Nuk e di a ju ka rėnė nė dorė libri i
shkencėtarit dhe popullarizuesit tė shkencės, francezit Kamill Fllaorionit,
personazhi kryesor i tė cilės, pas luftės sė Vaterloas, me njė shpejtėsi
prej 400.000 km/sek., e lėshon fushėbetejėn, duke e tejkaluar edhe
shpejtėsinė e rrezeve tė dritės qė burojnė nga fushėbeteja, nė mėnyrė qė ta
vėrtetojė rrjedhėn e luftės nė renditjen e vetė tė kundėrt: sulmuesit
tėrhiqen, tė vdekurit zgjohen, kurse plumbat kthehen nė tytat e armėve!
Ēmenduri e paskrupullt, marrėzi e pabesueshme
- klithi Ajnshtajni kur e pyetėn se ēka mendon pėr librin. Nuk jam i sigurt
se ēka do tė mendonit ju pėr kėtė, por Ajnshatjni ka konsideruar se
shpejtėsia e dritės ėshtė absolute - 300.000 km/sek., prandaj ėshtė i
kuptueshėm reagimi i tij nė kėtė hipotezė tejet tė guximshme. Por, qysh nė
vitin 1960 qėndrimin e Ajnshtajnit mbi shpejtėsinė e dritės e vė nė dyshim
fizikani Sovjetik, Jakov Terlecki, duke prezantuar tezėn se ekzistojnė disa
thėrrmija me masė tė paparamenduar, tė cilat lėvizin me njė shpejtėsi edhe
mė tė madhe se ajo e dritės. Supozimi i tij ishte, se kjo shpejtėsi e dytė,
ėshtė e panjohur. Shtatė vite mė vonė, amerikani Fajnber, i quan kėto
thėrrimja si TAHJONE nga fjala greke tahis -shpejtėsi.
Aftėsia e forcė sė tė menduarit
Prej kėtij momenti, shkenca fillon tė pėrparoj
me njė shpejtėsi edhe mė tė madhe, duke hyrė nė thellėsinė e mikro- botrave,
ku shumė njohuri i kundėrvihen botėkuptimeve dhe ligjshmėrive tani tė
njohura fizike.
Nė mikro-botra, siē konstaton Tarlecki, pasoja
shpeshherė tejkalon shkakun, ndėrsa fizikani amerikan, Pol Shonka thotė:
Pėrparėsia qė i jep njerėzimi rendit tė ngujuar logjik se shkaku e
pėrcakton pasojėn, ėshtė ēėshtje e shprehisė dhe se nuk ėshtė larg mendjes
qė tė gjitha ngjarjet qė kanė ndodhur dhe duhet tė ndodhin nė tė ardhmen,
ti shkaktojė dikush tjetėr. Kėshtu fizika me hapa tė pakthyeshėm hynė nė
fushėn e Metafizikės.
Sipas ligjeve tė fizikės, lėvizja me laps nė
letėr, nuk mund tė kryhet pa mbetur gjurmė e gropėzave tė shkrimit edhe pse
nė njė shkallė me tė lartė nuk ėshtė plotėsisht e pamundur (diēka njėjtė
keni pasur rastin ta shihni me iluzionet e magjistarit tė njohur, amerikani
Dejvid Koperfild). Ėshtė ēėshtje krejtėsisht tjetėr qė gjasat pėr dukuri
janė shumė tė vogla dhe ndodhin shumė rrallė, prandaj edhe ėshtė shumė
vėshtirė ti regjistrojmė.
E njėjta gjė ėshtė me tė ashtuquajturat
fenomene parapsikologjike. Edhe pėrpos tė gjitha dyshimeve nė autentitetin
e tyre, edhe pėrpos regjistrimit dhe evidentimit tė shumė dėshmive bindėse,
edhe mė tej nga shkenca zyrtare, klasifikohen si kontradiktore me ligjet e
njohura tė shkencės bashkėkohore. Sipas shumė mendimeve, fenomeni i
telepatisė ėshtė nė listė i pari. Komunikimi qė vendoset me lidhje jashtė -
trupore, me kontakt jo - verbal dhe jashtė - shqisorė, shikuar nga kėndi i
teorisė sė informacionit, ėshtė ēudi e barabartė me leximin e mendimeve tė
tė vdekurve. Edhe pėrpos kėtij mendimi dominues, qysh nė vitet e tridhjeta
ėshtė zbuluar se trupi bėnė transmetimin e valėve elektromagnetike. Kėtė mė
sė miri e kanė dėshmuar eksperimentet e bėra nga ana e shkencėtarėve
amerikanė nė qendrėn Vatson - bazė e njohur ushtarake ajrore Rajt -Peterson
nė Dejton (SHBA), ku ėshtė vėrtetuar se valėt elektromagnetike trupore mund
ti lėvizin grimcat nė simulatorin e fluturimit si dhe kursorin nė ekranin e
kompjuterit. Vrojtuesve, pas qafe, u janė instaluar dy elektroda speciale,
ndėrsa e treta ka qenė e kyēur si pėrtokėsim. Truri rrezatonte sinjale shumė
tė dobėta (njėmilionta pjesė e voltit), qė pėrforcoheshin me njė aparat
special, dhe tė njėjtat, transmetoheshin nė kompjuter. Kompjuteri, duke
dalluar qartė valėt e trurit, sinjalin e shndėrronte nė urdhėresė pėr
motorin i cili lėvizte simulatorin.
