Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Psikologji 2 -  VULLNETI DHE MOSBESIMI

Shqipėroi: Hasan SALIHAJ

 VULLNETI DHE MOSBESIMI

     Nėse vazhdojmė me shprehjen e ideve tė njėjta, do tė bindemi se komandanti i ushtrisė qė sulmon nė ballė tė ushtrisė me siguri se do tė ua shtoi vullnetin dhe guximin pėr sulm, pėrndryshe nėse vetėm komandon nga largėsia sulmi ėshtė i kotė: “Shpėtoni ashtu si dini” puna hutese dhe tėrheqja nė parregullsi. Pse ėshtė ashtu? Sepse nė rastin e parė, ushtarėt me vetėbesim se kanė pėr detyrė tė ecin pėrpara, nė rastin e dytė, paramendojnė se janė tė mundur dhe duhet tė shpėtonin nga vdekja duke ikur.

 

 


            Nėse hapim fjalorin dhe kėrkojmė kuptimin e fjalės vullnet, do tė hasim nė nocionin sa vijon:     “Vullneti ėshtė aftėsia qe nė formė tė lirė vendosim pėr ndonjė veprimtari”

            Kėtė nocion e pranojmė si tė sakėt. Ky vullnet me tė cilin ne mburremi, si njė e drejtė e jona, gjithnjė ikė para mosbesimit. Ky ėshtė rregull absolut, qe nuk duron kurrfarė veēimi.

            “Nuk do tė besoni, unė jam i bindur se ėshtė njė vėrtetė e pamohuar”. Pėr tu bindur, shikoni rreth vetės suaj dhe kujdesuni tė kuptoni atė ēfarė shikoni. Atėherė do tė vėreni se nuk jam duke ju rrėfyer ndonjė teori imagjinare por shprehu vetėm atė ēfarė ekziston.

            Paramendoni kur kishim me vendosė njė dėrrasė nė tokė me dimensione siē janė gjatėsia njė metėr dhe gjerėsia njėzetepesė centimetra. Ėshtė e qartė se shumė lehtė kishit me lėvizė nėpėr atė dėrrasė nga njė skajin tjetėr duke mos qitur kėmbėn jashtė sajė. Tė paramendojmė vendosjen e kėsaj dėrrase mbi kulmin e kishės apo njė objekti tjetėr gjithashtu mbi kulm. Kush kishte me qenė ai nga ju tė bėjė edhe njė hap nė po tė njėjtėn dėrrasė pa u rrėzuar nga ajo? Jo, ju por rrallė kishte me qenė ai i cili vetėm dy hapa kishte me ecė nėpėr dėrrasėn e tillė, menjėherė kishit filluar tė dridheni, edhe pran terė mundit dhe vullnetit tuaj, me siguri kishit mė u rrėzuar nga ajo dėrrasė.

            Pse atėherė nuk rrėzoheni kur dėrrasa gjendet nė tokė, e pse do tė rrėzoheni kur po e njėjta dėrrasė gjendet nė atė lartėsi? Thjeshtė, nė rastin e parė, juve ju duket se shumė lehtė mund tė ecni nėpėr dėrrasė qe gjindtė e shtrirė nė tokė, sė dyti nė po nė tė njėjtėn dėrrasė qe gjendet nė lartėsi paraprakisht ju nė mėnyrė psikike jeni tė bindur duke mos zėnė besė se mund tė ecni nė dėrrasėn e pėrmendur.

            Pėrqendroni vėmendjen nė vijim: kot tentoni tė ecni pėrpara nė ēoftė se paramendoni se nuk keni mundėsi, se atėherė jeni nė njė pamundėsi absolute pėr tė kryer atė veprim.

            Nėse punėtorėt qė punojnė nė ndėrtimtari dhe mbulojnė kulmet e shtėpisė, dhe mendojnė se njė gjė e tillė ėshtė e mundshme, ajo i shtynė ata paraprakisht nė aspekt psikik se janė tė parapėrgatitur dhe mund tė kryejnė kėtė punė.

            Marramendja qė e kaplon njeriun gjatė parapėrgatitjes psikike nė kalim nėpėr dėrrasė tė vendosur nė lartėsi dhe duke paramenduar se dėrrasa do tė rrėzohet, atėherė ajo bėhet realitet edhe pėrkundėr vullnetit tonė.        

            Tė shikojmė njė njeri qe vuan nga pagjumėsia: nė qoftė se nuk kėmbėngul pėr tė fjet, do tė flija duke u shtrirė nė mėnyrė tė qetė nė krevatin e vet. Pėrkundrazi nėse me kėmbėngulėsi kujdeset pėr tė fjetur, atėherė gjithnjė e mė shumė bėhet mė nervoz.

 

 

            Me siguri keni vėrejte nėse dėshira e juaj ėshtė qe tė kujtoheni pėr ndonjė emėr te njė personi qe mendoni se ia keni harruar emrin, aq ma mė vėshtirėsi do tė ia qėlloni emrit tė pėrmendur. Nė momentin ku paramendoni duke thėnė: “Do tė mė kujtohet” nė vend se: “E kam harruar”, do tė ju kujtohet emri pa vėshtirėsi.

