afėr - njėra tjetrės. Kėtė mėnyrė tė paraqitjes sė ornamenteve tė kėtyre dy
kulteve sė bashku, e kemi hasur dendur nė zbukurimoren e arkitekturės
popullore nė Kosovė. Kjo dukuri e bashkimit tė kėtyre dy kulteve, tek
ilirėt, zė rrėnjė qė nga shekujt e fundit p.e.r. dhe nė fillim tė epokės
sonė. Para kėsaj, nė njė thellėsi edhe mė tė lashtė kohore, pėrkatėsisht nė
epokėn e gurit, byzylykėt prej argjendi, nė mbarimet e tyre kishin formėn e
kokave tė gjarprit. Kjo dukuri ishte shprehje e futjes sė paraqitjes
figurale nė artin ilir. Paraqitja e motivit tė gjarprit i kishte rrėnjėt e
tij tė thella nė religjionin ilir. Gjarpri ishte njė simbol i fuqishėm i
ilirėve tė lashtė, dhe asnjė shtazė tjetėr nė simbolikėn religjioze nuk
kishte rol mė tė rėndėsishėm se ai. Gjarprin nė mitologjinė popullore
shqiptare, nė veēanti nė Kosovė, e ndeshim me emrin: gjarpni i shpisė ose
bolla e shpisė.
Gjarpri si mbijetojė e
besimeve pagane, i pėrket kultit ktonik, pėrkatėsisht kultit tokėsor, ai
konsiderohej si rojė e shtėpisė dhe e anėtarėve tė familjes. Atė e ndeshim
edhe si hyjni mbrojtėse tė jetės, tė mirėqenies e mbarėsisė nė familje.
Nė pėrmbyllje tė kėtij
studimi analitik, tė themi se, nga aspekti i shtrirjes sė ornamentikės
simbolike nė kohė e nė hapėsirė, trashėgimia e sistemit dekorues, qė nga
ilirėt nė parahistori dhe nė antikitet, pastaj nė mesjetėn e hershme tek
arbrit dhe mė vonė tek shqiptarėt, ėshtė pėrcjellė brez pas brezi, nė
vijimėsi tė pakėputur, me njė pėrpikėri tė madhe. E gjithė kjo, pėrveēse
provon trashėgiminė kulturore nga ilirėt tek shqiptarėt, njėherėsh provon
vazhdimėsinė etnike iliro-shqiptare, rrjedhimisht provon edhe pėrkatėsinė
shqiptare tė mjeshtėrve si ndėrtues tė arkitekturės tradicionale popullore
nė Kosovė.
Shėnim: Duhet theksuar se
fotografitė dhe eksplorimet nė terren autori i ka zhvilluar nė tetor tė
viti 2008.
Marr nga revista Milosau
|