Nė pėrvojen time tė gjatė, veēmas nė
veprimtarinė botuese, rrallė herė mė ka ndodhur tė gėzohem me gjithė zemėr
pėr botimin e ndonjė titulli tė ri, sikur tash qė kisha dorėshkrimin e
Xhemajl Bajramit, monografinė Xhemajl Abria pleqnar i Kosovės .
Gėzimi im bazohet nė disa arsye.
Kur ka folė nė kullė Xhemajl Abria, sa ishte
gjallė, njėqind burra tė kenė qenė aty e kanė dėgjuar pa asnjė fjalė. Pas
vdekjes, Xhemajli ka folė pėrmes gojės sė urtakėve tė shqiptarisė: njėqind
vjet nga varri, ju ka dhėnė porosi tė menēura brezave tė mėvonshėm. Dhe tė
gjithė, qė i kanė dėgjuar fjalėt e tij kanė marrė mėsime tė mira. Tash
Xhemajli po hyn nė libėr: do tė flet me heshtje, i heshtur, por fjala e tij
nuk do tė harrohet KURRĖ MĖ.
Ky dorėshkrim, qė po formėsohet nė libėr, nė
njėqind vjetorin e vdekjes sė Xhemajl Abrisė, nė fakt ėshtė njė rizbulim i
fuqisė dhe menēurisė sė kėtij burri tė madh dhe tė menēur tė Kosovės, dhe,
prandaj, me plot gojėn e them se Xhemajl Abria po rilindėt njė shekull pas
vdekjes. Kjo rilindje tepėr e vonė, pas njė shekulli, i ka disa shkaktarė qė,
nė qoftė se mėsojmė diēka prej tyre nė asnjė rast tė ngjajshėm nuk do tė
na ndodhin vonesa tė kėtilla.
Mėsimi kryesor, qė del nga kjo vonesė, ėshtė
ky: nė qoftė se njė figurė tė ndritshme kombėtare e ngrisim nė qiell, athua
ka ndokush qė do tė pėsojė HUMBJE? Nė qiellin e menēurisė kombėtare ka vend
pėr miliarda e miliarda yje tė ndritshme qė, sa mė shumė tė jenė, sa mė tė
ndritshėm tė jenė, sa mė lartė tė ngritėn aq mė shumė e mė bukur do tė na
bėjnė dritė tė gjithėve dhe do tė na dhurojnė kėnaqėsinė e krenarinė, qė
pėrjeton njeriu kur e kupton se ėshtė pjesė e fisit, tė gjuhės e tė gjakut,
qė prodhon dije e menēuri! (Le tė bindėn fėmijėt tonė dhe fėmijėt e fėmijėve
tonė se nuk kemi dalė nga shpellat dhe thesari i traditės kulturore
kombėtare ėshtė jashtzakonisht i thellė dhe i pasur! Vetėm duhet ta
rizbulojmė dhe ta rinjohim. Bota shqiptare nuk fillon me ne. E ndonjėri prej
nesh, qė mburret pėr largpamėsi, le ta dijė se atė mundėsi e ka fituar ngase
ka qėndruar mbi supet e kolosėve tė kombit). Tejtra, tė urtit kanė thėnė:
edhe mė i mirė se i miri ėshtė ai qė e lavdėron tė mirin. Sepse e afirmon tė
mirėn, e ngritė tė mirėn e tė mirin. Ngritja e njeriut tė menēur e tė mirė
ėshtė pikė pėr pikė sikur ngritja e diellit nė qiell: sa mė lartė tė ngritet
dielli nė qiell aq mė shumė dritė e ngrohtėsi do ti dhurojė gjithėsisė. E
Xhemajli (dhe shumė e shumė tė tjerė) e ka MERITUAR ( nė kuptimin e plotė tė
fjalės) kėtė shpalosje tė personalitetit, kėtė shpalosje tė menēurisė.
Mėsimi tjetėr, qė del poashtu nga kjo vonesė
shekullore, duket kėshtu: I di disa gjeni tė mendimit botėror, tre prej tė
cilėve do ti pėrmendi nė kėtė shkrim qė, me dorėn e vet, sikur Xhemajl
Abria, (disa prej tyre) nė jetėn e vet nuk e kanė shkruar ASNJĖ GERMĖ e, nė
anėn tjetėr, nuk mund tė gjesh enciklopedi, libėr tė aforizmave, apo botim
tjetėr tė urtėsisė, qė formėsohen pa emrat e tyre. Kah dhe si hynė nė
BIBLIOTEKA kėta njerėz, qė gjatė jetės sė tyre nuk e kanė shkruar asnjė
germė? Ata hynė nė kujtesėn e mendimit tė zgjedhur botėror, sepse PATĖN
NXĖNĖS.
