Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
XHEMIL
BYTYĒI
Hyrje
U
lind nė Billushė tė Prizrenit, mė 5 janar tė vitit 1941. Shkollimin fillor
dhe tė mesėm i kreu nė Prizren, ndėrsa Fakultetin e Mjekėsisė e kreu nė
Universitetin e Beogradit nė vitin 1968. Paralel me tė absolvoi edhe nė
degėn e stomatologjisė tė po kėtij universiteti. Xhemili ka filluar tė
merret me shkrime letrare kur ishte gjimnazist. Qysh atėherė kishte filluar
tė shkruante vjersha, tregime dhe drama. Gjatė studimeve ishte aktiv nė
grupin letrar dhe muzikor tė Shoqatės sė njohur tė atėhershme tė Studentėve
Shqiptarė tė Universitetit tė Beogradit me emrin Pėrpjekja. Prof. dr.
Xhemil Bytyēi ishte pėr shumė vjet pedagog i rregullt i Fakultetit tė
Mjekėsisė tė Universitetit tė Prishtinės me gradėn mė tė lartė profesor
ordinar
Nga krijimtaria letrare deri mė tani i janė botuar pėrmbledhje
me poezi dhe drama. Pėrmbledhja e parė Dėgjoj shushurimėn i ėshtė botuar
mė 2007, Zjarr i lėnė nė harresė mė 2008, Fijet e fjalėve mė 2009,
Rreze yjesh mė 2010. Mė 2011 boton dramėn Martesa, tė cilėn e kishte
shkruar mė 1960. Nė vitin 2012, me rastin e 100-vjetorit tė Pavarėsisė sė
Shqipėrisė, nė SHBA, nė Shtėpinė botuese Amazon botohet pėrzgjedhja e 100
vjershave tė tij nė pėrmbledhjen me titull Nė brendinė e fjalės. Mė 2011
disa poezi tė tij pėrkthehen dhe botohen nė Varshavė nė gjuhėn polake. Nė
2014 ka botuar pėrmbledhjen me poezi haiku tė titulluar 777 haiku
shtigjeve tė shpirtit. Nė vitin 2015 po ky libėr me haiku i ėshtė botuar
edhe nė Shtėpinė botuese Amazon.
Xhemil Bytyēi po ashtu ėshtė prezantuar me njė numėr tė
konsiderueshėm tė poezive nė gjuhėn angleze nė Antologjinė e poezisė
botrore http://poetasdelmundo.com/detalle-poetas.php?id=8657. Mė 2015 ėshtė
botuar pėrmbledhja me tri drama Gjurmėt e shpirtit tė heshtur,
Kontejnerėt e qytetit tim dhe Sokrati i vuajtur.
Nė vitin 2015 ,Xhemil Bytyēi, si pėrfaqėsues i Kosovės me poezit
e tij ėshtė pėrfshirė nė antologjinė e poezive tė poetėve botėror tė vitit
2015 , nė librin World Poetry Yearbook 2015 tė editorit Zhang Zhi nga
Kina .
Pėrmbledhja me poezi lirike e tipit japonez Tanka e titulluar
Vallėzim yjesh ėshtė libri i nėntė i botuar mė 2016. Nė vitin 2016 bėhet
anėtar i Shoqatės sė shkrimtarėve tė Kosovės .Nė vitin 2016 boton
pėrmbledhjen me poezi Haiku tė zhanrit japonez me titull Shkėndijat
magjepse tė shpirtit
SHPRESAT E PRITJES
Kosovė, mrekulli e vėrtetė nė njė guacė,
e kapluar ndėr ankth tė pambarim
qė sa herė re nė kurth e nė grackė
nė vete kishe dashuri dhe amshim.
Jeton pezull midis pėrgjegjėsisė,
po mos ėshtė kjo lojė mashtruese
e artit tė thashė e thėnave me pantomimė,
ku lėvrijnė kukullat me dėshpėrim!?
Ti lėviz nėn ritmin e intrigės sė shtirė,
i kapėrcen emocionet tua tė shtrenjta,
me shpresa tė pakursyera tė rrugės sė mirė
qė prapėshtitė e shekujve ti rrokullisė.
