|
Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
VJOLLCA
TIKU PASKU
Hyrje
Vjollca Tiku Pasku lindi nė Fier me 12 qershor 1969. Nė vitin 1987
mbaroj gjimnazin e ri, sot Perikli Ikonomi . Me pas vazhdoi studimet pėr
teknologji ushqimore . Punoi si teknologe pėr 3 vjet . Ne 1996 emigroj ne
Greqi sė bashku me familjen . U kthye sėrish nė vendlindje ne 2009. Pėr pesė
vjet punoi nė biznesin e saj familjar, pėr tė emigruar serish nė Gjermani ku
punon dhe jeton aktualisht. Ka filluar te shkruaje shumė herėt megjithėse
botimi i parė ėshtė nė vitin 2013 me librin "Firzarmonika e ndjenjave"
duke pritur dritėn e botimit edhe libra tė tjerė nė poezi dhe prozė.
TUNIKA E ARGJENDĖ
Dashuri.
Kush nga pijet deh mė shumė,
se pija e puthjes nė buzėn tėnde?...
Cila rrymė rezonon mė shumė,
se rryma e ndjenjės tėnde?...
Cila nga pėrkėdheljet lėmon me butė,
se dora e horizontit mbi gjinjtė liqenorė tė tu?...
Kush nga shpendėt fluturon mė lartė,
nė akacien qiellore se sa spazma e dihatjes tėnde?
Cila nga dritat e zambakėve refklekton mė shumė,
se drita qė lėshohet nga petalet e zemrės tėnde.
Cili nga yjet nė udhėn e qumėshtit, flakėrinė mė shumė,
se ylli qė ndodhet nėn kėrthizėn tėnde?...
Ti qan, e lotėt e tua rrėshqasin nė faqet e pranverės,
fikin dritėn e Marsit, e reflektojnė akullin e Janarit.
Ti buzėqesh, e luan me topin e kuq tė diellit,
e hedh pėrpjetė dhe e pret nėdorė.
Ti udhėton largėsive dhe kordelja e argjendtė,
bashkon dy gjysma hėna zemrash.
Ti kėndon me zėrin e vesės,
qė thėrret mėngjesin e bardhė.
Ti ngjitesh nė harqe ylberi,
lindur nga ngjyra e zjarrit.
Ti pėrhumb ėmbėlsisht ,
nė perlėn brenda guaskės sė qiellit.
Ti lumturohesh e ngjyen me blerim ēdo filiz,
ku rreh tik -taku i gjelbėr i jetės.
Ti je tunika e veshjes engjėllore,
ku tirret bashku i dritės nė vegjen tokėsore.
Ku lind ti lind njė ėngjėll pėrjetėsie,
dashuri...
FIZARMONIK NDJENJASH
Ja vodha Hėnės,
shkėlqimin e qerpikėve artė tė pagjumėsisė,
qė ėndrra e shpirtit, nėpėr natė,
tė kalonte nė rrugėn, e larė fildisht.
Ja vodha Diellit,
shkėndijat e thėngjinjve tė artė,
qė zjarri
i ndjenjave tė ndrijė,
mos tė shuhet si fishekzjarrė.
AH
DASHURI!
Me ēvello virgjėrie
je endur nė tezgjahun e krijimit,
me ēfustan tė bardhė nusėrie
je qėndisur nė peplat e bardha tė qiellit.
Ē ėmbėsi pikon nė damar ndjenjash,
Ēpulse rrahin nė kėmban shpresash,
Ēzogj fluturojnė nė fizarmonik ndjenjash,
je shigjetė qė pėrshkon tej e tej zemrat
COPĖZA FRYMĖZIMI
Ato mė vijnė si vetėtima qė ndezin zjarre,
nė embrionin e mendimit frymė e zanave,
si ulėrimat e shkėndijave tė pishtarėve,
qė shuhen e ndizen nė flakėt e vargjeve....
Vijnė si tufa pėllumbash me gugatje tė ėmbla,
qė ēajnė hulli marramendėse nė fluturim,
mė shėtitin nė hapėsira tė galopoj ėndrra,
tė thith dritėn nė gji tė Hėnės, deri nė agim.