            Ata qe vozitin biēikletėn duhet kujtuar mėsimin e tyre fillestar kur janė mėsuar pėr tė vozitė, janė frikuar se do tė rrėzoheni duke u mbajtur nė mėnyrė tė shtanguar pėr timon tė biēikletės. Kur nė rrugė ju ka paraqitur ndonjė pengesė, thjeshtė edhe njė guralec, keni tentuar tė ikni nga guraleci i tillė, nėse ka mbisunduar kėmbėngulja qe tė ikni sa mė shumė nga guraleci, atėherė ju keni shkuar drejtė nė tė dhe e keni shkelė.

            “Sa mė shumė qė tė kujdeseni pėr tė luftuar njė gjė tė tillė ai edhe mė shumė do tė qeshė me juve”

            Si ka qenė gjendja psikike e ēdo njėrit nga ata nė kėto raste? Unė nuk do tė rrėzohem, mirėpo unė atė nuk mund te pengoi; unė dua tė mė kujtohet emri i ati apo kėtij personi, mirėpo nuk ka mundėsi, unė dot iku nga pengesa nė rrugė, mirėpo nuk mundem, unė do tė pėrmbahem nga tė qeshurit, mirėpo nuk mundem.

            Nga e cekura paraprakisht, qė prej tė gjitha kundėrshtimeve, mosbesimi fiton edhe pėrkundėr vullnetit pa e veēuar asnjė problem.

            Nėse vazhdojmė me shprehjen e ideve tė njėjta, do tė bindemi se komandanti i ushtrisė qė sulmon nė ballė tė ushtrisė me siguri se do tė ua shtoi vullnetin dhe guximin pėr sulm, pėrndryshe nėse vetėm komandon nga largėsia sulmi ėshtė i kotė:  “Shpėtoni ashtu si dini” puna hutese dhe tėrheqja nė parregullsi. Pse ėshtė ashtu? Sepse nė rastin e parė, ushtarėt me vetėbesim se kanė pėr detyrė tė ecin pėrpara, nė rastin e dytė, paramendojnė se janė tė mundur dhe duhet tė shpėtonin nga vdekja duke ikur.

            Punargjia1 mirė ka ditė se me ēfarė mėnyre mund tė veproi, kur ėshtė nė pyetje hakmarrja ndaj tregtarit, me tė cilin ka qenė nė tė njėjtėn varkė, nga ai ka blerė delen mė tė mirė dhe ka hedhė nė det. E ka ditė se tė gjitha delet do tė shkojnė pas sajė. Kjo nė tė vėrtetė ka ndodhė.

            Dhe ne, njerėzit, pak a shumė jemi tė ngjashėm me kopenė e deleve, kur edhe pėrkundėr dėshirės sonė me paaftėsinė tonė pėrkrahim shembujt e tė tjerėve, duke e “pohuar” qe nuk kemi mundėsi tė bėjmė diē tjetėr.

            Kisha mundė tė ju pėrmendi edhe me mija shembuj tjerė, por kam frikė se numėrimi i tyre i madh kishte me kaluar nė monotoni. Nė esencė, tė gjitha janė kėto fakte qe ju bėjnė me dije nė forcėn e madhe tė mosbesimit, d.m.th., forca e mosbesimit tė pavetėdijshėm nė luftė kundėr vullnetit (vetėdijes).

            Ekzistojnė alkoolistėt qe dėshirojnė pėr tė mos konsumuar alkoolin, mirėpo nuk kanė suksese pėr tė ndėrprerė konsumin e tij. Pyetni tė tillėt nė mėnyrė tė sinqertė ata do tė ju pėrgjigjen se kemi dėshirė qe tė mos konsumojmė, qe konsumimi i alkoolit ėshtė i gėrditshėm, mirėpo janė tė paaftė dhe tė detyruar tė pinė kundėr vullnetit tė vet.

            Ngjashėm me kėtė, disa kriminel bėjnė krime kundėr vullnetit tė vet. Me pyetjen se pėr ēfarė e kanė bėrė atė krim, ata thjeshtė pėrgjigjen: “Nuk kam muajt tė pėrmbahem, diē mė ka tėrheq, diē ka qenė mė e fortė se unė”.

            Edhe alkoolisti edhe krimineli e flasin tė vėrtetėn. Ata janė tė detyruar sepse mosbesimi nė vetėn i shtyn kėshtu qe nuk kanė mundėsi tė pėrmbahen.

            Ne qe mburremi mė vullnetin tonė, ne tė cilin besojmė nė atė ēfarė punojmė, punojmė lirisht, nuk jemi asgjė tjetėr pėrveē kukulla nė litar skajet e tė cilit i mbanė nė dorė mosbesimi. Ne pushojmė qe mos te jemi kukulla vetėm atėherė, kur tė mėsojmė tė mbizotėrojmė mosbesimin tonė.



 


            1- Pėrsonel nga romani “Gargantua dhe Pantagrue”, Fransoa Rabel (1490 – 15530 (vr. e pėrk.)

 

            Nga libri i Emil Kou (Émile Coué), “Si tė zotėrojmė vetvetėn me ndihmėn e autosugjestionit tė vetėdijshėm”