Nė Kosovė do tė luhet njė skenė teatri
pėr tė provuar qėndrueshmėrinė,
do tė jetė gjykim i njė Ahtisari
pėr tė shpallė liri pėr ardhmėrinė.
Nė maskat nė vete tė dashuruar,
shpirtrat e zymtė krijojnė pejzazh tė zgjedhur,
dėshirojnė Kosovės ti japin pamje tė trishtuar,
krijimin e njė pavarėsie tė dredhur.
Djemtė e tu, Kosovė, krenari e rrallė,
mrekullitė e skajshme nė kėmbim,
shikimin e humbur ti do ta ringjallė
pėrjetshėm tė kanė dhėnė premtim.
HIJE KOHE
Ishte parakalim kohėsh
Duke i ndjekur rrugėtimet tona,
Kėrkonim shtigjet e humbura
Nga toka apo nga qielli ynė
Detet dhe oqeanet i kishim harruar,
Nuk e dinim se prej nga vijnė e shkojnė
dallgėt e furishme pėrballė nesh
pėrdredhshin pėr tu marrė vesh .
Ne vetėm kishim dėgjuar
Pėr hijet e tyre ,qė silleshin
Si tė dehur nga valėt e sė kaluarės
Ndėrsa ne pyesnim nga kureshtja:
Ku jemi, ku po shkojmė.
Me apo pa fat
Kishim zhdėrvjellė spiralen e jetės
Qė flakėt tė frynin me vrull para nesh
Me frymė tė ndjeshme, me shpresa tė djegura
me kėmbėngulje kėrkonim
Rrugėn e sagave vendit tonė
Aty ku i kemi, ku rrinė mendimet e shtrira
Pandehnim se pushojmė mbi drunj ,mbi zjarr
Rrinim, por duarkryq
Hapronim me duar tė lirė si promete tė qetė
Ndėrsa shpirtrat blozė rrinin
Duke kėrkuar hijet e kohės sė harruar .
BALLADAT E KUJTIMIT
Molla tė kuqe futnin nė shtizė
Tė gjallėt u bėnė molla sherri
dhembjet e shpirtit u morėn ndėr kėmbė
buzėqeshjet u ngrin kur luanin shtojzovalle.
Lėkurat i lanė qė koha tė i shtavitė
me frymė tė dhembshurisė
lėkurat i bėnė tarēuk
Pėr koka dhe trupa tė thepisura shkėmbor
Aty ku frynte erė e tmerrshme
I tėrbimit gjakėsor,dhe u takonin
Mbeturinave tė shpalosura
mbetėn mbi degė rrapesh tė shtrira
Rrethet i shikonin pėr sė gjalli
Me sy qiklopi e zemėr tė pėrgjakur
shikonin rrufet e stėrmbytura nėn zė
mbi moēale gjaku ku pamėshirshėm
i shkelnin nėn zė tė shterur,
shihnin trupa zvarranikėsh ,
dukeshin sikur tė lanin lesh e li
derdhnin gjak damarėt shekullor
shqiptarėt shikonin lot nga sytė e tharė .
Nga foletė e shkėmbinjve zbritnin Shkabat
Pėr ti bartur eshtrat re shkelura nė kohė tė brishtė
Kthetrat i mbėrthenin pėr tė bartur shpirtrat tė zinj
Frymė merrnin me gurmaz tė hapur
Me dritė i shikonin kufomat gjysmė tė therura ndėr fyt.
Rrodhėn perla lotėsh,i mblidhnin nga martirėt
Me fije tė frustruara fjalėsh mbi koka qefinėsh.
Biro atje larg dėgjohen ulėrima njerėzish
Tė strukur nė lėkurė kishin qitur
Katėr kėmbė tė fryra ,me kėmbė ogiēi .
sikur ujku ti kishte therur.
Nė sheshet e tmerrit dėgjoheshin ceremoniale varresh
Nga gajdet kur hungėronin me fryma lodhjesh
Me gurmaze tė therur, mbi pėshtymė
rridhnin edhe pika lotėsh
Por mė tė tmerrshme dukeshim kėmbė e duar
Tė varur e tatėpjetė kthyer .
