|
Kaltėrina Bardhi ishte njė vajzė dymbėdhjetė
vjeēare dhe krejtėsisht e zakonshme. Ishte e shoqėrueshme. Nė shkollė
shkonte rregullisht me moshatarėt e saj. I adhuronte orėt e muzikės dhe
ishte ndėr mė tė mirat nė seksionin e baletit. Kishte edhe njė pasion tė
veēantė: fantastikėn shkencore, pėr tė cilėn moshatarėt e saj as qė
mendonin.
Nė fillim kureshtjen e shuante duke lexuar
tregime spirituale nga autor vendas, ndėrsa shumė shpejtė imagjinatėn e saj
fėmijėrore filluan ta preokupojnė shkrimtarė tė njohur tė fantastikės
shkencore si Artur Klark e tė tjerė. Imagjinata e saj pasurohej gjithnjė e
mė tepėr dhe u zgjerua nė kufij tė paparė. Filloi tė humb kuptimin pėr
realitetin ekzistues, tė cilėn e vunė re prindėrit e saj, ose sė paku kėshtu
dukej nė shikim tė parė!
- Mbrėmė kam lundruar mbi sistemin diellor, -
shpesh tregonte Kaltėrina nė mėngjes kur zbriste nga dhoma e saj e gjumit.
Nėnė - vazhdonte ajo, kam udhėtuar nėpėr hapėsirėn e pafund, e cila nuk
ėshtė siē na duket neve nga Toka. Yjet, gjithashtu, nuk janė ashtu tė bukur
siē i shohim ne, kurse pėrreth dėgjohen zhurma qė nuk i kam dėgjuar kurrė.
Nėna ia lėshonte njė shikim serioz dhe me
shqetėsim i thoshte:
- Mirė Kaltėrina, deri kur do tė na mėrzisėsh me
kėto tregimet e tua?! Prapė ke parė ndonjė ėndėrr fantastike?! Ta dish se do
ta ndaloj ti lexosh ato libra me fantazira!
Zakonisht e gjitha pėrfundonte nė kėtė mėnyrė.
Nė verėn e vitit 2006, familja Bardhi pėrgatitej
pėr pushime verore. Babai i Kaltėrinės, Dini, punonte si kreator nė njė
ndėrmarrje private te njė investori tė huaj, dhe pėr ēdo vit shkonte pėr
pushime nė malet e Prevallės. Ishte rast i mirė qė tė ikte nga tollovia
verore qė e kaplonte qytetin e Prizrenit.
Prevalla, njė vend i qetė dhe plot gjelbėrim,
vend ky shumė i bukur dhe pitoresk, i rrethuar me kodrina mbi tė cilat
shtrihej njė det i tėrė pishash.
Me ta shkonte edhe gjyshja e Kaltėrinės, zonja
Mira. Ishte njė plakė e ēiltėr dhe shumė shpirtmirė. E adhuronte mbesėn dhe
ishte nė gjendje qė gjatė pushimeve tė verės, pa pėrtesė, ti kushtonte asaj
orė tė tėra. Ishte fjalėmbėl ndaj ēdokujt. Kaltėrina nė jetėn e saj kishte
vend tė veēantė, andaj edhe ajo e donte gjyshen pa masė.
Ditėn e tretė tė pushimeve, Kaltėrina e kaloi
duke shėtitur pėrjes pishave tė mrekullueshme tė Prevallės. Kur u kthye nė
kampshtėpizė , ende pa hyrė mirė brenda, e shqetėsuar, pyeti tė ėmėn:
-
A ėshtė e vėrtet se unė kam njė motėr binjake?!
Nėna nė atė ēast lėshoi pjatat nga duart dhe me
hidhėrim pyeti gjyshėn Mirė:
- Ēfarė po fletė Kaltėrina?!
Pastaj u kthye nga vajza:
- Ēėshtė kjo pyetje, bij ime?
Vajza nė atė moment u habit dhe thjesht nuk
dinte si tė sillej dhe ēfarė tė thoshte.
- Asgjė...Nuk di pse hidhėrohesh menjėherė!
