Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Parapsikologji - Zbulimet e ēuditshme (pjesa e parė)

Shkruan: Raif KASI

 

ZBULIMET E ĒUDITSHME

(pjesa e parė)

       Sipas ligjeve tė fizikės, lėvizja me laps nė letėr, nuk mund tė kryhet pa mbetur gjurmė e gropėzave tė shkrimit edhe pse nė njė shkallė me tė lartė nuk ėshtė plotėsisht e pamundur (diēka njėjtė keni pasur rastin ta shihni me iluzionet e magjistarit tė njohur, amerikani Dejvid Koperfild). Ėshtė ēėshtje krejtėsisht tjetėr qė gjasat pėr dukuri janė shumė tė vogla dhe ndodhin shumė rrallė, prandaj edhe ėshtė shumė vėshtirė t’i regjistrojmė.

    

  

            Nuk e di a ju ka rėnė nė dorė libri i shkencėtarit dhe popullarizuesit tė shkencės, francezit Kamill Fllaorionit, personazhi kryesor i tė cilės, pas luftės sė Vaterloas, me njė shpejtėsi prej 400.000 km/sek., e lėshon fushėbetejėn, duke e tejkaluar edhe shpejtėsinė e rrezeve tė dritės qė burojnė nga fushėbeteja, nė mėnyrė qė ta vėrtetojė rrjedhėn e luftės nė renditjen e vetė tė kundėrt: sulmuesit tėrhiqen, tė vdekurit zgjohen, kurse plumbat kthehen nė tytat e armėve!

            “Ēmenduri e paskrupullt, marrėzi e pabesueshme” - klithi Ajnshtajni kur e pyetėn se ēka mendon pėr librin. Nuk jam i sigurt se ēka do tė mendonit ju pėr kėtė, por Ajnshatjni ka konsideruar se shpejtėsia e dritės ėshtė absolute - 300.000 km/sek., prandaj ėshtė i kuptueshėm reagimi i tij nė kėtė hipotezė tejet tė guximshme. Por, qysh nė vitin 1960 qėndrimin e Ajnshtajnit mbi shpejtėsinė e dritės e vė nė dyshim fizikani Sovjetik, Jakov Terlecki, duke prezantuar tezėn se ekzistojnė disa thėrrmija me masė tė paparamenduar, tė cilat lėvizin me njė shpejtėsi edhe mė tė madhe se ajo e dritės. Supozimi i tij ishte, se kjo shpejtėsi e dytė, ėshtė e panjohur. Shtatė vite mė vonė, amerikani Fajnber, i quan kėto thėrrimja si “TAHJONE” nga fjala greke “tahis” -shpejtėsi.

 

            Aftėsia e forcė sė tė menduarit

 

            Prej kėtij momenti, shkenca fillon tė pėrparoj me njė shpejtėsi edhe mė tė madhe, duke hyrė nė thellėsinė e mikro- botrave, ku shumė njohuri i kundėrvihen botėkuptimeve dhe ligjshmėrive tani tė njohura fizike.

            Nė mikro-botra, siē konstaton Tarlecki, pasoja shpeshherė tejkalon shkakun, ndėrsa fizikani amerikan, Pol Shonka thotė: “Pėrparėsia qė i jep njerėzimi rendit tė ngujuar logjik se shkaku e pėrcakton pasojėn, ėshtė ēėshtje e shprehisė dhe se nuk ėshtė larg mendjes qė tė gjitha ngjarjet qė kanė ndodhur dhe duhet tė ndodhin nė tė ardhmen, t’i shkaktojė dikush tjetėr. Kėshtu fizika me hapa tė pakthyeshėm hynė nė fushėn e Metafizikės”.

            Sipas ligjeve tė fizikės, lėvizja me laps nė letėr, nuk mund tė kryhet pa mbetur gjurmė e gropėzave tė shkrimit edhe pse nė njė shkallė me tė lartė nuk ėshtė plotėsisht e pamundur (diēka njėjtė keni pasur rastin ta shihni me iluzionet e magjistarit tė njohur, amerikani Dejvid Koperfild). Ėshtė ēėshtje krejtėsisht tjetėr qė gjasat pėr dukuri janė shumė tė vogla dhe ndodhin shumė rrallė, prandaj edhe ėshtė shumė vėshtirė t’i regjistrojmė.

            E njėjta gjė ėshtė me tė ashtuquajturat “fenomene parapsikologjike”. Edhe pėrpos tė gjitha dyshimeve nė autentitetin e tyre, edhe pėrpos regjistrimit dhe evidentimit tė shumė dėshmive bindėse, edhe mė tej nga shkenca zyrtare, klasifikohen si kontradiktore me ligjet e njohura tė shkencės bashkėkohore. Sipas shumė mendimeve, fenomeni i telepatisė ėshtė nė listė i pari. Komunikimi qė vendoset me lidhje jashtė - trupore, me kontakt jo - verbal dhe jashtė - shqisorė, shikuar nga kėndi i teorisė sė  informacionit, ėshtė ēudi e barabartė me leximin e mendimeve tė tė vdekurve. Edhe pėrpos kėtij mendimi dominues, qysh nė vitet e tridhjeta ėshtė zbuluar se trupi bėnė transmetimin e valėve elektromagnetike. Kėtė mė sė miri e kanė dėshmuar eksperimentet e bėra nga ana e shkencėtarėve amerikanė nė qendrėn “Vatson” - bazė e njohur ushtarake ajrore  “Rajt -Peterson” nė Dejton (SHBA), ku ėshtė vėrtetuar se valėt elektromagnetike trupore mund t’i lėvizin grimcat nė simulatorin e fluturimit si dhe kursorin nė ekranin e kompjuterit. Vrojtuesve, pas qafe, u janė instaluar dy elektroda speciale, ndėrsa e treta ka qenė e kyēur si pėrtokėsim. Truri rrezatonte sinjale shumė tė dobėta (njėmilionta pjesė e voltit), qė pėrforcoheshin me njė aparat special, dhe tė njėjtat, transmetoheshin nė kompjuter. Kompjuteri, duke dalluar qartė valėt e trurit, sinjalin e shndėrronte nė urdhėresė pėr motorin i cili lėvizte simulatorin.

