|
Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
XHEMAJL
RUDI
Hyrje
Ka lindur mė 01.03.1965 nė fshatin Savrovė, Komuna e Suharekės.
Ka kryer shkollėn fillore nė Savrovė «Naim Frashėri» dhe nė
Bukosh si dhe gjimnazin "Kontabilitet-komerciale" nė Prishtinė.
Ishte student nė Universitetin e Prishtinės nė
"Filozofi-sociologji" por, me pas, ngjarjet ndodhen me pengesa te mėdha dhe
e pėrjashtuan pėr jo pėrshtatshmėri politike pasi ishte i burgosur nė `81,
pastaj nė `82 deri nė `83 etj
Ka filluar tė shkruaj poezi dhe prozė tė shkurtėr, njė dramė dhe
njė roman, qė nga klasa e 6-e fillores. Shkrimet e tija u vlerėsuan nga
mėsuesi i gjuhės shqipe, nė fillore, Haxhi Zyba si dhe nga shkrimtari pėr
fėmijė Rifat Kukaj.
Gazeta Bashkimi, nė vitet `90-ta, kanė botuar poezitė e
dikurshme qė i kishte shkruar nė moshė tė njomė.
Bastisja, nė gusht tė `93 nga shėrbimi serb, e detyruan tė
largohet prej atdheut pėr nė Zvicėr. Qė nga ajo kohė jeton nė Zvicėr.
Deri mė tani ka botuar 14 libra-poetike:
1. "Rrjedhe Autoktone"- poezi 1996. Red. Emrush Xhemajli,
Shoqata "Pjeter Bogdani" Bil - Biene, Zvicėr.
2. "Duke mbledhur kohėn" - poezi 2000 Tiranė. Red. Shaban
Sinani, botuesi "Dritero".
3. "Dheut pjesėn e vet" - poezi 2001 Tiranė. Red. Shaban Sinani,
botuesi "Shqip".
4. "Asgjė nuk ngjan nė reklama as hėnorja" - poezi 2008
(pėrmbledhje nga poezitė e botuara). Red. Nazmi Rrahmani, botuesi
"Konica".
5. "Lule dhe Vjeshtė" - poezi 2011 Tetovė. Red. Enver Neziri,
botuesi "Botimet Shqiptare".
6. "Fjala e dhimbjes" - poezi 2011. Red. Prend Buzhala, botuesi
"Andena" Prishtine.
7. "Siluetė e Saj" - poezi 2012. Red. Trina Gojani, botuesi
"3zen" Prishtinė.
8. "Brigjeve te hijeve" - poezi 2013. Red. Abdyl Kadolli,
botuesi "Lidhja e shkrimtareve te Kosovės" nė Prishtinė.
9. "Pėr ty Lerta" - poezi 2013 Tetove te Botimet Shqiptare.
Red. Enver Neziri.
10. "Barka e Lernes" 2015. Red. Mark Simoni, botuesi "Muzgu"
Tiranė.
11. "Gota e Erės" 2015. Red. Mark Simoni, botuesi "Muzgu"
Tiranė.
12. "Vjeshta e Lundėrtarit" 2015. Red. Mark Simoni, botuesi
"Muzgu" Tiranė.
13 "Dritaret e Ernes" 2016. Red. Mark Simoni, botuesi "Muzgu"
Tirane.
14. "Fjala nė peshėn e kohės" 2016. Red. Veli Kajtazi, recensent
Halil Selimi, botuesi "Ulpi" Prishtinė.
DUKE MBLEDHUR KOHĖN
E peshonte veten me lėvozhgėn e ftoit,
me degėt e kthyera hark mbi tokė,
nė kopshtin e errėt tė netėve me hėnė,
me kryqėzimin e hijeve copė-copė.
Veten ai maste me njė degėz thane,
e gurėzit e kopshtit mblidhte si pjesėt e jetės.
Pėrmallshėm pėrqafonte trupin e thinjur tė manit,
e kujtimin e hidhte prej grushti nė djepin e etėrve.
Me gishtėrinjtė lėmonte faqet e lagura
nga gjoksi i shkrepte vetėtimė zemre afshi i dashurisė,
e gruaja afshin e saj si kopshtin nė pėlhurėn e djepit qendiste;
jetėn e derdhur tek nyjat e eshtrave ;
me gishta numėronte rrudhat kokrra-kokrra,
tė tjerat i shtrydhi kujdesshėm
(edhe kujtimin qė ishte)
i djegur tėrė jetėn prej zjarrit tė ndezur nga gruaja.
Me gjunjėt e thyer,si degė,tė premten,
duart e ēara si fletėt e ftoit prej breshėri tė dielave,
netėve me hėnė u prishte kryqėzimin hijeve
jetėn e kuptoi tė akullt
e tė djegur nga prushi nė vargore.
