Futurologu dhe shkrimtari i njohur Artur Klarku
(tashmė i ndjerė), i cili ėshtė autor me famė i librave tė njohura tė
zhanrit fantastiko-shkencor, siē janė Odiseja 2001, Odiseja 2010 etj.,
pėrveē qė ėshtė marrė me shkrime, ai nė tė njėjtėn kohė ka qenė edhe
projektues dhe kreator i idesė sė krijimit tė rrjetave tokėsore tė
satelitėve tė telekomunikacionit.
Gjatė takimit me njė mike tė tij, me arkeologen
Sara Vajsman, ata diskutuan tema tė ndryshme tė asaj kohe, siē ishin
fluturimet nė Mars, stacioni orbitat Mir, mundėsia e udhėtimi tė njeriut
jashtė sistemit diellor, krijimi i kushteve pėr kolonizimin e Hėnės dhe
zhvillimin e jetės nė tė dhe shumė tema tė tjera interesante. Tė dy kėta
kishin vizionet e tyre se ēfarė do tė ndodhte nė tė ardhmen.
Zonja Vajsman kėrkon qė Klarku ta shoqėronte
deri nė laboratorin e saj nė mėnyrė qė kjo ti tregonte atij pėr njė zbulim
tė pazakonshėm. Fjala oshte pėr njė kokė tė gdhendur tė njeriut tė cilėn e
kishte zbuluar rastėsisht nė Bolivi, pėrgjatė brigjeve tė lumit Pikorpajo,
nė njė lokacion qė kishte qenė i banuar nga njė fis i vjetėr indianėsh. Me
tė vajtur nė laborator, Artur Klarkut i shfaqet gjėja mė interesante qė
kishte parė ndonjėherė mė parė. Koka ishte e ruajtur mirė dhe e padėmtuar
fare. Zonja Vajsman vendosi qė kokėn tia japė Klarkut pėr hulumtime tė
mėtejshme. Ajo i tregoi se nga njė legjendė e banorėve tė atyshėm kishte
kuptuar se koka ishte njė dhuratė nga perėnditė dhe se kishte aftėsi qė tė
shėronte dhe ta parashikonte tė ardhmen, mirėpo duhej ditur rituali fetar qė
kjo tė realizohej.
Nė laboratorin shkencor, ku kishte vajtur Artur
Klarku pėr ti bėrė analizat adekuate, u vėrtetua se koka ishte nė pėrbėrje
tė kuarcit tė pastėr dhe se ishte e punuar me njė mjeshtėri tė paparė gjerė
mė atėherė. Ajo ēka ishte mė interesante ėshtė se nuk ka shenja tė shkrirjes
sė materialit apo tė ngjitjes sė tij. Ajo paraqiste njė vepėr ideale tė
krijuesit tė saj gjenial. Koka kishte tė gjitha proporcionet simetrike dhe
nuk ishte e dėmtuar fare. Fakti mė interesant ėshtė se si ėshtė e mundur qė
tė jetė e ndėrtuar koka nga kuarci, kur fitimi i kuarcit si material paraqet
njė proces tė ndėrlikuar dhe pėr kohėn kur ėshtė ndėrtuar kjo vepėr, ishte
pothuajse i panjohur.
Tė gjitha pyetjet e Klarkut lidhur me kokėn do
tė mbesin pa pėrgjigje, dhe secila pyetje shtronte pyetjen tjetėr. Mirėpo,
z. Klark nuk u ndal me kaq. Ai me vite tė tėra studioi kokėn dhe vazhdimisht
mėsonte diēka tė re lidhur me tė. Siē dukej inkasit paraqisnin njė civilizim
mė tė pėrhapur se sa mendohej. Duke u nisur nga legjenda e inkasve qė koka
parashikonte tė ardhmen, ai vendosi qė nė njė eksperiment a ndriēoj kokėn me
njė dritė tė bardhė tė ksenonit. Dhe mu atėherė ndodhi ēudia. Nga sytė e
kokės nė drejtim tė murit tė bardhė u drejtua spektri i thyer i dritės dhe
nė mur shiheshin qartė vijat spektrale tepėr tė theksuara. Kjo gjė e bėri
Klarkun tė mendoj se koka nė fakt paraqiste njė prizėm optik dhe nė tė
vėrtet ishte njė nga pajisjet e profetėve tė atėhershėm qė ti parashikonin
ndodhitė.
Artul Klarku gjatė gjithė jetės sė tij u muarr
me studimin e kokės sė gjithėdijshme. Ajo pėr tė paraqiste njė ndėr veprat
mė impresionuese qė ka bėrė dora e krijuesit tė saj. Ai me njė rast pat
thėnė: Koka nė tė vėrtet paraqet kulmin e piramidės sė civilizimit tė
lashtė inkas. Zotėri Klarkut, me gjithė hulumtimet e bėra sa ishte gjallė,
nuk i shkoi pėr dore qė ta gjejė formulėn e parashikimit tė ardhmes me
ndihmėn e kokės. Mbase edhe po!?
|