Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Kulturė 2 - Njėqind vjetori i vdekjes - dita e rilindjes sė Xhemaijlit

Shkruan: Daut DEMAKU

NJĖQIND VJETORI I VDEKJES - DITA E RILINDJES SĖ XHEMAJLIT

 

- PARATHĖNIA E LIBRIT -

 

        Tė gjithė e dinė se Sokrati nuk ka shkruar asgjė. E, ma gjeni dikush ndonjė libėr tė urtėsive botėrore, ku nuk pėrmendet emri i Sokratit! Pse? Sepse  Sokrati e kishte nxėnės Platonin, e Platoni i madh  e bėri Sokratin – Sokrat. Platoni e shpalosi gjenialitetin e Sokratit, por e ngriti edhe veten duke e ngritur Mėsuesin e vet. Kėshtu ndodhi me  armeniasin Gjurgjiev.

 

            Nė pėrvojen time tė gjatė, veēmas nė veprimtarinė botuese, rrallė herė mė ka ndodhur tė gėzohem me gjithė zemėr pėr botimin e ndonjė titulli tė ri, sikur tash qė kisha dorėshkrimin e Xhemajl Bajramit, monografinė “Xhemajl Abria – pleqnar i Kosovės .”

            Gėzimi im bazohet nė disa arsye.

            Kur ka folė nė kullė Xhemajl Abria, sa ishte gjallė, njėqind burra tė kenė qenė aty – e kanė dėgjuar pa asnjė fjalė. Pas vdekjes, Xhemajli ka folė pėrmes gojės sė urtakėve tė shqiptarisė: njėqind vjet nga varri, ju ka dhėnė porosi tė menēura brezave tė mėvonshėm. Dhe tė gjithė, qė i kanė dėgjuar fjalėt e tij – kanė marrė mėsime tė mira. Tash Xhemajli po hyn nė libėr: do tė flet me heshtje, i heshtur, por fjala e tij nuk do tė harrohet KURRĖ MĖ.

            Ky dorėshkrim, qė po formėsohet nė libėr, nė njėqind vjetorin e vdekjes sė Xhemajl Abrisė, nė fakt ėshtė njė rizbulim i fuqisė dhe menēurisė sė kėtij burri tė madh dhe tė menēur tė Kosovės, dhe, prandaj, me plot gojėn e them se Xhemajl Abria po rilindėt njė shekull pas vdekjes. Kjo rilindje tepėr e vonė, pas njė shekulli, i ka disa shkaktarė qė, nė qoftė se mėsojmė diēka prej tyre – nė asnjė rast tė ngjajshėm nuk do tė na ndodhin vonesa tė kėtilla.

            Mėsimi kryesor, qė del nga kjo vonesė, ėshtė ky: nė qoftė se njė figurė tė ndritshme kombėtare e ngrisim nė qiell, athua ka ndokush qė do tė pėsojė HUMBJE? Nė qiellin e menēurisė kombėtare ka vend pėr miliarda e miliarda yje tė ndritshme qė, sa mė shumė tė jenė, sa mė tė ndritshėm tė jenė, sa mė lartė tė ngritėn – aq mė shumė e mė bukur do tė na bėjnė dritė tė gjithėve dhe do tė na dhurojnė kėnaqėsinė e krenarinė, qė pėrjeton njeriu kur e kupton se ėshtė pjesė e fisit, tė gjuhės e tė gjakut, qė prodhon dije e menēuri! (Le tė bindėn fėmijėt tonė dhe fėmijėt e fėmijėve tonė se nuk kemi dalė nga shpellat dhe thesari i traditės kulturore kombėtare ėshtė jashtzakonisht  i thellė dhe  i pasur! Vetėm duhet ta rizbulojmė dhe ta rinjohim. Bota shqiptare nuk fillon me ne. E ndonjėri prej nesh, qė mburret pėr largpamėsi, le ta dijė se atė mundėsi e ka fituar ngase ka qėndruar mbi supet e kolosėve tė kombit). Tejtra, tė urtit kanė thėnė: edhe mė i mirė se i miri ėshtė ai qė e lavdėron tė mirin. Sepse e afirmon tė mirėn, e ngritė tė mirėn e tė mirin. Ngritja e njeriut tė menēur e tė mirė ėshtė pikė pėr pikė sikur ngritja e diellit nė qiell: sa mė lartė tė ngritet dielli nė qiell – aq mė shumė dritė e ngrohtėsi do t’i dhurojė gjithėsisė. E Xhemajli (dhe shumė e shumė tė tjerė) e ka MERITUAR ( nė kuptimin e plotė tė fjalės) kėtė shpalosje tė personalitetit, kėtė shpalosje tė menēurisė.

