|
Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
YLLI S.
HOXHAJ
Hyrje
U lind nė Xhanaj tė Dėshnicės sė Pėrmet mė 1942. U diplomua
nė Universitetin e Tiranės nė degėn gjuhė-letėrsi. Ka punuar mėsues nė
shkollat e mesme tė Pėrmetit dhe pėr disa vjet edhe metodist nė Kabinetin
Pedagogjik tė rrethit. Ka kryer kursin pasuniversitar pėr
pedagogji-psikologji.
Ėshtė marrė me studime pedagogjike, letrare e
publicistikė. Libri Profile (2000) kap problematikėn e jetės arsimore tė
njė shkolle tė dėgjuar. Libri Balada pa mite (2006) ėshtė njė antologji
poetike e krijimtarisė sė autorit nė vite, gjithashtu ka pėrfunduar librin
poetik: Bregas, apo Pegas.
Ai bashkėpunon me krijuesit pėrmetarė dhe ėshtė
redaktor i disa botimeve poetike. Ka nė botim librin: Pėr miqtė e mi
krijuesė, ku janė pėrfshirė shėnime kritike pėr disa botime poetike tė
kohės. Monografia: Njeriu vlen, aq sa i vlen puna qė bėn (2009) sjell
jetėn e punėn e njė mjeku tė pėrkushtuar. Rrufetė e gushtit (2011),
gjithashtu, monografi, i kushtohet regjisorit pėrmetar Dashmir Hoxhaj.
Libri me tregime e novela: ...deri te kloni (2009) ėshtė prova e parė e
suksesshme e autorit nė prozėn e shkurtėr. Ka pėrfunduar librat: Hoxhajt
e Xhanajt 2013, Mozaik 2013, dhe nė vitet 2013-15 librat: XH. &
M. & B., Fletoret e Uljamit, si dhe Novelėn Karajfil Qarrishta
2014.
Ylli S. Hoxhaj ėshtė autor i disa esseve letrare
pėr romane tė mirėnjohura, si : Kur shkruan si Kont, romanin Nata e
Sofie Kondilit tė Koēo Kostės, apo: Njė popull i tėrė e ka trurin nė
rrezik 2015, shėnime letrare pėr romanin e Daut Gumenit: Bletė dhe fshekė...
Pjesė nga krijimtaria e autorit gjenden edhe
nė internet
ME EMIGRANTĖT
Shkoni e vini si stinėt:
Kur vini
tė gjitha na i sillni:
gėzimin , buzėqeshjen , kėngėt,
dritėn, blerimin, manushaqet, erėn...
Na sillni diellin.
E ne, bashkėrisht, pėrjetojmė Pranverėn.
Kur ikni,
me vete i merrni.
Ju jini stina,
qė vjen e shkon:
Ne natyra, qė o bleron,
o borėson.
Shtegtim nė dimėr, nė verė shtegtim:
Kodi i stinėve, mė s paska kuptim.
SMU NDAVE
Bajames sė Kutalit qė lulėzon
nė muajin shkurt
Bajame qė i shfaqet botės me lule tė bardha,
Kur mbi degėza copėra bore, ende ke:
Ē bėn kėshtu?!
Ti e para!
Shoqet e tua, ku i le?!
Ato dridhen nga thėllimet e fundshkurtit,
ti ēel lule, moj bajame!
Vini tė dy me bardhėsi:
Shkurti me dėborė , ti me lulėsi.
Kjo lulėsia e bardhėsia jote shkrepėtit,
i hap sytė botės, qė dremit .
Nė portat e zemrave tona pranvera troket ,
Erdha, - thotė ajo, - erdha shpejt!
Bajame , moj qė kaq shpejt lulėzon,
Mė gėzon, mė mundon, mė tundon.
Ky lulėzim i beftė, puthjet e zemrave ndez,
Ndonėse tėrė ajo lulėsi, shkrin e me borėn vdes .
S arrite kurrė tė bėhesh nėnė,
Veē ca ditė nuse:
Nuse, qė merr nga tė gjithė,
( jo vetėm nga ēapkėnėt),
Mijėra e mijėra pėrqafime e puthje .
Bajame , qė s e ndjeve njė herė mėmėsinė,
Pėrherė mbete njė adoleshente e pabindur,
Qė e para shkopsit gjoksin
e i shfaq botės bardhėsinė.
Kush ta ndezi kėtė shpirt lulėzimi?!
Dashuria , bukuria , apo padurimi?!
Apo do qė e para tė shfaqesh,
si nuse e re
e kurrė tė mos plakesh?!
Poshtė fshatit,
ndanė rrugės sė madhe,
Tėrė jetėn s tė ndava e s mė ndave.
SHKALLĖT
I ngjisim dhe i zbresim shkallėt
pėr ēdo ditė:
Me shkallėt zbresim
deri te Luciferi,
me shkallė ngjitemi
deri te Perėndit.
