Nėse hapim fjalorin dhe kėrkojmė kuptimin e fjalės vullnet, do
tė hasim nė nocionin sa vijon: Vullneti ėshtė aftėsia qe nė formė
tė lirė vendosim pėr ndonjė veprimtari
Kėtė nocion e pranojmė si tė sakėt. Ky vullnet
me tė cilin ne mburremi, si njė e drejtė e jona, gjithnjė ikė para
mosbesimit. Ky ėshtė rregull absolut, qe nuk duron kurrfarė veēimi.
Nuk do tė besoni, unė jam i bindur se ėshtė njė
vėrtetė e pamohuar. Pėr tu bindur, shikoni rreth vetės suaj dhe kujdesuni
tė kuptoni atė ēfarė shikoni. Atėherė do tė vėreni se nuk jam duke ju
rrėfyer ndonjė teori imagjinare por shprehu vetėm atė ēfarė ekziston.
Paramendoni kur kishim me vendosė njė dėrrasė nė
tokė me dimensione siē janė gjatėsia njė metėr dhe gjerėsia njėzetepesė
centimetra. Ėshtė e qartė se shumė lehtė kishit me lėvizė nėpėr atė dėrrasė
nga njė skajin tjetėr duke mos qitur kėmbėn jashtė sajė. Tė paramendojmė
vendosjen e kėsaj dėrrase mbi kulmin e kishės apo njė objekti tjetėr
gjithashtu mbi kulm. Kush kishte me qenė ai nga ju tė bėjė edhe njė hap nė
po tė njėjtėn dėrrasė pa u rrėzuar nga ajo? Jo, ju por rrallė kishte me qenė
ai i cili vetėm dy hapa kishte me ecė nėpėr dėrrasėn e tillė, menjėherė
kishit filluar tė dridheni, edhe pran terė mundit dhe vullnetit tuaj, me
siguri kishit mė u rrėzuar nga ajo dėrrasė.
Pse atėherė nuk rrėzoheni kur dėrrasa gjendet nė
tokė, e pse do tė rrėzoheni kur po e njėjta dėrrasė gjendet nė atė lartėsi?
Thjeshtė, nė rastin e parė, juve ju duket se shumė lehtė mund tė ecni nėpėr
dėrrasė qe gjindtė e shtrirė nė tokė, sė dyti nė po nė tė njėjtėn dėrrasė qe
gjendet nė lartėsi paraprakisht ju nė mėnyrė psikike jeni tė bindur duke mos
zėnė besė se mund tė ecni nė dėrrasėn e pėrmendur.
Pėrqendroni vėmendjen nė vijim: kot tentoni tė
ecni pėrpara nė ēoftė se paramendoni se nuk keni mundėsi, se atėherė jeni nė
njė pamundėsi absolute pėr tė kryer atė veprim.
Nėse punėtorėt qė punojnė nė ndėrtimtari dhe
mbulojnė kulmet e shtėpisė, dhe mendojnė se njė gjė e tillė ėshtė e
mundshme, ajo i shtynė ata paraprakisht nė aspekt psikik se janė tė
parapėrgatitur dhe mund tė kryejnė kėtė punė.
Marramendja qė e kaplon njeriun gjatė
parapėrgatitjes psikike nė kalim nėpėr dėrrasė tė vendosur nė lartėsi dhe
duke paramenduar se dėrrasa do tė rrėzohet, atėherė ajo bėhet realitet edhe
pėrkundėr vullnetit tonė.
Tė shikojmė njė njeri qe vuan nga pagjumėsia: nė
qoftė se nuk kėmbėngul pėr tė fjet, do tė flija duke u shtrirė nė mėnyrė tė
qetė nė krevatin e vet. Pėrkundrazi nėse me kėmbėngulėsi kujdeset pėr tė
fjetur, atėherė gjithnjė e mė shumė bėhet mė nervoz.
Me siguri keni vėrejte nėse dėshira e juaj ėshtė
qe tė kujtoheni pėr ndonjė emėr te njė personi qe mendoni se ia keni harruar
emrin, aq ma mė vėshtirėsi do tė ia qėlloni emrit tė pėrmendur. Nė momentin
ku paramendoni duke thėnė: Do tė mė kujtohet nė vend se: E kam harruar,
do tė ju kujtohet emri pa vėshtirėsi.
Ata qe vozitin biēikletėn duhet kujtuar mėsimin
e tyre fillestar kur janė mėsuar pėr tė vozitė, janė frikuar se do tė
rrėzoheni duke u mbajtur nė mėnyrė tė shtanguar pėr timon tė biēikletės. Kur
nė rrugė ju ka paraqitur ndonjė pengesė, thjeshtė edhe njė guralec, keni
tentuar tė ikni nga guraleci i tillė, nėse ka mbisunduar kėmbėngulja qe tė
ikni sa mė shumė nga guraleci, atėherė ju keni shkuar drejtė nė tė dhe e
keni shkelė.