            E gjithė kjo, qė deri mė dje dukej fantazi, e pabesueshme, mistike, tė cilės shkenca zyrtare me rreptėsi ju ėshtė kundėrvėnė si sharlatanizėm, tani, duke ju falėnderuar zbulimeve tė reja, bėhet mė pak e pabesueshme. Kėsaj i kontribuon edhe lajmi sensacional i botuar nė gazetėn amerikane “Filadelfia” nė vitin 1933: “Teslla punon dhe paralajmėron se nė kuadėr tė eksperimenteve tė veta nė fushėn magnetike, ėshtė shumė afėr zbulimit tė fotografimit tė mendimeve tė njeriut”!

            Asgjė e pabesueshme kėtu. Ky veprim bazohet nė konceptin e gjerė tė ndarjes sė energjisė kozmike e cila udhėheq me tėrė universin. Energjia ėshtė kudo rreth nesh me sasira tė pakufizueshme. Teslla, nė tė vėrtetė, e ka ditur kėtė, por nuk ka mundur ta vėrtetoj.

 

 

            Para mė sė 100 vjetėsh, inxhinieri skocez Xhon Skot Rasl, ka vėrtetuar se valėt, nė njė kanal special, lėvizin nė tė kundėrtėn me ligjet natyrore; me kilometra kanė qenė tė madhėsisė dhe formės sė njėjtė kurse largėsia fare nuk ka ndikuar nė zhdukjen e tyre. Sot, fizikanėt francezė vėrtetojnė se impulset e dritės nė gypin optik tė qelqit, mund tė prodhojnė kėto valė tė quajtura “Soleton”, e me ndihmėn e soletonit, kapaciteti i transmetimit tė tė dhėnave nė rrjetin e sotėm optik mund tė rritet pėr 100 herė, qė do tė thotė se edhe shpejtėsia shumė mė e madhe e transmetimit tė lajmeve informative.

            A nuk funksionin pra edhe telepatia me njė princip tė njėjtė, dhe atė jo vetėm tek personat me prirje tė caktuara, pasi qė shkencėtarėt nga Vedaforti dhe Raht-Peterson, kanė vėrtetuar se nuk ka njeri normal,  cili nuk mund tė mėsojė kėtė teknikė tė telepatisė pėr tė manipuluar me komandat nė ekranin e kompjuterit? Transmetimi  “pa tel”, ose transmetimi fluid nga larg, ėshtė tejet i mundshėm  dhe kryhet nė nivele energjetike pėrmes transmetimit tė valėve nga truri, nė formė tė “soletonit”, tė cilat, pranuesit, nė rrethana tė caktuara, i shndėrrohet si informacion, prejardhja e tė cilave ėshtė ende “enigmatike” dhe e panjohur. Porosit e ndryshme, neve tė gjallėve, qė na vijnė nga dimensionet e tjera - prej tė vdekurve, atėherė kur personat tanė  tė dashur gjenden nė rrezik, apo nė ndonjė situatė tė jashtėzakonshme, kontestohen si pamundėsi tė vėshtirėsisė sė tyre, prandaj edhe interpretohen si: “halucinacione”, “koincidenca” apo “lajthitje”, edhe pse shikuar realisht ato janė ekzistuese.

            Sqarimin pėr kėtė fenomen dhe shumė tė tjerė, duhet kėrkuar nė thellėsitė e mikro-kozmosit ku pushojnė tė vlejnė ligjet natyrore tė cilat ne i njohim, p.sh.: tajhonet tė cilat lėvizin prej pikės A kah pika B, do tė jenė tė pranuara, ende pa u transmetuar nga transmetuesit, e qė do tė thotė se pasoja tejkalojnė shkakun, ndėrsa koha rrjedh nė kahje tė kundėrt. Ose njė thėrrmijė e tillė mund tė projektohet nė njė pllakė me dy zgavra dhe nė kohė tė njėjtė tė kalojė nė te dy vrimat! Paramendoni pra, se si do tė vepronin mendimet tona nė kėtė plan dhe ēfarė ndikim do tė shkaktonin nė tė ashtuquajturin “makro - kozmos”?!

 

            Nė vazhdimin tjetėr, ndėr tė tjera mund tė lexoni:

 

            -Ē’domethėnė “Thėrrmija e dymbėdhjetė”?;

            -A mund tė mendoj materia? etj.