A s ėshtė jeta njė shkallė
me dy krahė?!
I ngjisim shpejtuar,
shkujdesur , gėzuar;
i zbresim:
menduar,
rėnduar,
ngadalė-ngadalė.
Ku ishim, ku jemi?!
Gjith jetėn mbi shkallė...
I ngjita edhe unė shkallėt
qetė e qetė:
Njė ditė numėrova
paskėshin kaluar mbi shtatėdhjetė!!
Eh, jetė!...
Kur u nisa,
kėtė s e endova.
Tani nė heshtje vet-veten e pyes:
Po ngjitem,
apo po zbres ?!
KUR MBLIDHEN MOTRAT
Kur mblidhen motrat ,
shtėpia merr jetėn e folesė sė dallėndyshes:
Fjalėt ėmbėlsohen e mbushen me mėmėsi:
Sytė me njė tis paksa tė turbullt rimbushen.
Njė mjegull malli zbret nga yjet, nga hėna:
Ca pika lotėsh tė nxehtė shkėputen
si kokrra ari, nė fshehtėsi.
Ku janė: Babai ,
Nipi i bukur;
Vėllai...?!
Po Nėna ?!...
Shpirti i madh i motrave
Shkėlqen nė pikėn e syrit tė pėrlotur
tė mallit dhe tė dhimbjes.
Kur mblidhi , ju , moj Motra
na ndizet zjarri i dikurshėm i vatrės sė madhe.
Kur vini ju shtėpisė sė vjetėr i kėrcasin trarėt.
Ēelin lulethanat e bajamet nė Bregas,
E ne me retė e bletėve thithim nektarin e luleve tė
vendlindjes...
Mblidhuni njė ditė tė gjitha!....
Eh, si kur tė mblidheshim tė gjithė,
Kushedi si do tė ndrinte ajo ditė, ajo mbrėmje!...
Ju dini ta bėni dritė shtėpinė dhe shpirtin.
BASHKAUTORĖSI
A mund t i bėnte Zot tėrė krijimet i
vetėm?!...
Tani, nė vargjet e fundit tė librit tim
mė lindi hija e dyshimit...
Mė ndje, o Zot i vėrtetė, asnjėherė tjetėr,
nuk mė ka tunduar kaq mundimi i krijimit.
Se si Zoti dhe Unė, edhe Ti, o njeri i mirė,
Kemi bėrė e do tė bėjmė krijime pėrherė:
Krijoni dhe ju!- na ka thėnė Lavdiploti, -
jeni zotėr tė lirė .
Pa krijimet njerėzore bota jonė
do tė ishte njė hapėsirė bosh pa vlerė.
Dhe kėshtu, Bota u pėrmbyt me kaq krijime,
Si janė dhe sa vlejnė ato, unė nuk mund tė flas
kot,
E di mirė, s arrij dot atje lart,
e, s ėshtė puna ime,
Veē autorėsinė e kėtyre krijimeve,
ende spo e kuptoj dot...
Se i vetėm s mundet ti ketė bėrė Zoti
tėrė ato krijime me kurorė,
Domosdo, do tė ketė pasur edhe ai njė Zonjė,
si zonja ime,
Dhe, natyrshėm, me atė, tė dy,
janė edhe bashkautorė;
Tė dy zotė dhe mjeshtėr tė shquar nė krijime.
I lodhur e i djersitur nga krijimet e
mundimshme
Zoti, nuk kishte kohė tė pinte as ujė:
Zonja Perėndi djersėt ia fshinte
dhe qiqėr i rrinte mė kėmbė plot pėrkushtim:
Veē tė tjerash, njė kafe, a njė
ēaj,....
dhe supėn tė ngrohtė ia shpinte nė punė,
pa pushim, gjer nė pėrfundim.
Pastaj Zonja Perėndi, njėsoj si zonja ime Shpresė,
I paska thėnė:Mjafton emri i burrit tim zotni .
I Madhėrishmi paska heshtur dhe ndodhi njėharresė,
Dhe nė heshtje, tėrė ato qė u bėnė ,
mbetėn me njė autorėsi.
Falmė, o Zot, po unė do tė bėj pak ndryshime:
S mund tė harroj dhe, do ta shpall bashkautorėsinė:
Gjithēka qė kemi ne: krijesa dhe krijime
(natyrisht , edhe nė ato pak poezi,)
Jemi bashkautorė : Unė dhe Bashkėshortja ime .
Dua tė mė besoni qė njerėzit dhe Ti, Zot
tė mos mė quani herezi .
Tani ē kisha nė zemėr, tė gjitha ua kam thėnė.
Mėkatin e Adamit do ta mbart mbi shpinė:
....s mund tė rri dot pa Grua e pa Nėnė,por
si bir i Adamit do tė vazhdoj ta dua Perėndinė .
|