Vijnė si refleksione shpėrthimi tė gonxhes,
tė qėndis pemėt me ngjyrat ylberore,
tė fiksoj melodinė e heshtur tė aromės,
tė ngjyrosin faqe petalesh me vesė qiellore.
Vijnė si dallgėt e grurit tė artė nėpėr ara,
ti bėj tė kėrcasin ngadalė nė dhėmbėza mulliri,
tė bėhen miell me rreze dielli qysh nė farėza
tė bėhen bukė nė furra, ku piqet djersė kalliri.
Lermėni tė shkruaj deri nė atak ndjenjash,
fragmente dhimbje tė pangushėlluara, vajtimesh,
fragmente lumturie nė njė kopsht ndenjash,
fragmente zemrash qė mė sjellin dallgė frymėzimesh.
KU KA MĖRGUAR DASHURIA?
Shėtis nė rrugėt e vendlindjes time me hap tė lehtė,
e shikoj njerėz me shpirtra tė rėndė tė vranėsuar si retė,
askund nuk dėgjoj njė serenatė tė ngrohtė dashurie,
as ndonjė kuqėlim nė qiell ngjyer me bojė kėnaqėsie.
Teksa u ula duke qarė pranė njė pishe tė lartė,
lotėt mė rrodhėn me gjatėsinė e lumit deri nė Nartė,
mė pyeti pisha me shqetėsim Pse qan vajzė e pikėlluar
I thashėsepse nuk gjej dot dashurinė ku ka mėrguar
E kėrkova nė linjat e kuqe qė prodhon zemra e ndjenjave,
nuk e gjeta,mungonte ekstrakti i ėmbėl iėndrrave,
e kėrkova nė rrebeshet e zjarrta tė puthjes sė dashnorėve,
ishin predikime gėnjeshtre nė pasionin e stuhisė trupore.
E kėrkova dhe pyeta ēdo valė nė detet e liqenet e vjetėr,
ato pėrplasėn qepallat trishtuar dhe ikėn nė bregun tjetėr,
E kėrkova edhe nė arnat e nxehta tė vullkaneve tė tokės,
por nuk e gjeta,as nė kraterin,e as nė zemrėn e botės.
Pisha e vjetėr thithi dritėn e qiellit e tha me psherėtim;
Dashuria u fsheh nga sytė e njerėzisė me vetmohim,
kur ndjenjėn e artė e zėvendėsuan me hibriden para-seks.
dhe farėzat nė vlagėn e kraharorit tė njomė i lanė tė vdesė
E thirra me shpirt Eja dashuri shpresa e pranverės njerėzore,
vetėm rrezet e florinjta tė lindjes tėnde janė thesari i jetės tokėsore!
MĖ PRIT
Kalėroj symbyllur pėrmbi det,
me shpejtėsinė e dallgėve radhė-radhė.
Fryma ime valėzon pareshtur,
me shushurimėn e shkumės,
mantel i bardhė.
Mė prit i dashur,
kur qielli shkund dritėn e artė,
dhe mbi supet e brishtė tė erės,
kurora rrezesh nis e vė,
kur nė konstelacionin e kaltėrsisė,
pėllumba fryme tė treten nė breg,
Unė, ti dhe deti tė bėhemi njė.
Mė prit i dashur,
kur e veshur me dridhjen e nuancave blu,
me buzėqeshjen e mantelit tė myshqeve,
tė vij nėpėr shkėmbinj,
me ishujt e ėndrrave
magjepsur nga fluturat e ndjenjave,
me duart e lagura ujė e kripė,
drejtuar nga ty.
Mė prit i dashur
kur shtratin e detit si vaj i kaltėr tė shtroj,
kur nga puthjet e mia
tė bien copėza dielli tė praruar,
e jastėku i horizontit tė flakėrojė,
mbi trupat tanė,
me sfungjer e leshterik mbuluar.
Dashuria jonė ėshtė si deti,
hapėsirė e gjerė qė njom kaltėrsitė,
por kush noton gjen sekretin;
se fragmentet mė tė bukura zbulon,
nė dyndjet e dallgėve,
plot ajėr dhe dritė...
