Fillimisht dua tju rrėfej njė anekdotė, qė
shumėkush prej jush mund ta dijė.
Pyesin njėrin, se ku qėndron dallimi midis njė
zonje dhe njė politikani.
Epo njė zonjė e vėrtetė nuk duhet tė thotė
kurrė Po, - pėrgjigjet ai.
Ndaj, nė se tė thotė Jo ėshtė Ndoshta, e nė se
tė thotė Ndoshta, nė fakt tė ka thėnė, njė Po.
Ndėrsa me politikanin ndodh e kundėrta.
-Nė se tė thotė Po, ėshtė Ndoshta, e nė se tė
thotė Ndoshta, ėshtė Jo.
Duke iu referuar njėrit prej burrave mė tė
menēur tė historisė botėrore, siē mė pėlqen ta quaj shpesh Otto von
Bismarck (Bismarkun), politika duhet konsideruar art. Politika ėshtė arti i
tė mundshmes dhe shkenca e relatives, - ėshtė shprehur ai.
Nė fakt ti shėrbesh popullit tėnd duhet tė jetė
vėrtet njė privilegj, njė pakt burrėror, pse jo njė akt dashurie.
Shpeshherė, ky rrugėtim i ngjan njė tuneli tė gjatė, tė cilin e pėrshkojmė
me shpresėn se do tė gjejmė dritė mė nė fund, teksa kalojmė nga njėra qeveri
nė tjetrėn.
Ndoshta tuneli ėshtė shumė i gjatė pėr ne qė
ecim me ritmin e kėrmillit apo mos vallė, drita nė fund tė tij ėshtė njė
shpikje e gėnjeshtėrt, njė trill fushate i njėkuptimshėm nė tė gjithė
botėn?! Preferoj tė besoj aforizmėn e Bismarck-ut. Ah, moj kuti e Pandorės!
Nė vitin 1500, koncepti mbi politikėn u
rishqyrtua nga Machiavelli, i cili me traktatin e tij Princi identifikoi
njė formulim tė ri, duke dalluar etikėn civile nga etika shtetėrore, pra e
ngriti nė njė nivel mė tė lartė, nė etikėn e qeverisjes sė njė entiteti
territorial dhe tė njė komuniteti njerėzor. Por nė fund, qėllimi justifikon
mjetin. Kėshtu do ta pėrkufizoja shkurtimisht, filozofinė e tij.
Nuk mund tė mohohet ekzistenca e pėrbotshme e
opinionit, se politikanėt nuk kanė koherencė midis premtimeve dhe veprave tė
tyre.
Njė gazmaraz ky, qė tingėllon gjithnjė e mė
aktual sidomos nė vende si Shqipėria.
Mbetet pėr tu theksuar fakti se nė momentin qė
njė politikan, (qoftė ky ministėr, deputet a kryeministėr) vendos tė
shkėpusė lidhjet dhe tė humbasė komunikimin me elektoratin, atėherė imazhi i
tij do tė zvetėnohet e do tė shkojė drejt humbjes totale tė kredos politike.
Nė se qytetarėt nuk gėzojnė alternativėn e shprehjes sė lirė apo tė
zgjedhjes sė lirė, nė se ata nuk kontaktojnė nga afėr me politikanėt e
pėrzgjedhur, atėherė ata zhgėnjehen, tė ndėshkojnė me votėn dhe pėrēmimin e
parekuperueshėm. Misioni i politikanit merr fund.
Njė politikan vizionar krijon gjithnjė hapėsira,
ku jo vetėm tė kuvendojė me qytetarėt, por dhe tu ofrojė mėnyrat se si tė
njihen me veprimtarinė e tij. Kjo ėshtė njė mundėsi e shkėlqyer pėr tė qenė
pjesėmarrės nė politikė dhe pėr tė njohur mė tej zhvillimin e saj.
Nė procesin pozitiv tė integrimit, ne shqiptarėt
duket se jemi mė tė vonuarit. Dijetari i madh shqiptar Faik Konica thoshte
shqiptarėt nė histori gjithmonė vonohen. Kjo vonesė e jona duket se ėshtė
njė deduksion i tė menduarit stereotip, i cili na largon nga shoqėritė e
pėrparuara. Gjithsesi, askush nuk mund tė kontestojė prirjen e shqiptarėve
pėr tu integruar nė vlerat e familjes perėndimore. Mbetet njė fakt dhe fat
shekullor! Pėr hir tė sė vėrtetės, ne shqiptarėt, ndryshe nga shumė popuj
tė tjerė jetuam tė shkėputur nga Evropa, pėr shkak tė konformizmit me
orientime tė ndryshme qė na u imponuan. Por koha nuk ti fal gabimet. Tė
gjitha kėto, sigurisht qė reflektojnė kudo dhe sidomos nė politikat e
reformat qė duhet tė ēojnė pėrpara vendin. Mė shumė se kurrė nė udhėkryq, mė
shumė se kurrė na nevojitet njė politikė e drejtė, demokratike dhe e
vetėdijshme. Politika rrjedh nga nevoja qė ka pasur njeriu pėr tė rregulluar
jetėn e tij sociale, dhe njėkohėsisht pėr ta bėrė atė tė drejtė. Nė kėtė
pikė nuk ka se si tė mos konfigurohet dhe figura e politikanit, atij i cili
gėzon detyrėn e organizimit ose administrimin e shtetit, duke ndikuar
vazhdimisht me miratimin, ndryshimin, ndėrfutjen e ligjeve, nė ēdo rast i
projektuar pėr tė ndjekur idenė fillestare tė drejtėsisė dhe tė qetėsisė.
Politikani, me pak fjalė, drejton shtetin, vendos fatin e tij: si i tillė,
ai duhet tė jetė njė model pėr qytetarėt, dhe nuk duhet tė lejojė kurrsesi
qė tė ndodhin padrejtėsi brenda vendit tė tij. Pėr tė krijuar njė shtet
demokratik dhe tė drejtė, politika nuk duhet tė ndahet nga e drejta morale,
bazuar kjo e fundit mbi konceptin e drejtėsisė, i cili duhet tė frymėzojė
politikanin. E gjitha kjo ėshtė njė teori e bukur dhe e pėlqyeshme; ta vėsh
nė jetė ėshtė e vėshtirė. (Deri nė utopi?!)
|