Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Antologji e poezisė moderne shqipe 4 - Ylli S. Hoxhaj

YLLI S. HOXHAJ

 

 

 

          Njė ndėr krijimtaritė mė tė lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor...  shprehen pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė, edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė  jetės.

            Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi, Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli, Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit tė tij...

            Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur, ADEM ZAPLLUZHA, qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė gjerė, do t’ua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė shqiptare.

 

(www.sa-kra.ch)

 

 

       Pėrgatiti: Adem ZAPLLUZHA

 

 

 

 

 

ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE

 

 

 

 

YLLI S. HOXHAJ

 

 

 

 

 

            Hyrje

  

          U lind nė Xhanaj tė Dėshnicės sė Pėrmet mė 1942. U diplomua nė Universitetin e Tiranės nė degėn gjuhė-letėrsi. Ka punuar mėsues nė shkollat e mesme tė Pėrmetit dhe  pėr disa  vjet edhe metodist nė Kabinetin Pedagogjik tė rrethit. Ka kryer kursin pasuniversitar pėr pedagogji-psikologji.

            Ėshtė marrė me studime pedagogjike, letrare e publicistikė. Libri “Profile“ (2000) kap  problematikėn e jetės arsimore tė njė shkolle tė dėgjuar. Libri “Balada pa mite” (2006) ėshtė njė antologji poetike e krijimtarisė sė autorit nė vite, gjithashtu ka pėrfunduar librin poetik: ”Bregas, apo Pegas”.  

            Ai bashkėpunon me krijuesit pėrmetarė dhe ėshtė redaktor  i disa botimeve poetike. Ka nė botim librin: “Pėr miqtė e mi krijuesė”, ku janė pėrfshirė shėnime kritike pėr disa botime poetike tė kohės.  Monografia: “Njeriu vlen, aq sa i vlen puna qė bėn” (2009) sjell jetėn e punėn e njė mjeku tė pėrkushtuar. “Rrufetė e gushtit” (2011), gjithashtu, monografi, i kushtohet regjisorit pėrmetar Dashmir  Hoxhaj. Libri me tregime e novela: “...deri te kloni ” (2009) ėshtė prova e parė e suksesshme  e autorit nė prozėn e shkurtėr. Ka pėrfunduar librat:  “Hoxhajt e  Xhanajt” 2013,  “Mozaik “ 2013, dhe nė vitet 2013-15 librat: “XH.   &  M.  &  B.”,  “Fletoret e Uljamit”, si dhe  Novelėn “Karajfil Qarrishta” 2014.

            Ylli S. Hoxhaj ėshtė autor i disa esseve letrare  pėr  romane tė  mirėnjohura, si : ”Kur shkruan si Kont”, romanin “Nata e Sofie Kondilit” tė Koēo Kostės, apo: “Njė popull i tėrė e ka trurin nė rrezik” 2015, shėnime letrare pėr romanin e Daut Gumenit: “Bletė dhe fshekė”...

            Pjesė  nga krijimtaria e  autorit  gjenden edhe nė internet…

 

 

 

 

 

ME  EMIGRANTĖT    

 

Shkoni  e vini  si stinėt:

Kur  vini

tė gjitha na i sillni:

gėzimin , buzėqeshjen , kėngėt,

dritėn,  blerimin,  manushaqet,  erėn...

Na  sillni  diellin.

E ne,  bashkėrisht,  pėrjetojmė Pranverėn.

 

Kur  ikni,

me vete i merrni.

 

Ju  jini stina,

qė vjen e shkon:

Ne  natyra, qė o bleron,

o borėson.

 

Shtegtim nė dimėr,  nė verė shtegtim:

Kodi i stinėve,  mė s’ paska kuptim.

 

 

S’MU NDAVE    

 

Bajames  sė  Kutalit  qė lulėzon  

nė muajin  shkurt

 

Bajame  qė i shfaqet botės  me lule tė bardha,

Kur mbi degėza  copėra  bore, ende ke:

Ē’ bėn kėshtu?!

Ti e para!

Shoqet e tua, ku i  le?!

Ato dridhen nga thėllimet e fundshkurtit,

ti ēel  lule, moj  bajame!

Vini tė dy me  bardhėsi:

Shkurti me dėborė , ti me  lulėsi.

Kjo  lulėsia e bardhėsia jote  shkrepėtit,

i hap sytė botės,  qė dremit .

Nė portat e zemrave tona   pranvera  troket ,

“ Erdha, - thotė ajo, - erdha shpejt!”

 

Bajame , moj  qė kaq shpejt  lulėzon,

Mė gėzon, mė mundon, mė tundon.

 

Ky lulėzim i beftė,  puthjet e zemrave ndez,

Ndonėse  tėrė ajo lulėsi, shkrin  e me borėn vdes .

 

S’ arrite kurrė tė bėhesh nėnė,

Veē ca ditė nuse:

Nuse,  qė merr nga tė gjithė,

( jo vetėm nga ēapkėnėt),

Mijėra e mijėra  pėrqafime e puthje .

 

Bajame , qė s’ e ndjeve  njė herė  mėmėsinė,

Pėrherė mbete njė adoleshente  e pabindur,

Qė  e  para  shkopsit gjoksin

e i shfaq  botės  bardhėsinė.

 

Kush  ta ndezi kėtė shpirt lulėzimi?!

Dashuria , bukuria , apo  padurimi?!

Apo do qė e para tė shfaqesh,

si  nuse  e  re 

e kurrė tė mos plakesh?!

 

Poshtė fshatit,

ndanė rrugės  sė madhe,

Tėrė jetėn   s’ tė ndava  e s’ mė ndave.