Nė fakt, nėna nuk ishte e hidhėruar, ishte e
befasuar me pyetjen e saj, pasi qė Kaltėrina ishte lindur si binjake. Fėmija
i dytė gjithashtu ishte vajzė, por mjerisht, nuk i kishte pėrballuar
komplikimet e lindjes. Mirėpo ata nuk i kishin treguar kurrė Kaltėrinės pėr
motrėn e saj. Thjesht, nuk kishin dashur qė fėmijėrinė e saj ta ngarkojnė me
kėtė ēėshtje. Prandaj pyetja e saj ishte e papritur. Prej nga, si i ra
ndėrmend...
- Mirė bija ime, tanimė nuk jam e hidhėruar, - u
mundua ta qetėsonte, por dua tė mė tregosh pėrse mė pyete?
- Kėtė gjė ma tha njė i panjohur tek shėtisja
pėrmes pishave!...
- Si i panjohur?
- I panjohuri nga planeti Otila!...
- O zot, Kaltėrina, prapė ti..., - Prapė ke
filluar me fantazira?!
Vajza rrudhi krahėt dhe me vrap u futė nė
dhomėzėn e saj tė vockėl.
Thellė e prekur, Zana filloi ti tregoj gjyshes
Mira pėr fantazaitė qė i kishte dėgjuar muajt e fundit nga Kaltėrina. Por
tregimi i sotėm ishte nė kufi me realitetin. Vallė, nga kush ka dėgjuar pėr
motrėn e vet tė vdekur?... Ranė dakord qė kėtė ēėshtje ta hetoj me kujdes
gjyshja.
Po atė natė, Kaltėrina, me njė butėsi mahnitėsi
ia rrėfeu gjyshes tregimin pėr tė panjohurit nga planeti Otilo.
- Ėshtė njė burrė shtathedhur - tregonte vajza.
Nuk dallon shumė nga ne, por prapėseprapė ėshtė disi mė ndryshe. Mė ka thėnė
qė motra ime quhet Era dhe se jeton, atje me ata!...
- Era!... pėshpėriti plaka e hutuar. - Ti mendon se kjo
ėshtė e vėrtet?!
Kaltėrina uli shikimin dhe me zė tė ulėt tha:
- Mendoj se po, gjyshe!
Gjyshja ishte shumė e durueshme.
- A tė ka thėnė diē tjetėr?
- Mė ka pyetur nėse kam dėshirė tė takohem me motrėn.
- E ti, ēfarė i tha?
- Me siguri se po! Mi ka pėrkėdhelur flokėt.
Mirė mė tha, nė mbrėmje kur tė zė gjumi do tė shkojmė nė Otila pėr ta takuar
atė. Pas kėtyre fjalėve u zhduk-
- Mirė shpirt, tani fli. Nė mėngjes sė bashku do e kėrkojmė
tė panjohurin...
Gjyshja me butėsi puthi Kaltėrinėn dhe, si gjithmonė, e
mbuloi me kujdes. Fiku dritėn dhe me hapa tė ngadalshėm u drejtua nga
veranda ku rrinin ulur Zana dhe Dini. U tregoi gjithė bisedėn qė kishte
pasur me Kaltėrinėn. Ata tė befasuar shikuan njėri tjetrin!
- Era`-sa nuk bėrtit Zana.
- Tha se quhej Era?!
- Zot i madh, a ėshtė e mundur?! - tha Dini.
Emri Era ishte emėr unikat tė cilin e kishin
sajuar prindėrit disa ditė para se tė lindnin fėmijėt, pasi e kishin kuptuar
se do lindnin vajza binjake. Do i pagėzonin: njėrėn Kaltėrina dhe tjetrėn
Era. Pėr kėtė vendim paksa tė ēuditshėm kurrė nuk i kanė treguar askujt, as
gjyshja nuk ka qen e njoftuar. Kurse tani paraqitet i panjohur dhe...!?
- Zot i madh - pėshpėriti sėrish Zana.
Po atė natė nga kampshtėpiza u zhduk
pėrgjithmonė Kaltėrina. U njoftuan tė gjitha organet kompetente: policia,
KFOR-i etj. U alarmua edhe Interpoli...por nuk zbuluan kurrė asgjė! As mė tė
voglėn gjurmė!
Vajza u zhduk nga dhomėza dhe nuk u lajmėrua
kurrė mė. Mbase ka kaluar nė dimension tjetėr - nė... zonėn e muzgut.
|
