1. Dhembja, problemi
dhe zgjidhja
"Jam ngujuar, nė njė
rutinė."
"Nuk kam jetė. Jam
harxhuar - i rraskapitur."
"Askush nuk mė
vlerėson apo ēmon vėrtet."
"Nuk mund t'i ndryshoj
gjėrat."
Kėta janė zėrat e
njerėzve nė punė dhe nė shtėpi - zėrat e praktikisht miliona prindėrve,
nėpunėsve, tė ofruesve tė shėrbimit, tė menaxherėve, tė profesionistėve, dhe
tė ekzekutuesve nėpėr tėrė botėn, qė po luftojnė qė t'ia dalin nė realitetin
e ri. Dhembja ėshtė personale, dhe ėshtė e thellė. Nė asnjė mėnyrė tjetėr
nuk manifestohet mė qartė apo mė praktikisht kjo dhembje nė organizata se sa
nė paaftėsinė e tyre tė pėrqendrohen dhe t'i ekzekutojnė prioritetet e tyre
mė tė larta. Harris Interaktive i anketoi sė voni 23,000 banorė tė SHBA-ve
tė punėsuar me orar tė plotė nė industritė kyēe dhe nė fushat kyēe
funksionale. Konsideroni disa nga gjetjet e tyre mė trullosėse:
Vetėm 37% thanė se
kanė kuptim tė qartė se ēka po tenton tė arrijė organizata e tyre dhe pse.
Vetėm njė nė pesė
ishte entuziast pėr qėllimet e ekipit tė vet dhe tė organizatės sė vet.
Vetėm njė nė pesė tha
se ka "vijė tė qartė tė pamjes" ndėrmjet punėve tė tyre dhe tė qėllimeve tė
ekipit tė tyre dhe tė organizatės sė tyre.
Vetėm 15% ndihen se
organizata e tyre ua mundėson plotėsisht qė t'i ekzekutojnė qėllimet kyēe.
Vetėm 20% i besojnė
organizatės pėr tė cilėn punojnė.
Nėse, tė themi, njė
ekip i futbollit do t'i kishte kėto pikė tė njėjta, vetėm 4 nga 11 lojtarėt
nė fushė do tė dinin se cili ėshtė goli i tyre. Vetėm dyve nga 11 do t'iu
interesonte kjo gjė. Vetėm dy nga 11 do ta dinin se nė ēfarė pozicioni
luajnė dhe do ta dinin saktėsisht se ēka do tė duhej tė bėnin. Dhe tė gjithė
pos dy lojtarėve, nė njėfarė mėnyre, do tė garonin kundėr anėtarėve tė
ekipit tė vet nė vend se tė kundėrshtarit.
Shėnimet janė
kthjelluese. Pėrputhen me pėrvojėn time me njerėz nė organizata tė tė gjitha
llojeve nėpėr tėrė botėn. Pėrkundėr tė gjitha rritjeve nė teknologji, nė
inovacione tė produkteve, dhe nė tregjet botėrore, shumica e njerėzve nuk po
pėrparojnė nė organizatat pėr tė cilat punojnė. Ata nuk janė as tė
pėrmbushur as tė ngazėlluar. Ata janė tė frustruar. Ata nuk e kanė tė qartė
se kah ėshtė nisur organizata apo se cilat janė prioritetet e saj mė tė
larta. Ata janė tė zhytur nė kėnetė dhe tė hutuar. Dhe mbi tė gjitha, ata
nuk ndihen se mund tė ndryshojnė kushedisa.
Ne jetojmė nė Epokėn e
Punėtorit tė Dijes, por i operojmė organizatat tona nė njė model tė
kontrolluar tė Epokės Industriale qė e ndrydh absolutisht ēlirimin e
potencialit njerėzor. Zėri ėshtė esencialisht i parėndėsishėm. Ky ėshtė
zbulim befasues. Modeli mendor i Epokės Industriale qė ende e dominon vendin
e sotėm tė punės thjesht nuk do tė funksionojė nė Epokėn e Punėtorit tė
Dijes dhe nė ekonominė e re.
Pasuritė kryesore dhe
shtytėsit primarė tė mirėqenies ekonomike nė Epokėn Industriale ishin
makinat dhe kapitali - gjėrat. Njerėzit ishin tė nevojshėm por tė
zėvendėsueshėm. Ke mundur t'i kontrollosh dhe t'i ndėrrosh punėtorėt e dorės
me pak pasoja - furnizimi e tejkalonte kėrkesėn. Thjesht ke marrė mė shumė
trupa tė aftė qė do t'iu pėrshtateshin procedurave strikte. Njerėzit ishin
si gjėrat - ke mundur tė jesh efikas me ta. Kur krejt ēka dėshiron ėshtė
trupi i njė personi dhe nuk e dėshiron vėrtet mendjen, zemrėn, apo shpirtin
e tyre (tė gjithė frenues tė proceseve qė rrjedhin lirisht nė epokėn e
makinave), atėherė e ke reduktuar njė person nė gjėsend.
Kaq shumė praktika
tona tė menaxhimit bashkėkohor vijnė nga Epoka Industriale. Ajo na e ka
dhėnė besimin se duhet t'i kontrolloni dhe t'i menaxhoni njerėzit. Na e ka
dhėnė pamjen tonė tė kontabilitetit, qė i bėn njerėzit shpenzim dhe makinat
asete. Mendoni pėr kėtė. Nė deklaratėn e Fitimit dhe Humbjes, njerėzit
vendosen si shpenzim; pajisjet vendosen nė fletėn e balansit si investim. Na
e ka dhėnė filozofinė tonė motivuese - teknika e Gomarit tė Madh qė motivon
me njė karotė pėrpara (shpėrblimi) dhe shtyn me njė shkop prapa (frika dhe
dėnimi).
Problemi ėshtė se
menaxherėt sot janė ende duke e aplikuar modelin e kontrollit tė Epokės
Industriale ndaj punėtorėve tė dijes. Meqė shumė njerėz nė pozita tė
autoritetit nuk e shohin vlerėn dhe potencialin e vėrtetė tė njerėzve tė
tyre dhe nuk posedojnė kuptim tė plotė, tė saktė tė natyrės njerėzore, ata i
menaxhojnė njerėzit siē i menaxhojnė gjėsendet. Kjo mungesė e kuptimit i
parandalon ata qė tė depėrtojnė te motivimet, talentet dhe gjenialiteti mė i
lartė i njerėzve.
Pjesė nga libri
"Zakoni i 8-tė"
|