 

 

SHKALLĖT     

 

I ngjisim dhe i zbresim shkallėt

pėr ēdo ditė:

Me  shkallėt  zbresim

deri te  Luciferi,

me shkallė  ngjitemi

deri te  Perėndit.

 

A s’ ėshtė  jeta  njė shkallė

me dy  krahė?!

 

I ngjisim shpejtuar,

shkujdesur , gėzuar;

i  zbresim:

menduar,…  rėnduar,

ngadalė-ngadalė.

 

Ku ishim, ku jemi?!

 

Gjith’ jetėn  mbi  shkallė...

 

I  ngjita  edhe unė  shkallėt

qetė e qetė:

Njė ditė numėrova

paskėshin  kaluar  mbi  shtatėdhjetė!!

Eh, jetė!...

 

Kur u nisa,

kėtė  s’ e endova.

 

Tani  nė heshtje  vet-veten  e pyes:

“ Po ngjitem,

apo  po zbres ?!”

 

 

KUR  MBLIDHEN MOTRAT  

 

Kur mblidhen  motrat ,

shtėpia  merr jetėn e   folesė  sė dallėndyshes:

Fjalėt  ėmbėlsohen e mbushen me  mėmėsi:

Sytė me njė tis paksa tė turbullt  rimbushen.

Njė mjegull malli zbret nga yjet, nga  hėna:

Ca pika  lotėsh tė  nxehtė  shkėputen

si  kokrra ari, nė fshehtėsi.

“Ku janė:  Babai ,… Nipi i bukur;

Vėllai...?!

Po Nėna ?!”...

 

Shpirti i madh i motrave

Shkėlqen  nė pikėn e syrit tė pėrlotur

tė mallit dhe tė dhimbjes.

Kur mblidhi , ju , moj Motra

na ndizet zjarri i dikurshėm i vatrės  sė  madhe.

Kur vini ju shtėpisė sė vjetėr i kėrcasin trarėt.

Ēelin lulethanat e bajamet  nė Bregas,

E  ne  me retė e bletėve thithim nektarin e luleve tė vendlindjes...

Mblidhuni  njė ditė tė gjitha!....

Eh, si kur tė mblidheshim tė gjithė,

Kushedi si do  tė  ndrinte  ajo ditė, ajo mbrėmje!...

Ju dini ta bėni dritė  shtėpinė dhe shpirtin.

 

 

BASHKAUTORĖSI           

                                 

“A mund   t’ i bėnte   Zot   tėrė   krijimet  i vetėm”?!...

Tani, nė vargjet  e  fundit tė librit  tim

mė lindi  hija  e dyshimit...

Mė ndje, o Zot  i  vėrtetė, asnjėherė tjetėr,

nuk  mė ka  tunduar  kaq  mundimi  i krijimit.

 

Se  si   Zoti  dhe Unė, edhe  Ti,  o njeri  i mirė,

Kemi  bėrė  e do  tė bėjmė krijime  pėrherė:

“Krijoni  dhe  ju!- na  ka  thėnė  Lavdiploti, -

jeni   zotėr  tė lirė “ .

Pa krijimet  njerėzore  bota  jonė

 do tė ishte  njė hapėsirė  bosh  pa vlerė.

                                                            

Dhe kėshtu,  Bota  u pėrmbyt  me kaq  krijime,

Si  janė  dhe  sa vlejnė  ato, unė nuk  mund  tė  flas  kot,

E di  mirė, s’ arrij   dot   atje  lart,

e, s’ ėshtė puna ime,

Veē  autorėsinė  e   kėtyre  krijimeve,

ende s’po  e kuptoj  dot...

 

Se  i vetėm  s’ mundet  t’i ketė  bėrė  Zoti 

tėrė  ato krijime  me” kurorė”,

Domosdo, do tė ketė pasur edhe ai njė Zonjė,

si   zonja   ime,

Dhe, natyrshėm, me  atė, tė  dy,

janė edhe  bashkautorė;

Tė dy zotė  dhe  “mjeshtėr  tė shquar“  nė   krijime.

 

I lodhur  e i djersitur   nga  krijimet  e mundimshme                 

Zoti, nuk kishte  kohė  tė pinte  as ujė:

Zonja  Perėndi djersėt  ia fshinte              

dhe  qiqėr  i  rrinte  mė kėmbė  plot  pėrkushtim:

Veē  tė tjerash, njė kafe, a njė  ēaj,....                   

dhe  supėn  tė  ngrohtė  ia shpinte  nė  punė,

pa  pushim, gjer nė pėrfundim.

 

Pastaj  Zonja  Perėndi, njėsoj  si  zonja  ime Shpresė,

I paska  thėnė:“Mjafton  emri  i burrit  tim   zotni .“

I   Madhėrishmi paska  heshtur dhe ndodhi  njė”harresė”,

Dhe  nė  heshtje,  tėrė  ato qė u bėnė ,

mbetėn me njė  autorėsi.

 

Falmė, o Zot, po unė  do tė   bėj   pak  ndryshime:

S’ mund  tė harroj  dhe, do  ta shpall   bashkautorėsinė:

Gjithēka  qė kemi ne: krijesa  dhe  krijime

(natyrisht , edhe  nė ato pak poezi,)

Jemi  bashkautorė : Unė  dhe  Bashkėshortja  ime .

Dua  tė mė besoni –qė  njerėzit  dhe   Ti,  Zot

tė mos  mė  quani  herezi .

 

Tani  ē’ kisha  nė  zemėr, tė  gjitha  ua  kam thėnė.

Mėkatin  e  Adamit  do  ta  mbart  mbi   shpinė:

“....s’  mund  tė  rri dot pa Grua  e pa  Nėnė,por

si  bir  i  Adamit  do  tė  vazhdoj ta dua  Perėndinė .“