E VĖRTETA
E vėrteta nuk donė mbulim
.........e vėrteta qėndron nė dritėn e diellit
Nė dritėn e fjalės digjet pėrditė
..........nėn hirin e prushit ajo pėrfton n`shkėlqim
E vėrteta ėshtė nė fytyrė tė pastėr
.........nė shikimin prej qelqi sikur i qiellit pa fund
Kudo ėshtė e vėrteta nė ēdo gjė
..........si ne perin trekėndėsh tė natės dhe ditės
Nė sytė e dashurisė te drita hyjnore
..........nė buzėt e etura te shkretėtirės
Varrė i kohės ėshtė si shenja e vetme sublime
..........obelisku i vetėm i zemrės i ndjenjės i arsyes
Si ylli ndrite dhe digjet pėrditė nė errėsirėn e ftoftė qiellore
..........atje ne hone tė trishta ku lind agimi ynė
Ėshtė gjuha e mendjes nė thellėsitė e pa dukshme tė gurit
..........dhe ndrite si ylli i para mėngjesit nė syrin e ditės
Ajo qėndron nė hirin e moteve te ripėrtėritjes fisnike
..........nė pavdekėsinė e dykrenorit hyjnor
Nė buzėt e atdheut nė altar te vatra e jetės
..........nė lėkurėn e mėmėdheut pikon dashurinė e pa fund
E nė sytė e saj ndrite krejt bota e njeriut
..........nė tingullin e fjalės ėshtė magjia e ėndrrės
...............ėshtė vetė jeta e praruar ne fuqinė e pasionit
....................dhe ne guxim lind,dhe vdes,dhe ngjallet e vėrteta si
fjala...
ERDHE MOJ....
Erdhe nė zhgjėndėrr
si
njė e pėrftuar nė ėndėrr
Erdhe nė pėrpragun
e ditės
si hije e heshtur pranė agut
Erdhe me njė llambė
tė varur
nė derė si dritėza e purpurtė
Erdhe si flakė pranė dritares
ku hėnėza
po tretej matanė kodrės sė kaltėr
Erdhe prane murit si hije nen llambė
ku fitili digjej
nė flaken e fundit si njė ėndėrr e zjarrtė....
MBATHJA......
Mbathja fjalės se pa kuptimtė
shikimit dyshues dhe mashtrues
syrit te korbit, tė errėt si muzgu
Mbathja varfėrisė me guxim
te mendimit te trishtė ditėve tė afėrta
dhe rrėnojave sipėr dil fitimtar
atje te caku i fitoreve te kepi i ri
Mbathja kur duhet tė ja mbathėsh
dhe qėndro deri ne pa kthim
pėr lirinė tende, te syve tu,
te lules sė dheut e tė qiellit tėnd
Mbathja shtigjeve te pa qarta
e ne kurrizin e kepit ecė pėr diell
si ne vijėn e hollė mes hiēit dhe jetės
aty ku humnera dhe blerimi
puqen e largohen te njė fije bari
Mbathja syrit hileqar,
ecė udhės tende me diell
me yje dhe me hėnė,
mbathja prej bujtinės aty,
ku kėndon hutini i mbrėmjes
Mbathja korrikut te etur
ku s`ka xixėllonja tė mbrėmjes
ku shtrohet darka e vjetėr
me ushqimin e mykur me gjurmė hardhucėsh
Mbathja prej kameleonit e ngjyrės se tij tė rremė,
mbathja,mbathja, mbathja.
Por guxo nė fjalė,nė shikime tė largėta
nė sy prej qielli guxo,ecė nė urėn tėnde tė kohės
gjej shtigje te reja pėrditė nė guximin tėnd
dhe ditėt e ēastet kalohen nėpėr fije bari
aty ku asgjėja ėshtė hiq,e gjithēka merė kuptim tė freskėt
dhe flijohu ne fjale, sepse fjala ėshtė flamuri yt i zemrės
Dhe mbathja,dhe guxo,ēast pėr ēast,
e shteg pėr shteg, si kur ēelė lulja pranė shtogut....
KOSOVA
Kosova - njė arkitekturė eshtrash,
me flijime heronjsh themeleve.
Kosova ec jetėn e shekujve,
mes kohėve tė plagosura.
Kosova - shtrirė kontinenteve nė hartografi lėkure,
nė jetėn e dėshmorėve u pagėzua.
Kosova - brerore me siluetė tė thyer,
freskon buzėt e thara me nektar lulesh tė tė rėnėve
DUKE MBLEDHUR KOHĖN
E peshonte veten me lėvozhgėn e ftoit,
me degėt e kthyera hark mbi tokė,
nė kopshtin e errėt tė netėve me hėnė,
me kryqėzimin e hijeve copė-copė.
Veten ai maste me njė degėz thane,
e guralecėt e kopshtit mblidhte si pjesėt e jetės.
Pėrmallshėm pėrqafonte trupin e thinjur tė manit,
e kujtimin e hidhte prej grushti nė djepin e etėrve.
Me gishtėrinjtė lėmonte faqet e lagura
nga gjoksi i shkrepte vetėtimė zemre afshi i dashurisė,
e gruaja afshin e saj si kopshtin nė pėlhurėn e djepit qėndiste;
jetėn e derdhur tek nyjat e eshtrave ;
me gishta numėronte rrudhat kokrra-kokrra,
tė tjerat i shtrydhi kujdesshėm
(edhe kujtimin qė ishte)
i djegur tėrė jetėn prej zjarrit tė ndezur nga gruaja.
Me gjunjėt e thyer,si degė,tė premteve,
duart e ēara si fletėt e ftoit prej breshėri tė dielave,
netėve me hėnė u prishte kryqėzimin hijeve
jetėn e kuptoi tė akullt
e tė djegur nga prushi nė vargore.
|