Fryma e tyre ndizte pikėn e zjarrit .
dhe shkėlqente rrjedha e nuri nga pikėllimi
U bėnė sakrificė pėr orėt e paqes
Qė bota sot nuk i njeh e as nuk i pranon
Por ne qė nga dikur na mbetėn
Krismat e baladės , tė na zbukuronin
Pamjet e imagjinuara tė tė vdekurve e tė zhdukurve
Qė as gjurmėt smund tė u a gjenim .
Kufomat ndėr netėt e kujtimit ,
me foto ,nėnat me kėmbėngulje kėrkonin ,
Mė tej lėngonin me zėra dėnesėse e frymė shurdhuese .
Mbi Kosovėn kreshnike, para tė vdekurve
tė gjallėt gjallonin e falnin fjalė e mėkate ,
Duke thurur balade kujtimesh .
AMFORA E ZEZONĖS
Thanė se bubullimat ishin turbulluar
Edhe lumenjtė kthjelltėsinė e kishin humbur
Nga qielli binin gur pėr tu shkrirė
Mes gurėve meteor tė pėrgjumur.
Sot njerėzit frymonin e flinin
Thua se mbi amforė si fijet e grykės sė fytit
Ishin shkurtuar ,nga tkurrja e viteve
Filluan qė mbi amforė fijet e zėrit tė zezonin.
Fjalėt e therura mbi amforė pipa kishin vendosur
Pėrmendnin vetėm fjalė tė zezonės
Mbi grykėn e ngushtė tė amforės
Apo qafėn e hollė me gishta e grushte shtrėnguar .
Nga brendia zėri i zymtė kishte bredhur
Nga fryma e erėrave pėrtej amforės.
Zezona pėr njerėz mėritė i krijonte
Brenda amforės qė fėrshėllente prej zezonės
.
PLATOJA E YLLĖSISĖ
E dashur...
Ke mundėsi
Tė veshėsh
Pėlhurė ylberi
Tė ndizesh...
Tė fluturosh
Me krah engjėlli
Lart atje
Nė mbretėrojnė yjet
Dashuri tė promovojmė
BETOHU NĖ YLLIN E TIJ
Triumf Rizės
Trim mbi trima
Djalė tė gjorė spate, Nėno
Nė yllin e tij betohu
Nė tokėn e Arbėrisė
Sa hije i ka nuri
Sytė ēelė i mban Ai
Kėrkon lartėsi
Sharr e Lybeten
Gjithandej shikon
Sėshtė pėr ta qarė, Nėno
Pėr kėngė lavdie ėshtė
Yjeve marshon Trimi
KUSHTRIMI
Nė atė anė tė Drinisė
Rrėzė kodrave tė Vėrrinit
Shtrihet fshati Kushtrim
Burra e trima patriotė
Nė kėmbė brofėn pėr liri
Nė anė tė Vėrrinit Kushtrimi
Rrėzė kodrave tė Drinisė
Dėgjohen zėra, ndrit gjaku
Nuk ka pranga pėr kėtė vend
RRĖNJĖT
Rrėnjėt
Asnjėherė
Nuk e gabuan rrugėn...
Rikthehen prapė
Nisin rrugėn
Aty ku mbetėn
Nė drejtim tė origjinės
Oh, rrėnjė stėrgjyshore...
KOHĖ TĖ LIGA
Si ta ndėrroj lėkurėn time
Pas sa vitesh besnikėrie
DRAMĖ E FTOHTĖ
Dramė e ftohtė
Me ethe lotėsh
Mbi jetė gėnjeshtrash
Dramė e ftohtė
E vėrteta e pa pėrqafuar
Me heshtje dėshirash
Dramė e ftohtė
Me fytyrė kameleoni mbuluar
Me gjurmė e trumbetuar
Dramė e ftohtė njeriu
Me shqetėsime, mallėngjime pėrmbushur
Fatit nuk i besohet nė kohė tė liga
TE PORTA E MIRĖSISĖ
Ngrohtėsia ime
Dhe ėndrrat tua
Pėr njė cope bukė
Unė e ti
Do tė mbetemi
Te porta e mirėsisė
Na mbulon rishtas
Hija e varfėrisė
Jetojmė vetėm
Nga dashuria
Jetojmė
|