TI, I ARDHUR NGA MJEGULLA QIELLORE
Ti i ardhur
nga mjegulla qiellore,
mė bėn tė shkel,
nė pupla resh,
dhe nga yjet,
tė ndez pishtarė... ...
Ti mė bėn tė vėshtroj
dritėzat qė fluturojnė
nė qiell....
Po ngre vėshtrimin
lart
lart !...
Oh, mė ra njė shkėndijėz,
mė ndjek si xixėllonjė,
dhe aty mė kap.
Ti mė bėn tė ndihem diamant,
qė shpėrbėhet,
si dielli mbi lulet nė livadh..
ti kėpute njė zambak
ti marrėsh erė
por unė jam bashkė me lulet
nė njė pranvere.
DHE NĖ PĖRJETĖSI DO TE PRES
Nesėr ndoshta sdo jem mė,
do udhėtoj thellė nė gji tė tokės,
e mbarsur me dheun e butė nė vetmi,
nė turbullirėn e errėt tė ekuacionit tė panjohur.
Kur dielli do shėndrisė nėpėr qiell,
ti do mė presėsh me lule buzėqeshjesh tė vi,
do pyesėsh veten nagoni "pse po vonohet"...
rėnkimi i brengės do tė mbjellė nė shpirt trishtim.
Lumenjtė veshur nė zi do turfullojnė,
retė shami zeza do ndezin flakėn e vajtimit,
shiu I hidhur do rrėshqasė nė faqet e gjetheve,
do tė thonėtė dashurėn tėnde vdekja ta rrėmbeu
O zemėr drite e dashurisė sė artė,
mos qaj, mos urre fatin e shkruar,
mė lėr vetėm njė trėndafil tė bardhė mbi varr,
si kujtim qė vulos me petale dashurinė.
Tė lutem i dashur mos vajto!
Vullkanin e dhimbjes mos e ndiz,
kratere lotėsh mos ti pėrzhitin sytė,
magma e zemrės mos tė digjet vrer,
se unė dhe nė pėrjetėsi do tė pres.
Tė dua!
Lėrmė tė shkopsit dritėn tėnde moj hėne...
shtatė kopsat e diellit qė shtrėngojnė jelekun tėnd,
tė bien nė tokė......
shtatė agime tė ēelin njėherėsh ,...
shtatė ngjyra tė pjalmojnė botėn.
Lėrmė te shkopsit dritėn tėnde moj hėnė,
zemra e perėndimit tė jetė e kuqe pa ngrysje,
mėngjeset tė gdhijnė me aromė prilli,
zogjtė tė luajnė kadencėn e fshehur nė gushė.
Lėrmė tė shkopsit dritėn tėnde moj hėnė,
ndriēimin tėnd ta mbledh nė kapitelet e larta,
ta grish nė kullat e gjelbra tė vetmuara,
tė ndez llambat e yjeve tė ylberta tė erėmoj jeta
ODE PĖR LULET
Oh lule
ju lindni nga,
puthja e ėmbėl e pranverės,
petalet tuaja vezullojnė
...
njė copė diell, njė copė hėnė,
njė varg ylberesh
.
Me duart e mija ju pėrkėdhel,
si mėndafsh i butė, push engjėjsh,
fryma juaj, parfum i qiellit.
Pėrkundni shtatin si balerina
nga flladi i freskėt
i qumėshtit tė bardhė ditėve
pėr tė erėmuar njerėzit.
NINULLĖ BLU
Djep ranor dhe argjendor i bregut,
pėrkund ngadalė shtatin e detit,
nina-nana, fli nė xhepin e tokės.
Pishat e larta tė gjelbra halore
tundin boēet e zilkave nė erė,
nina -nana, fli sykaltri ynė....
Syri i hėnės tė puth ėmbėl,
me njė kristal tė tretur drite,
nina-nana, fli nė tjerrjen e gjatė tė valės.
Qielli i lartė shkrin nė gojėn tėnde
shkumė, mbushur me kripė,
nina-nana, fli me erėn e butė.
Kopetė e ajrit lahen nė frymėn tėnde,
lozin tė ēartura deri nė mėngjes,
nina nana fli deri kur agu tė mbuloj
me njė ēarēaf drite lagur me vesė.
|
