Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Tema tė tjera 3 - VOTONI PĖR NJERIUN QĖ PREMTON MĖ PAK, SEPSE...

Shkruan: Gladiola BUSULLA

www.dituria.se

(Shkrim social)

 

VOTONI PĖR NJERIUN QĖ PREMTON MĖ PAK, SEPSE DO T’JU ZHGĖNJEJĖ MĖ PAK

 

            Njė politikan vizionar krijon gjithnjė hapėsira, ku jo vetėm tė “kuvendojė” me qytetarėt, por dhe t’u ofrojė mėnyrat se si tė njihen me veprimtarinė e tij. Kjo ėshtė njė mundėsi e shkėlqyer pėr tė qenė pjesėmarrės nė politikė dhe pėr tė njohur mė tej zhvillimin e saj.

 

 

 

            Fillimisht dua t’ju rrėfej njė anekdotė, qė shumėkush prej jush mund ta dijė.

            Pyesin njėrin, se ku qėndron dallimi midis njė zonje dhe njė politikani.

            Epo njė zonjė e vėrtetė nuk duhet tė thotė  kurrė Po, - pėrgjigjet ai.

            Ndaj, nė se tė thotė Jo ėshtė Ndoshta, e nė se tė thotė Ndoshta, nė fakt tė ka thėnė, njė Po.

            Ndėrsa me politikanin ndodh e kundėrta.

            -Nė se tė thotė Po, ėshtė Ndoshta, e nė se tė thotė Ndoshta, ėshtė Jo.

            Duke iu referuar njėrit prej burrave mė tė menēur tė historisė botėrore, siē mė pėlqen ta quaj shpesh Otto von Bis­marck (Bismarkun), politika duhet konsideruar art. Politika ėshtė arti i tė mundshmes dhe shkenca e relatives, - ėshtė shprehur ai.

            Nė fakt t’i shėrbesh popullit tėnd duhet tė jetė vėrtet njė privilegj, njė pakt burrėror, pse jo njė akt dashurie. Shpesh­herė, ky rrugėtim i ngjan njė tuneli tė gjatė, tė cilin e pėrshkojmė me shpresėn se do tė gjejmė dritė mė nė fund, teksa kalojmė nga njėra qeveri nė tjetrėn.

            Ndoshta tuneli ėshtė shumė i gjatė pėr ne qė ecim me ritmin e kėrmillit apo mos vallė, drita nė fund tė tij ėshtė njė shpikje e gėnjeshtėrt, njė trill fushate i njėkuptimshėm nė tė gjithė botėn?! Preferoj tė besoj aforizmėn e Bismarck-ut. Ah, moj kuti e Pandorės!

            Nė vitin 1500, koncepti mbi politikėn u rishqyrtua nga Machiavelli, i cili me traktatin e tij “Princi” identifikoi njė for­mulim tė ri, duke dalluar etikėn civile nga etika shtetėrore, pra e ngriti nė njė nivel mė tė lartė, nė etikėn e qeverisjes sė njė entiteti territorial dhe tė njė komuniteti njerėzor. Por nė fund, “qėllimi justifikon mjetin”. Kėshtu do ta pėrkufizoja shkurtimisht, filozofinė e tij.

            Nuk mund tė mohohet ekzistenca e pėrbotshme e opinionit, se politikanėt nuk kanė koherencė midis premtimeve dhe veprave tė tyre.

 

 

            Njė gazmaraz ky, qė tingėllon gjithnjė e mė aktual sidomos nė vende si Shqipėria.

            Mbetet pėr t’u theksuar fakti se nė momentin qė njė politikan, (qoftė ky ministėr, deputet a kryeministėr) vendos tė shkėpusė lidhjet dhe tė humbasė komunikimin me elektoratin, atėherė imazhi i tij do tė zvetėnohet e do tė shkojė drejt humbjes totale tė kredos politike. Nė se qytetarėt nuk gėzojnė alternativėn e shprehjes sė lirė apo tė zgjedhjes sė lirė, nė se ata nuk kontaktojnė nga afėr me politikanėt e pėrzgjedhur, atėherė ata zhgėnjehen, tė ndėshkojnė me votėn dhe pėrēmimin e parekuperueshėm. Misioni i politikanit merr fund.

            Njė politikan vizionar krijon gjithnjė hapėsira, ku jo vetėm tė “kuvendojė” me qytetarėt, por dhe t’u ofrojė mėnyrat se si tė njihen me veprimtarinė e tij. Kjo ėshtė njė mundėsi e shkėlqyer pėr tė qenė pjesėmarrės nė politikė dhe pėr tė njohur mė tej zhvillimin e saj.

            Nė procesin pozitiv tė integrimit, ne shqiptarėt duket se jemi mė tė vonuarit. Dijetari i madh shqiptar Faik Konica thoshte “shqiptarėt nė histori gjithmonė vonohen”. Kjo vonesė e jona duket se ėshtė njė deduksion i tė menduarit stereotip, i cili na largon nga shoqėritė e pėrparuara. Gjithsesi, askush nuk mund tė kontestojė prirjen e shqiptarėve pėr t’u integruar nė vlerat e familjes perėndimore. Mbetet njė fakt dhe fat shekullor! Pėr hir tė sė vėrtetės, ne shqip­tarėt, ndryshe nga shumė popuj tė tjerė jetuam tė shkėputur nga Evropa, pėr shkak tė konformizmit me orientime tė ndryshme qė na u imponuan. Por koha nuk t’i fal gabimet. Tė gjitha kėto, sigurisht qė reflektojnė kudo dhe sidomos nė politikat e reformat qė duhet tė ēojnė pėrpara vendin. Mė shumė se kurrė nė udhėkryq, mė shumė se kurrė na nevojitet njė politikė e drejtė, demokratike dhe e vetėdijshme. Politika rrjedh nga nevoja qė ka pasur njeriu pėr tė rregulluar jetėn e tij sociale, dhe njėkohėsisht pėr ta bėrė atė tė drejtė. Nė kėtė pikė nuk ka se si tė mos konfigurohet dhe figura e politikanit, atij i cili gėzon detyrėn e organizimit ose administrimin e shtetit, duke ndikuar vazhdimisht me miratimin, ndryshimin, ndėrfutjen e ligjeve, nė ēdo rast i projektuar pėr tė ndjekur idenė fillestare tė drejtėsisė dhe tė qetėsisė. Politikani, me pak fjalė, drejton shtetin, vendos fatin e tij: si i tillė, ai duhet tė jetė njė model pėr qytetarėt, dhe nuk duhet tė lejojė kurrsesi qė tė ndodhin padrejtėsi brenda vendit tė tij. Pėr tė krijuar njė shtet demokratik dhe tė drejtė, politika nuk duhet tė ndahet nga e drejta morale, bazuar kjo e fundit mbi konceptin e drejtėsisė, i cili duhet tė frymėzo­jė politikanin. E gjitha kjo ėshtė njė teori e bukur dhe e pėlqyeshme; ta vėsh nė jetė ėshtė e vėshtirė. (Deri nė utopi?!)