Por ėshtė shumė mė rėndėsi tė dihet se kush janė sot me tė
rrezikuarit nga vetėvrasja?
Njerėzit me moral tė ulėt, njerėzit me depresion, njerėzit tek
tė cilėt mungon shpresa pėr jetėn, pėr tė ardhmen dhe lumturinė nė jetė,
alkoolistėt, ata tė cilėt abuzojnė llojet e ndryshme tė narkotikėve dhe
drogės, ndikimi negativ i familjes, sėmundjet psikike, humbja e vlerėsimit
pėr jetėn, pėr vetveten, humbja e pozitės shoqėrore ose edhe ndjenja e
pasigurisė ose edhe me kriza personale tė individėve.
Nėse njeriu ndalet dhe mendon kėto mund tė merren si shkaqet
kryesore tė cilat kanė ndikim shumė tė madhe dhe negativ nė ditėt e sotme nė
kėtė fenomen negativ nė shoqėrinė bashkėkohore.
Kjo ėshtė njė tragjedi bashkėkohore, moderne, kjo ėshtė njė
epidemi qė nuk duket por e ka kapluar mbar njerėzimin fatkeqėsisht.
Nėse njeriu ndalet dhe bėnė pak analizė dhe ve gishtin e mendon
pothuajse nuk ka vend nė rruzullin tokėsor sot qė nuk ėshtė prekur nga kjo e
keqe e njerėzimit. Por nė anėn tjetėr deri mė sot shumė pak ėshtė bėrė nė
parandalimin e saj.
Depresioni dhe gjendja e rėnduar emocionale e psikike nė 90 pėr
qind tė rasteve tė vetėvrasjeve dhe tentativave pėr vetėvrasje ėshtė shkak.
Por arsyet qė kanė ēuar nė kėto vetėvrasje kanė qenė tė gjitha tė lidhura me
stresin, vėshtirėsitė ekonomike dhe sociale, dėshtimet nė lidhjet dashurore
tė adoleshentėve, tradhtitė nė martesa e kėshtu me radhė. Shkaqet qė ēojnė
njė person drejt vetėvrasjes janė tė shumta dhe tė larmishme, por tė gjitha
lidhen me gjendjet depresive.
Ndėrkohė, pjesa mė e madhe e viktimave tė vetėvrasjeve kanė qenė
persona tė cilėt kanė vuajtur mė parė nga depresioni. Sipas statistikave
zyrtare, vetėm njė nė dhjetė persona arrin tė mbijetojė pas tentativės pėr
ti dhėnė fund jetės.
Vetėvrasja, fenomeni qė njeh rritje ashtu si edhe shkaqet e saj.
Statistikat tregojnė se pėrveē viktimave qė janė shtuar nga
vetėvrasjet, edhe tentativat kanė pėsuar njė rritje nė numėr. Femrat
regjistrojnė numrin mė tė lartė tė vetėvrasjeve, ndėrsa meshkujt kryesisht
tė moshės mbi 40 vjeē janė mė tė paktė. Sipas disa statistikave meshkujt
kanė pėrdorur metoda mė tė ashpra pėr tu vetėvrarė. Meshkujt kanė pėrdorur
kryesisht mbytjen nė ujėrat e lumenjve, apo vetėvrasje me armė tė ftohta si
dhe varjen.
Sigurisht qė te arrish deri ne kėtė pikė logjikimi, nuk ėshtė
njė formė e tė arsyetuari prej njeriu me shėndet te mirė mendor. Por, nga
ana tjetėr, nuk ėshtė aspak e vėrtetė qė njerėzit te cilėt kryejnė njė akt
tė tillė kanė pasur detyrimisht probleme mendore ne te kaluarėn e tyre ose
disa arsyetime tė cilat edhe nuk mund tė zėnė vend nė skajrime, por ēka ti
bėsh sot ėshtė kėsisoj e presim se nesėr do jetė mė mirė.
Shpesh ėshtė vetėm njė situate e izoluar e cila ēon ne
kėtė zgjedhje extreme.