            Mėsimi tjetėr, qė del poashtu nga kjo vonesė shekullore, duket kėshtu: I di disa gjeni tė mendimit botėror, tre prej tė cilėve do t’i pėrmendi nė kėtė shkrim qė, me dorėn e vet, sikur Xhemajl Abria, (disa prej tyre) nė jetėn e vet nuk e kanė shkruar ASNJĖ GERMĖ e, nė anėn tjetėr, nuk mund tė gjesh enciklopedi, libėr tė aforizmave, apo botim tjetėr tė urtėsisė, qė formėsohen pa emrat e tyre. Kah  dhe si hynė nė BIBLIOTEKA  kėta njerėz, qė gjatė jetės sė tyre nuk e kanė shkruar asnjė germė? Ata hynė nė kujtesėn e mendimit tė zgjedhur botėror, sepse PATĖN NXĖNĖS.

 

 

Tė gjithė e dinė se Sokrati nuk ka shkruar asgjė. E, ma gjeni dikush ndonjė libėr tė urtėsive botėrore, ku nuk pėrmendet emri i Sokratit! Pse? Sepse  Sokrati e kishte nxėnės Platonin, e Platoni i madh  e bėri Sokratin – Sokrat. Platoni e shpalosi gjenialitetin e Sokratit, por e ngriti edhe veten duke e ngritur Mėsuesin e vet. Kėshtu ndodhi me  armeniasin Gjurgjiev. Tė mos ishte nxėnėsi i tij, Uspenski, kush do ta dinte se ka jetuar njė kokė gjeniale e quajtur Gjurgjiev? Dhe, mė nė fund, por tash nė formė mė tė organizuar, pikėrisht kėshtu ndodhi me mendjen kosmike tė quajtur Osho. Nė 600 libra do ta gjeni autor kėtė emėr, kėtė mendje me dije e fuqi njemėnd kosmike, por qė tė gjitha ligjėratat janė shndėrruar nė libra dhe - qė tė gjitha i kanė bėrė nxėnėsit e tij. Kalimthi po e pėrmendi se vetėm “Alkimia supreme” e Osho-s i ka mbi njėmijė faqe. E ku janė edhe 599 tituj tė tjerė, autor i tė cilave ėshtė Osho? Sepse: Sokrati, Gjurgjievi, Osho e sa e sa tė tjerė – PATĖN NXĖNĖS, qė duke e ngritur Mėsuesin e tyre – e bėnė vetveten tė pavdekshėm.

Merrnie me mendė sot, si do tė dukej harta e menēurisė shqiptare sikur pleqnarėt e menēur tė shqiptarisė tė kishin pasė NXĖNĖS, qė t’i shpalosin gjetjet e tyre gjeniale dhe t’i  ngrisin e t’i vendosin nė vendin e merituar. Tė mendojmė tė gjithė sė bashku se po tė kishin pasė nxėnės Ali Binaku e Binak Alia, Tahirahasnėt e nė mesin e tyre  nė mėnyrė tė veēantė, Ramadan Shabani, Xhemajl Abria, Tahir Berisha e Dėrvish Goxhuli, deri te Sokol Bajraktari e Mujė Loshi – qysh do tė dukeshin vėllimet me librat qė pėrmbajnė mendimet e zgjidhjet e mrekullueshme qė i kanė dhėnė kėta pleqė tė urtė pėr tėrėsinė e jetės njerėzore.

            Mua personalisht nuk mė bėn nder kjo qė thashė pėr nxėnėsit e urtakėve, sepse familja ime – gjithnjė e ka pasė derėn ēelė nė familjen e Xhemajl Abrisė dhe unė, “shumė i menēuri”, pretendoja tė bėhem shkrimtar i madh e nuk e dija sa i madh do tė bėhesha, sikur para gjysėm shekulli, tė mirresha me tregimet e Xhemajlit, t’i kisha shėnuar, tė paktėn, vetėm ato qė m’i ka thėnė baba im dhe Hazir Alija – krejt ndryshe do tė dukej portreti i Xhemajl Abrisė, por edhe emri im pranė tij. Kėtė po e them qė ta dėgjojnė tė rinjtė, qė tė mos thonė pastaj sikur unė: Eh, sa mirė i mėsojmė gjėrat – kur nuk na duhen!

            Tha latini plak: fola dhe e shlirova shpirtin.

 Por, do tė them edhe diēka: kjo monografi ėshtė e shkruar me aq korrektėsi sa secilit lexues do t’i shkaktojė kėnaqėsi tė vėrtetė, prandaj e pėrgėzoi autorin. E pėrgėzojė edhe pėr shkakun se pėrherė po bindem se kurrė Abria nuk do tė mbetet pa njė XHEMAJL TĖ MENĒUR. Por as vendet e tjera, sepse tė menēurit e kujdesshėm, me mbamendjen e tyre njėshekullore, bėn qė Xhemajl Abria tė rilindėt pėrsėri dhe pėrsėri t’iu flet brezeve tė reja. Madje t’iu flet me menēuri tė thellė. Hasan Prishtina ka thėnė: kur e ke pėrpara njeriun e menēur – e ke hartėn e botės pėrpara dhe asnjė rrugė e gabueshme nuk mund tė tė mashtrojė.

            Pėr librin nuk fola . Le tė flet libri vet.       

                           

           “Qendra e Mendimit Pozitiv”

            dautdemaku@yahoo.com

            mendimipozitiv@yahoo.com

            tel:  038 225 800

                   044 679 009