E gjithė kjo, qė deri mė dje dukej fantazi, e
pabesueshme, mistike, tė cilės shkenca zyrtare me rreptėsi ju ėshtė
kundėrvėnė si sharlatanizėm, tani, duke ju falėnderuar zbulimeve tė reja,
bėhet mė pak e pabesueshme. Kėsaj i kontribuon edhe lajmi sensacional i
botuar nė gazetėn amerikane Filadelfia nė vitin 1933: Teslla punon dhe
paralajmėron se nė kuadėr tė eksperimenteve tė veta nė fushėn magnetike,
ėshtė shumė afėr zbulimit tė fotografimit tė mendimeve tė njeriut!
Asgjė e pabesueshme kėtu. Ky veprim bazohet nė
konceptin e gjerė tė ndarjes sė energjisė kozmike e cila udhėheq me tėrė
universin. Energjia ėshtė kudo rreth nesh me sasira tė pakufizueshme. Teslla,
nė tė vėrtetė, e ka ditur kėtė, por nuk ka mundur ta vėrtetoj.
Para mė sė 100 vjetėsh, inxhinieri skocez Xhon
Skot Rasl, ka vėrtetuar se valėt, nė njė kanal special, lėvizin nė tė
kundėrtėn me ligjet natyrore; me kilometra kanė qenė tė madhėsisė dhe formės
sė njėjtė kurse largėsia fare nuk ka ndikuar nė zhdukjen e tyre. Sot,
fizikanėt francezė vėrtetojnė se impulset e dritės nė gypin optik tė qelqit,
mund tė prodhojnė kėto valė tė quajtura Soleton, e me ndihmėn e soletonit,
kapaciteti i transmetimit tė tė dhėnave nė rrjetin e sotėm optik mund tė
rritet pėr 100 herė, qė do tė thotė se edhe shpejtėsia shumė mė e madhe e
transmetimit tė lajmeve informative.
A nuk funksionin pra edhe telepatia me njė
princip tė njėjtė, dhe atė jo vetėm tek personat me prirje tė caktuara, pasi
qė shkencėtarėt nga Vedaforti dhe Raht-Peterson, kanė vėrtetuar se nuk ka
njeri normal, cili nuk mund tė mėsojė kėtė teknikė tė telepatisė pėr tė
manipuluar me komandat nė ekranin e kompjuterit? Transmetimi pa tel, ose
transmetimi fluid nga larg, ėshtė tejet i mundshėm dhe kryhet nė nivele
energjetike pėrmes transmetimit tė valėve nga truri, nė formė tė soletonit,
tė cilat, pranuesit, nė rrethana tė caktuara, i shndėrrohet si informacion,
prejardhja e tė cilave ėshtė ende enigmatike dhe e panjohur. Porosit e
ndryshme, neve tė gjallėve, qė na vijnė nga dimensionet e tjera - prej tė
vdekurve, atėherė kur personat tanė tė dashur gjenden nė rrezik, apo nė
ndonjė situatė tė jashtėzakonshme, kontestohen si pamundėsi tė vėshtirėsisė
sė tyre, prandaj edhe interpretohen si: halucinacione, koincidenca apo
lajthitje, edhe pse shikuar realisht ato janė ekzistuese.
Sqarimin pėr kėtė fenomen dhe shumė tė tjerė,
duhet kėrkuar nė thellėsitė e mikro-kozmosit ku pushojnė tė vlejnė ligjet
natyrore tė cilat ne i njohim, p.sh.: tajhonet tė cilat lėvizin prej pikės A
kah pika B, do tė jenė tė pranuara, ende pa u transmetuar nga transmetuesit,
e qė do tė thotė se pasoja tejkalojnė shkakun, ndėrsa koha rrjedh nė kahje
tė kundėrt. Ose njė thėrrmijė e tillė mund tė projektohet nė njė pllakė me
dy zgavra dhe nė kohė tė njėjtė tė kalojė nė te dy vrimat! Paramendoni pra,
se si do tė vepronin mendimet tona nė kėtė plan dhe ēfarė ndikim do tė
shkaktonin nė tė ashtuquajturin makro - kozmos?!
Nė vazhdimin tjetėr, ndėr tė tjera mund tė
lexoni:
-Ēdomethėnė Thėrrmija e dymbėdhjetė?;
-A mund tė mendoj materia? etj.
|