Por nė pėrgjithėsi kėta individ janė tė natyrės sė qetė por nė
anėn tjetėr kėta janė te paintegruara nė jetė e bėjnė akte tė tilla, kėta
lloj individėsh me njė botė tė mbyllur shpirtėrore tė cilėt kanė probleme me
pėrditshmėrinė e jetės dhe fatit e kanė tė vėshtirė jetėn. Kėta shkojnė
drejt fatalitetit dhe dallojnė shumė me tepėr defekte nė trupin e tyre se sa
njerėzit me njė kapacitet shpirtėror normal. Mjafton rrjedhimisht njė
ngacmim i vetėm shume i fuqishėm qė ti thyeje plotėsisht kėto karaktere
delikate tė kėtyre individėve. Ky ėshtė shpjegimi me i mirė qė mund tė
pėrdoret sot pėr sot lidhur me kėtė tė keqe njerėzore bashkėkohore.
Individėt tė cilėt mendojnė nė vetėvrasje shpesh janė njerėz tė
vetmuar dhe janė tė tėrhequr.
Disa naga ata nganjėherė flasin pėr planet e tyre pėr tė kryer vetėvrasje.
Mirėpo ka edhe raste apo mė mire tė themi se ne shumicėn e
rasteve ata janė tė mbyllur dhe nuk tė japin me kuptuar parashenja qė ai ose
ajo ėshtė gati tė vras veten.
Kjo e keqe bashkėkohore ka zėnė rrėnjė edhe tek tė rinjtė.
Vetėvrasjet tek tė rinjtė janė shpesh tė papritura pėr mjedisin.
Ata shpesh kanė probleme tė llojeve tė ndryshme tė cilat
probleme nė ta dhe pėrt ta kanė ekzistuar pėr njė kohė tė gjatė dhe se ėshtė
njė problem nė vete tek tė rinjtė se ata sikur edhe tė tjerėt nuk janė nė
gjendje tė kėrkojnė ndihmė pėr tė shpėtuar nga kjo e keqe.
Prandaj: Mos hezitoni tė kėrkoni ndihmė.

Jeta ėshtė e mbushur plot me te mira dhe te kėqija, plot me
sfida pėrballė tė cilave Zoti na ve ne si njerėz me vetėdije!
Ajo qė duhet tė bėjmė ėshtė vetėm tė ruajmė vetėn nė momente tė
liga, nė ato momente kur duket se nuk ka me rrugėdalje dhe nuk ia vlen me te
jetosh.
Por kėto janė vetėm momente kritike nė jetėn e individit , janė
momente tė cilat mund ti marrin jetėn dikujt, pra janė momente vendimtare
pėr vazhdimin e jetės apo...
Pra mendo ashtu si duhet, vepro ashtu si duhet dhe vazhdo jetėn
ta jetosh, kjo ėshtė kėnaqėsia e shpirtit, jeta ėshtė virtyt i njeriut me
mendje tė shėndoshė dhe pozitive.
Jeta duhet tė ketė kuptimin e sajė!
Dhe nėse nė tė vėrtetė jeta e kėtyre individėve ka arritur nė
njė pikė tė tillė kulminante,
a ėshtė vetėvrasja njė "zgjidhja" e vėrtetė njė zgjidhje e lumtur?!!!
JO, JO! ! !
Mos vallė individi qė kryen njė akt tė tillė u jep fund njėherė
e pėrgjithmonė problemeve tė tij? Apo ndoshta dikush mendon se ky ėshtė
fillimi i shumė e shumė problemeve jetėsore tė atyre qė ky individ ka lėnė
pas, sidomos familja e cila me siguri se e ka dashur aq shume.
Pra nėse merret realisht kjo nuk qenka njė zgjidhje reale, por
kjo qenka njė katastrofė, njerėzore, familjare dhe shoqėrore e cila siē
thamė edhe nė fillim po merr pėrmasa shume tė mėdha edhe nė popullatė tone e
cila ishte shumė e shėndosh nė kėtė aspekt deri nė vonė.
Pra duhet tė mendojmė qė jetėn ta jetojmė sė bashku me tė
afėrmit dhe njerėzit e dashur nė jetė.
|