Sa mė shumė qė tė kujdeseni pėr tė luftuar njė
gjė tė tillė ai edhe mė shumė do tė qeshė me juve
Si ka qenė gjendja psikike e ēdo njėrit nga ata
nė kėto raste? Unė nuk do tė rrėzohem, mirėpo unė atė nuk mund te pengoi;
unė dua tė mė kujtohet emri i ati apo kėtij personi, mirėpo nuk ka mundėsi,
unė dot iku nga pengesa nė rrugė, mirėpo nuk mundem, unė do tė pėrmbahem nga
tė qeshurit, mirėpo nuk mundem.
Nga e cekura paraprakisht, qė prej tė gjitha
kundėrshtimeve, mosbesimi fiton edhe pėrkundėr vullnetit pa e veēuar asnjė
problem.
Nėse vazhdojmė me shprehjen e ideve tė njėjta,
do tė bindemi se komandanti i ushtrisė qė sulmon nė ballė tė ushtrisė me
siguri se do tė ua shtoi vullnetin dhe guximin pėr sulm, pėrndryshe nėse
vetėm komandon nga largėsia sulmi ėshtė i kotė: Shpėtoni ashtu si dini
puna hutese dhe tėrheqja nė parregullsi. Pse ėshtė ashtu? Sepse nė rastin e
parė, ushtarėt me vetėbesim se kanė pėr detyrė tė ecin pėrpara, nė rastin e
dytė, paramendojnė se janė tė mundur dhe duhet tė shpėtonin nga vdekja duke
ikur.
Punargjia1
mirė ka ditė se me ēfarė mėnyre mund tė veproi, kur ėshtė nė pyetje
hakmarrja ndaj tregtarit, me tė cilin ka qenė nė tė njėjtėn varkė, nga ai ka
blerė delen mė tė mirė dhe ka hedhė nė det. E ka ditė se tė gjitha delet do
tė shkojnė pas sajė. Kjo nė tė vėrtetė ka ndodhė.
Dhe ne, njerėzit, pak a shumė jemi tė ngjashėm
me kopenė e deleve, kur edhe pėrkundėr dėshirės sonė me paaftėsinė tonė
pėrkrahim shembujt e tė tjerėve, duke e pohuar qe nuk kemi mundėsi tė
bėjmė diē tjetėr.
Kisha mundė tė ju pėrmendi edhe me mija shembuj
tjerė, por kam frikė se numėrimi i tyre i madh kishte me kaluar nė monotoni.
Nė esencė, tė gjitha janė kėto fakte qe ju bėjnė me dije nė forcėn e madhe
tė mosbesimit, d.m.th., forca e mosbesimit tė pavetėdijshėm nė luftė kundėr
vullnetit (vetėdijes).
Ekzistojnė alkoolistėt qe dėshirojnė pėr tė mos
konsumuar alkoolin, mirėpo nuk kanė suksese pėr tė ndėrprerė konsumin e tij.
Pyetni tė tillėt nė mėnyrė tė sinqertė ata do tė ju pėrgjigjen se kemi
dėshirė qe tė mos konsumojmė, qe konsumimi i alkoolit ėshtė i gėrditshėm,
mirėpo janė tė paaftė dhe tė detyruar tė pinė kundėr vullnetit tė vet.
Ngjashėm me kėtė, disa kriminel bėjnė krime
kundėr vullnetit tė vet. Me pyetjen se pėr ēfarė e kanė bėrė atė krim, ata
thjeshtė pėrgjigjen: Nuk kam muajt tė pėrmbahem, diē mė ka tėrheq, diē ka
qenė mė e fortė se unė.
Edhe alkoolisti edhe krimineli e flasin tė
vėrtetėn. Ata janė tė detyruar sepse mosbesimi nė vetėn i shtyn kėshtu qe
nuk kanė mundėsi tė pėrmbahen.
Ne qe mburremi mė vullnetin tonė, ne tė cilin
besojmė nė atė ēfarė punojmė, punojmė lirisht, nuk jemi asgjė tjetėr pėrveē
kukulla nė litar skajet e tė cilit i mbanė nė dorė mosbesimi. Ne pushojmė qe
mos te jemi kukulla vetėm atėherė, kur tė mėsojmė tė mbizotėrojmė mosbesimin
tonė.
1- Pėrsonel nga romani Gargantua dhe Pantagrue, Fransoa
Rabel (1490 15530 (vr. e pėrk.)
Nga libri i Emil Kou (Émile Coué), Si tė
zotėrojmė vetvetėn me ndihmėn e autosugjestionit tė vetėdijshėm
|