|
Kush pėrgjigjet pėr krimet e gjenocidit nė
Kosovė?
Nga "Zėri i popullit", 31 gusht 1966
Jusuf Gėrvalla: "Nė verė tė vitit 1966,
kur njė pjesė naive e shqiptarėve me banim nė Jugosllavi kishin zėnė tė
besonin se me rėnien e Rankoviēit perėnduan gjithė tė ligat, Partia e Punės
e Shqipėrisė doli me njė analizė tė hollėsishme, qė tregonte tė kundėrtėn.
Artikulli qė po e sjellim kėtu, as sot nuk ka humbur asgjė nga aktualiteti i
vet. Pėrkundrazi, ai vlen edhe pėr situatėn e sotme nė Kosovė dhe nė viset e
tjera shqiptare tė pushtuara nga Jugosllavia."
(Shėnim: Torturimet ndaj Shefqet Jasharit janė
tė bėra nė vitin 1980 nė atė vit kur Jusuf Gėrvalla e pėgatit kėtė artikull
pėr ribotim - Xh.D.) Xhelati i popujve tė Jugosllavisė J. B. Tito dhe klika
e tij pėr tė shpėtuar lėkurėn e vet, pėr tė shpėtuar sistemin e shtypjes, tė
shfrytėzimit e terrorit qė po tronditet nga themelet, "sakrifikoi",
bashkėpunėtorin mė tė ngushtė, Rankoviēin, tė cilit i veshi tė gjitha fajet
dhe e ngarkoi me tė gjitha dėshtimet, gabimet, krimet dhe disfatat e
gjertanishme tė regjimit titist.
Me shkarkimin e Rankoviēit nga tė gjitha
funksionet shtetėrore dhe tė partisė nė Jugosllavi, nė gjirin e bandės
titiste shpėrtheu haptazi lufta pėr pushtet midis klaneve kroato-sllovene e
serbomadhe, qė kanė pėrkatėsisht pėrkrahjen e imperialistėve ... e tė
revizionistėve sovjetikė. Kjo ėshtė njė shprehje e qartė e kontradiktave tė
thella klasore e nacionale qė brejnė prej kohėsh dhe po shembin mbretėrinė e
Titos, shprehje e kalbėzimit, degjenerimit dhe dekompozimit tė sistemit
titist.
Ngjarjet e fundit treguan edhe njė herė se
Jugosllavia titiste ndodhet nė rrugė kryq. Tradhėtia ndaj
marksizėm-leninizmit nga ana e klikės sė Titos qė e ktheu Jugosllavinė nė
njė shtet borgjez kapitalist me tė gjitha tiparet e veta, solli (dhe do tė
sillte medoemos) pėrēarjen nė gjirin e saj, se ajo do tė zhvillonte,
sikundėr qė zhvilloi, nacionalizmin e shovinizmin nė mes pjesėtarėve tė saj
dhe, si rrjedhim, grupimet e ndryshme kombėtare nė Jugosllavi qė pėrpiqeshin
tė afirmoheshin, tė forconin pozitat nė shtet, nė ekonomi, nė ushtri,
gjithsecili nė kurriz tė tjetrit dhe mė i forti kundėr mė tė dobėtit. U
ringjall dhe u pėrcaktua rruga e rivaliteteve tė vjetra nacionale-shoviniste
serbo-kroate.
E tėrė politika nacionale e klikės sė Titos
gjatė kėtyre njėzet e ca vjetėve ndaj kombėsive tė ndryshme ėshtė
karakterizuar nga shtypja e pabarazia, nga shfrytėzimi dhe diskriminimi
ekonomik e kultural. Nė mėnyrė tė veēantė titistėt kanė zbatuar terrorin mė
tė egėr, mė gjakatar, gjymtimet dhe asgjėsimin fizik mbi popullsinė
shqiptare nė Jugosllavi. Popullsia shqiptare nė Jugosllavi me shtypjen e
pėrgjithshme qė ka pėsuar nga regjimi skllavėrues, nga politika e tij
shoviniste ēkombėtarizuese ėshtė njė aktakuzė e fuqishme, e
pakundėrshtueshme kundėr rendit policor tė Beogradit. Mbi kurrizin e saj
janė bėrė persekutime tė tipit fashist, tortura fizike e shpirtėrore, ėshtė
zbatuar gjerėsisht krimi i genocidit.
Pjesė nga libri "Zėri i popullit dhe zėri i
Jusuf Gėrvallės"
|