Tė gjithė e dinė se Sokrati nuk ka shkruar asgjė. E, ma
gjeni dikush ndonjė libėr tė urtėsive botėrore, ku nuk pėrmendet emri i
Sokratit! Pse? Sepse Sokrati e kishte nxėnės Platonin, e Platoni i madh e
bėri Sokratin Sokrat. Platoni e shpalosi gjenialitetin e Sokratit, por e
ngriti edhe veten duke e ngritur Mėsuesin e vet. Kėshtu ndodhi me
armeniasin Gjurgjiev. Tė mos ishte nxėnėsi i tij, Uspenski, kush do ta dinte
se ka jetuar njė kokė gjeniale e quajtur Gjurgjiev? Dhe, mė nė fund, por
tash nė formė mė tė organizuar, pikėrisht kėshtu ndodhi me mendjen kosmike
tė quajtur Osho. Nė 600 libra do ta gjeni autor kėtė emėr, kėtė mendje me
dije e fuqi njemėnd kosmike, por qė tė gjitha ligjėratat janė shndėrruar nė
libra dhe - qė tė gjitha i kanė bėrė nxėnėsit e tij. Kalimthi po e pėrmendi
se vetėm Alkimia supreme e Osho-s i ka mbi njėmijė faqe. E ku janė edhe
599 tituj tė tjerė, autor i tė cilave ėshtė Osho? Sepse: Sokrati, Gjurgjievi,
Osho e sa e sa tė tjerė PATĖN NXĖNĖS, qė duke e ngritur Mėsuesin e tyre
e bėnė vetveten tė pavdekshėm.
Merrnie me mendė sot, si do tė dukej harta e menēurisė
shqiptare sikur pleqnarėt e menēur tė shqiptarisė tė kishin pasė NXĖNĖS, qė
ti shpalosin gjetjet e tyre gjeniale dhe ti ngrisin e ti vendosin nė
vendin e merituar. Tė mendojmė tė gjithė sė bashku se po tė kishin pasė
nxėnės Ali Binaku e Binak Alia, Tahirahasnėt e nė mesin e tyre nė mėnyrė tė
veēantė, Ramadan Shabani, Xhemajl Abria, Tahir Berisha e Dėrvish Goxhuli,
deri te Sokol Bajraktari e Mujė Loshi qysh do tė dukeshin vėllimet me
librat qė pėrmbajnė mendimet e zgjidhjet e mrekullueshme qė i kanė dhėnė
kėta pleqė tė urtė pėr tėrėsinė e jetės njerėzore.
Mua personalisht nuk mė bėn nder kjo qė
thashė pėr nxėnėsit e urtakėve, sepse familja ime gjithnjė e ka pasė derėn
ēelė nė familjen e Xhemajl Abrisė dhe unė, shumė i menēuri, pretendoja tė
bėhem shkrimtar i madh e nuk e dija sa i madh do tė bėhesha, sikur para
gjysėm shekulli, tė mirresha me tregimet e Xhemajlit, ti kisha shėnuar, tė
paktėn, vetėm ato qė mi ka thėnė baba im dhe Hazir Alija krejt ndryshe do
tė dukej portreti i Xhemajl Abrisė, por edhe emri im pranė tij. Kėtė po e
them qė ta dėgjojnė tė rinjtė, qė tė mos thonė pastaj sikur unė: Eh, sa mirė
i mėsojmė gjėrat kur nuk na duhen!
Tha latini plak: fola dhe e shlirova shpirtin.
Por, do tė them edhe diēka: kjo monografi ėshtė e
shkruar me aq korrektėsi sa secilit lexues do ti shkaktojė kėnaqėsi tė
vėrtetė, prandaj e pėrgėzoi autorin. E pėrgėzojė edhe pėr shkakun se pėrherė
po bindem se kurrė Abria nuk do tė mbetet pa njė XHEMAJL TĖ MENĒUR. Por as
vendet e tjera, sepse tė menēurit e kujdesshėm, me mbamendjen e tyre
njėshekullore, bėn qė Xhemajl Abria tė rilindėt pėrsėri dhe pėrsėri tiu
flet brezeve tė reja. Madje tiu flet me menēuri tė thellė. Hasan Prishtina
ka thėnė: kur e ke pėrpara njeriun e menēur e ke hartėn e botės pėrpara
dhe asnjė rrugė e gabueshme nuk mund tė tė mashtrojė.
Pėr librin nuk fola . Le tė flet libri
vet.
Qendra e Mendimit Pozitiv
dautdemaku@yahoo.com
mendimipozitiv@yahoo.com
tel: 038 225 800
044 679 009
|